Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-03-27 · Civilinė byla Nr. e2-156-553/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-27
Bylos Nr.
e2-156-553/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01293-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Atsakovas
K. B., A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-156-553/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01293-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. B. ir K. B. dėl civilinio turto konfiskavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, pateikė ieškinį atsakovams A. B. ir K. B., prašydama: 1) konfiskuoti iš atsakovės K. B. 84 300 Eur vertės (vertė nustatyta pagal 2019 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 21/6809 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2/745 dalis stovėjimo aikštelės su sandėliukais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2) konfiskuoti iš atsakovės K. B. 37 000 Eur vertės (vertė nustatyta pagal 2019 m. birželio 10 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kilnojamąjį turtą – automobilį BMW X5, identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) išieškoti iš atsakovų 3 167,33 Eur vertės pinigines lėšas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą: 1) atsakovei K. B. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 21/6809 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2/745 dalims stovėjimo aikštelės su sandėliukais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę šiuo turtu; 2) atsakovei K. B. nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam turtui – automobiliui BMW X5, identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę šiuo turtu; 3) atsakovų 3 167,33 Eur vertės piniginėms lėšoms, esančioms atsakovės K. B. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose banke (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovė nurodė, kad Turto tyrimo Nr. TT-3 (2023) metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo (toliau – CTKĮ) 11 straipsniu, prokurorės 2024 m. birželio 5 d. nutarimu atsakovei K. B. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamam ginčo turtui taikytas turto areštas, apribojant disponavimo teisę šiuo turtu šešiems mėnesiams, t. y. iki 2024 m. gruodžio 5 d. Paaiškino, kad ieškinio reikalavimais prašoma konfiskuoti atsakovams priklausantį turtą (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą) ir išieškoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą. CTKĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas taikyti areštą turtui neišnyko, todėl, vadovaujantis CTKĮ 11 straipsnio 12 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) straipsnio 144 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, reikalinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą atsakovei K. B. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamam turtui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones: turto areštą atsakovei K. B. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 21/6809 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); 2/745 dalims stovėjimo aikštelės su sandėliukais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę šiuo turtu, atsakovei K. B. nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam turtui – automobiliui BMW X5, identifikavimo numeris (VIN) – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę šiuo turtu, atsakovų A. B. ir K. B. 3 167,33 Eur vertės piniginėms lėšoms, esančioms atsakovės K. B. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose banke (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl civilinio turto konfiskavimo, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei pateikė įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Teismo vertinimu, nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo procesinis sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vertindamas antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą teismas nurodė, kad ieškinys reiškiamas dėl turto konfiskavimo, todėl ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su šio nekilnojamojo ir kilnojamojo (piniginių lėšų ir transporto priemonių) turto teisinės padėties pasikeitimu, priėmus ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Ieškovė prašo teismo konfiskuoti iš atsakovų turtą (butą, dalį žemės sklypo, dalį stovėjimo aikštelės su sandėliuku, pinigines lėšas), todėl tenkinus ieškinio reikalavimus atsakovų turto savininkas pasikeistų, o šio turto perleidimas tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo priėmimo apsunkintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą. Taigi grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla dėl ieškinio reikalavimų pobūdžio. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, iškyla rizika ir grėsmė, kad šis turtas gali būti parduotas, paslėptas ar kitokiu būdu prarastas, todėl, tenkinus ieškinį, būtų neįmanoma įvykdyti civilinį turto konfiskavimą.

5. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (lot. status quo) išsaugojimą. Teismo vertinimu, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones yra užtikrinama viešojo intereso apsauga, kad, esant ieškovei palankiam teismo sprendimui dėl turto konfiskavimo, jis bus įvykdytas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Atsakovė K. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

1.2. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovės nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalo įrodinėti asmuo, prašantis taikyti atitinkamas priemones.

1.3. Ieškovė neįvykdė pareigos ir nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovė atliko ar siekia atlikti kokius nors veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei gal būt palankaus sprendimo vykdymas, nors tokią pareigą ir turėjo. Todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo analizuoti ir vertinti ieškinio preliminaraus pagrįstumo, kadangi neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

1.4. Pažymėjo ir tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta teismų praktika negali turėti precedento galios, kadangi šioje byloje ir anose bylose faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei iš esmės panašios.

1.5. Galiausiai, laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams ir neturi varžyti vienos šalies teisių labiau, nei būtina tikslui pasiekti.

Atsiliepimas

2. Ieškovė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

2.1. Konfiskuoti A. B. ir K. B. turtą ir išieškoti pinigines lėšas iš atsakovų ieškovė prašė CTKĮ 2 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. esant pagrindui manyti, kad turto bendra vertė neatitinka A. B. ir K. B. teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 baziniu bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.

2.2. Prokurorės ieškinys dėl civilinio turto konfiskavimo yra grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją patvirtinančiais teisiniais pagrindais. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Šioje civilinės bylos stadijoje, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimu.

2.3. Siekdama užtikrinti ieškinio, kuriuo prašoma konfiskuoti atsakovams priklausanti turtą, kuris gal būt nėra gautas teisėtu būdu, reikalavimus, ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiam atsakovų turtui, kurį siekia konfiskuoti ir kurio atsakovai neturėtų galimybės perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jo apsunkinti. Todėl, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (lot. status quo).

Žemesnės instancijos teismas

2.4. Pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik nepažeidžia atsakovų interesų, bet priešingai, užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu tarp šaliu stabilumą ir, nors eliminuoja galimybę atsakovams disponuoti nekilnojamuoju turtu ir automobiliu, tačiau neriboja šio turto valdymo ir naudojimo galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turto atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

2. Nurodytą klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas nusprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių

3. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (pasidaryti) nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi konstatavo, kad ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, bei teisinius argumentus, pateikė su ieškinio dalyku susijusius įrodymus. Tuo tarpu atsakovė savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškinio pagrįstumo, kadangi neegzistuoja antroji būtinoji sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

5. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

6. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui pagrįstai susiformavo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės ieškovės naudai galėtų būti priimtas palankus teismo procesinis sprendimas. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pasirinko leistiną teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimus pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais bei įrodymais. Ieškinio reikalavimų materialinis teisinis pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, ar ieškovė pateikė pakankamai įrodymų savo reikalavimams pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pagrįstai nusprendė, kad ieškinio argumentai bei su ieškiniu pateikti įrodymai sudarė pagrindą manyti, jog ieškovės reikalavimai preliminariai pagrįsti. Šioje nutartyje nurodytas teisinis reglamentavimas ir suformuota teismų praktika paneigia atsakovės skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėtų teisę nevertinti bent vienos iš būtinų nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

7. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, su kuria apeliantė taip pat nesutinka, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialinis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingas vertinimas ir aiškinimas (t. y. pripažinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui) neabejotinai iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių esmę bei jų taikymo prevencinį tikslą, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

9. Atsakovė, teigdama, kad neegzistuoja antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, remiasi jos sąžiningumo prezumpcija, t. y. jog ieškovė jos nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodė.

10. Šiuo atveju aktualu paminėti, kad pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

11. Įvertinus ieškinyje keliamus reikalavimus ir bylos šalių nurodytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tikslinga yra taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu stabilumą, status quo išsaugojimą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių tikslas gali būti pasiektas uždraudus atsakovams imtis veiksmų, dėl kurių nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kuris galimai buvo įsigytas panaudojant lėšas iš neteisėtos veiklos, gali būti ne tik perleistas, tačiau ir įkeistas.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovų teisės naudotis ir valdyti ginčo turtą nėra suvaržytos, o tai reiškia, jog atsakovų teisės nėra suvaržomos labiau nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, tai, kad prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama, jog ginčo turtas nebūtų perleidžiamas kitiems asmenims arba apsunkinamas įkeičiant už skolinius įsipareigojimus bei siekdamas užtikrinti ginčo šalių status quo, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taip užkertant kelią situacijos pokyčiams ar naujų ginčų atsiradimui.

14. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas arba formuojamą teismų praktiką. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Kiti apeliantės argumentai, neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė