- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-21
- Bylos Nr.
- 1-376-574/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12304-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Kaltinamasis
- G. B.
- Advokatai
- Darius Sosnovskis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.22.1.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 253 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B., neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2022 m. birželio 8 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, t. y.,
- pramoninės gamybos revolverį, (gamintojas – Radomo ginklų gamykla, Lenkija) 7,62 mm kalibro „Ng 30“ Nr. (duomenys neskelbtini) (1895 m. pavyzdžio revolverio „NAGANT“ modifikacija), skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis revolveris yra trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;
- 14 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro „Nagant“ (7,62x38 mm „Nagant“) šovinių, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys, kurie skirti šaudyti iš 7,62 mm kalibro 1895 m. pavyzdžio revolverio „NAGANT“ ir jo modifikacijų, jais taip pat galima šaudyti ir iš revolverio „Ng 30“ Nr. (duomenys neskelbtini);
- vieną antros rūšies pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro sportinį revolverinį šovinį, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmuo, kuris skirtas šaudyti iš 7,62 mm kalibro sportinių ginklų (revolverių), šiuo šoviniu taip pat galima šaudyti ir iš revolverio „Ng 30“ Nr. (duomenys neskelbtini);
- pramonės gamybos 26,5 mm kalibro signalinį pistoletą „Geco“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti 26,5 mm kalibro signaliniais šoviniais, kuris yra šaudyti tinkamas C kategorijos šaunamasis ginklas;
- pramoninės gamybos revolverį (gamintojas – Iževskio mechanikos gamykla, buvusi TSRS) 7,62mm kalibro 1895 m. pavyzdžio revolveris „NAGANT“ Nr. (duomenys neskelbtini) (rus. (duomenys neskelbtini)), skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ (7,62x39R) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis revolveris yra trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams;
- 15 šovinių, kurie yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro „Nagant“ (7,62x38R) šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Šoviniai yra skirti šaudyti iš 7,62 mm kalibro 1895 m. pavyzdžio revolverio „NAGANT“ ir jo modifikacijų. Šiais šoviniais galima šaudyti ir iš revolverio „NAGANT“ Nr. (duomenys neskelbtini);
- pramoninės gamybos, B kategorijos šaunamąjį ginklą, 9 mm kalibro pistoletą P 08 (PARABELLUM) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais „Luger“;
- 15 vnt. šovinių, kurie pramoniniu būdu pagaminti 9 mm kalibro šoviniai „Luger“, skirti šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų;
- 6 vnt. pramoniniu būdu pagamintų 7,62 mm kalibro šovinių 7,62 mm „Tokarev“, kurie skirti šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų;
- 1 vnt. specialios paskirties pirotechnikos gaminį/šaudmenį – pramoninės gamybos 26,5 mm signalinis, šviesos efekto (žalios spalvos) šovinį, skirtą atitinkamo kalibro signaliniams ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu signaliniai šoviniai yra priskirtini „C“ kategorijos šaudmenims;
- 4 vnt. specialios paskirties pirotechnikos gaminius/šaudmenis – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1959 ir 1969, kilmės šalis – Lenkija), 26 mm (26,5 mm) kalibro signalinius, šviesos efekto (žalios ir raudonos spalvų) šovinius, kurie skirti atitinkamo kalibro signaliniams ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu signaliniai šoviniai yra priskirtini „C“ kategorijos šaudmenims;
- 9 vnt. specialios paskirties pirotechnikos gaminius/šaudmenis – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1959 ir 1969, kilmės šalis – Lenkija), 26 mm (26,5 mm) kalibro signalinius, šviesos efekto (žalios ir raudonos spalvų) šovinius, kurie skirti atitinkamo kalibro signaliniams ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu signaliniai šoviniai yra priskirtini „C“ kategorijos šaudmenims.;
- 15 vnt. specialios paskirties pirotechnikos gaminių/šaudmenų – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1969, kilmės šalis – Lenkija), 26 mm (26,5 mm) kalibro signalinių, šviesos efekto (žalios spalvos) šovinių, kurie skirti atitinkamo kalibro signaliniams ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu signaliniai šoviniai yra priskirtini „C“ kategorijos šaudmenims;
- 20 vnt. specialios paskirties pirotechnikos gaminių/šaudmenų – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1959, kilmės šalis – Lenkija), 26 mm (26,5 mm) kalibro signalinių, šviesos efekto (raudonos spalvos) šovinių, kurie skirti atitinkamo kalibro signaliniams ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu signaliniai šoviniai yra priskirtini „C“ kategorijos šaudmenims;
- 30 vnt. specialios paskirties pirotechnikos gaminių/šaudmenų – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1983, kilmės šalis – Lenkija), 26 mm (26,5 mm) kalibro signalinių, dūmų efekto (raudonos ir melsvos spalvų) šovinių, kurie skirti atitinkamo kalibro signaliniams ginklams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu signaliniai šoviniai yra priskirtini „C“ kategorijos šaudmenims; kol 2022 m. -06-08 apie 8 val. 54 min. minėtus ginklus ir šaudmenis policijos pareigūnai rado ir paėmė kratos metu.
Taip pat jis, neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2022 m. birželio 8 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini). laikė šaudmenis:
- 3 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro imitacinių šaudmenų 7,62 x 39 „Kalasnikov“, skirtų šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų;
- šaudyti tinkamą pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro imitacinį šaudmenį 7,62 x 51 NATO, kuris skirtas šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų; kol 2022 m. birželio 8 d. apie 11 val. 15 min. minėtus šaudmenis policijos pareigūnai rado ir paėmė kratos metu.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 metais žuvo jo svainis, jis buvo medžiotojas, su juo artimai bendravo. Ginklus turėjo svainis. Nenorėdamas jų išmesti, ginklus parsivežė į savo namus ir galvojo kažkaip juos legalizuoti. Po ginklų parsinešimo į namus, rudenį lankė savigynos kursus, ketino kažkaip šiuos ginklus įteisinti. Nuėjęs į kursus, po kurio laiko sužinojo, kad ginklų negalės įteisinti. Anksčiau buvo skelbiama, kad turimus ginklus galima atnešti policijai, todėl laukė, kad galbūt vėl bus paskelbta, to laukė, bet, palankęs kursus, sužinojo, kad negalima bus ginklų įteisinti ir jie liko pas jį namuose. Jis laukė galimybės, kad galima būtų juos įteisinti, grąžinti, atiduoti policijai, bet nespėjo. Ar ginklai buvo veikiantys, nežino, iš jų nešaudė. Jie funkcionavo, bet ar šaudė, negali pasakyti, nėra ekspertas. Ginklus tik parsivežė į namus, jų niekaip nenaudojo, ar jie buvo veikiantys, negali pasakyti, nes iš jų nešaudė. Tas raketinis, kuris, atrodo, 22 kalibro, jis buvo veikiantis, nes per Naujus metus tas raketas iššaudavo. Iš kitų ginklų nėra šaudęs ir negali pasakyti ir jie veikiantys. Iš sesers vyro parsivežė kovinius senus šautuvus 2017 metais po jo mirties, o raketinis buvo ankščiau su medžiokliniais. Iš ginklų nešaudė, galvojo, kad jie neveikiantys, nepavojingi, tie ginklai prieškariniai, galvojo, kad jie nebeveikia. Jo turimi ginklai, kuriems yra išduotas leidimas, buvo laikomi seife. Policija kai darė kratą, juos rado seife užrakintus kaip ir turi būti laikomi. Tų ginklų, kuriuos parsinešė namo po svainio mirties, seife nelaikė, nes manė, kad jie neveikiantys ir nepavojingi. Ginklų nedemonstravo. Jie nebuvo paslėpti, gal galėjo kažkas matyti. Jei galvotų, kad jie yra pavojingi, būtų saugiai padėjęs. Mintis buvo, kad jie nėra pavojingi, todėl jų ir neslėpė. Tie ginklai senoviniai, kaip antikvariniai. Tiksliai negali pasakyti, bet po kažkiek metų skaitosi, kad jie yra istoriniai ir juos galima laikyti. Buvo šautuvo spyna, bet vėliau pripažino, kad ji surūdijusi ir neatitinka reikalavimų, ji sulaužyta, surūdijus ir jis jos taip pat neslėpė. Ekspertai pripažino, kad ji yra sugadinta, neveikianti, kaip metalo laužas. Ginklų, kaip istorinių, niekam nerodė. Ginklus paėmė, nes liko žuvusio svainio sūnus, tai paėmė ginklus kaip medžiotojas, kad bėdų nepridarytų, kad kažkur neliktų, neužsimestų. Legalūs visi ginklai buvo išvežti į Prienus. Kai parsivežė ginklus, pradėjo domėtis kaip galima jos legalizuoti ir rudenį nuėjo į kursus. Galvojo baigs kursus, gal juos bus galima kažkaip įteisinti. Į kursus buvo užsirašęs, kad gautų leidimą pistoletui. Palankė kursus, bet sužinojo, kad nėra paprasta tuos ginklus įteisinti, daug visokių niuansų, ekspertizės turi būti daromos. Fejerverkai buvo nupirkti tada, kai jiems nereikėjo leidimo. Kai jie buvo nupirkti, tuo metu nereikėjo leidimo nei ginklams, nei fejerverkams. Jie buvo šaudomi per Naujus metus, gimtadienį. Ten signalinės raketos net ne fejerverkas. Anksčiau galima buvo signalizuoti jeigu pasiklysti miške, su juo greičiausiai nieko nenušausi. Signalinės raketos buvo pirktos dar už litus iki 2015 metų. Metaliniai šoviniai buvo pirkti Ginklų fonde, kada pirko, nepamena, tuo metu buvo galima pirkti paprastai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) su šeima, augina tris vaikus – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Žmona gyvena kartu, dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jos pajamų išlaikyti šeimą, be jo pajamų, neužtektų. Jis dirba bendrovėje, aptarnauja įmones, teikia paslaugas, (duomenys neskelbtini), turi sutartinių įsipareigojimų. Bendrovėje vasarą dirbo 5 darbuotojai, šiuo metu dirba trys darbuotojai (t. t. 2, b. l. 145-148).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 8 d. apklaustas įtariamuoju G. B. parodė, kad šiuo metu dirba, yra (duomenys neskelbtini), turi žmoną ir tris vaikus, kuriuos pilnai išlaiko. Visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. 2022 m. birželio 8 d. policijos pareigūnai jo gyvenamojoje vietoje atliko kratą, kurios metu rado ginklų ir šovinių. Du ginklus, taip vadinamas raketas, (ginklas kratos metu buvo rūsyje po šalmu, kitas ginklas buvo rašomajame stale, rūsio patalpoje), 22 kalibro, buvo nusipirkęs internetu, per skelbimų portalą Skelbiu.lt, nepamena už kokią sumą, tiksliai nepamena kada, bet maždaug tada, kai dar buvo litai, iki 2015 metų. Tai pat dar šiems abiem ginklams iš Ginklų fondo pirko signalines raketas, kiek tiksliai nepamena, bet gal 2-3 vienetus. Taip pat kratos metu savanoriškai pateikė šovinius – signalines raketas, tai 14 vnt. dėžučių su 76 vnt. šovinių ir atskirai 1 vnt. Šiuos šaudmenis įsigijo per skelbimų portalą Skelbiu.lt neatsimena kada, bet tada, kai dar juos buvo galima legaliai laikyti. Taip pat kratos metu jis savanoriškai pateikė du „nagan“ ginklus ir 1 ginklą „Lugerį“, šalia kurių buvo po 15 vnt. šovinių, viso 45 vnt. Šiuos ginklus ir šovinius laikė jo sesers vyras A. D., kuris žuvo 2017 metais. Po jo žūties, jis ginklus parsivežė į namus. Sesers vyras, kaip ir jis, buvo medžiotojas, o po jo mirties jo sesuo ginklus, kuriems jis turėjo leidimus, išvežė į policijos komisariatą, o likusius pasiėmė jis. Taip nuo 2017 metų trys ginklai, kurie šiandien buvo paimti kratos metu, atsirado jo namuose. Minėtus tris ginklus laikė savo namuose vieną iš jų virtuvės patalpoje ant spintelės, kitus du rūsio patalpoje. Taip pat jis žinojo, kad šiems ginklams jis neturi leidimo, tačiau vis tiek juos laikė namuose. Ketino ginklus legalizuoti, tačiau per aplaidumą to nepadarė. Lankė (duomenys neskelbtini) kursus, kad galėtų teisėtai laikyti pistoletus, kuriuos parsivežė iš sesers vyro, maždaug laikotarpiu nuo sesers vyro žūties iki prasidėjusios pandemijos Lietuvoje. Šie kursai buvo organizuojami Žukausko gatvėje, Vilniuje. Lankė teorinę dalį, tačiau dėl laiko stokos nebaigė kursų. Buvo likęs tik šaudymas, po kurio jau galėjo gauti leidimą policijoje. Taip pat buvo rasta ginklo dalis – užraktas, nuo ginklo „Nagan“. Tai karo metų ginklo dalis, ji supuvusi. Ji yra demontuota. Taip pat kratos metu rūsio patalpoje, nuo arkos lentynos, jis pateikė įvairių šaudmenų, viso 28 vienetus. Šiuos šovinius jis maždaug prieš 30 metų susirinko sklype, kuris buvo netoli jo mamos namų, kur šiandien buvo atlikta krata. Šiuo metu ten stovi namas, o šiuos šaudmenis jis saugoja jau maždaug apie 30 metų, kai juos ir rado. Taip pat kratos metu, garažo patalpoje, policijos pareigūnai rado ir paėmė 28 vnt. šovinių. Apie šiuos šovinius gali paaiškinti, kad šie šoviniai priklausė jo sesers žuvusiam vyrui. Po jo mirties jis šovinius pasiėmė su savimi ir juos laikė savo namuose. Taip pat šiandien buvo atlikta krata jo mamos A. B. namuose. Tai jo vaikystės namai. Kratos metu policijos pareigūnai, namo antrajame aukšte, seife, rado ir paėmė dėžutę su 13 šovinių. Jo manymu tai statybiniai šoviniai, negali paaiškinti iš kur juos įsigijo ir kada juos padėjo mamos namuose. Jam net nekilo abejonių, kad tai galėtų būti nelegalūs šoviniai. Jis turi leidimą laikyti ginklus, medžiotojo bilietą ir tris legaliai laikomus ginklus. Kratos metu juos savanoriškai pateikė pareigūnams. Visi legaliai laikomi ginklai ir jiems skirti šoviniai buvo saugomi užrakintame seife katilinėje. Jam buvo žinoma, kad daiktai, kuriuos kratų metu pateikė ir kuriuos rado policijos pareigūnai, buvo draudžiami civilinėje apyvartoje. Iš minėtų ginklų nėra šaudęs, juos tiesiog laikė savo namuose. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pats savanoriškai pareigūnams ginklus ir šovinius, yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę (t. 2, b. l. 45-48).
Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas, esant BPK 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuotina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis neteisėtai disponavo dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų ir šovinių.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 28 d. apklaustas liudytojas Nr. 1 parodė, kad jam yra žinoma informacija, kad asmuo vardu G., galimai jo pavardė yra B., neteisėtai laiko šaunamuosius ginklus, minėtą informaciją turėjo ir policijos pareigūnai. Norėdamas padėti surinkti papildomų duomenų dėl G. vykdamos nusikalstamos veikos, jis nusprendė papasakoti pareigūnams viską, kas jam yra žinoma apie G. vykdomą nusikalstamą veiką. G. gyvena (duomenys neskelbtini)., pakraštyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini). G. yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, plaukai ilgi, vaikščiojo surištais plaukais, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, veidas nelygus, daug duobučių. Jį atpažintų, nes matė jį daug kartų. Pastarasis turi šeimą, žmoną ir 3 vaikus. Jei turi pinigų, tai superka žemės sklypus. Kiek žino jis dabar vykdo individualią veiklą, dirba su (duomenys neskelbtini). Taip pat G. yra kolekcionierius, kolekcionuoja karo laikų relikvijas ir ginklus, tai yra jo hobis, turi daug įvairių įdomių dalykų, nacistinės atributikos. Taip pat žino, kad jis turėjo keturis nelegaliai laikomus pistoletus: du Nagan modelio, vienas rusų gamybos, kitas lenkų gamybos, pistoletą „Mauzer“, mažo gabarito, galimai 1900 metų pradžios gamybos, bei pistoletą „Valter P08 Parabelum“. Ar pastarasis turi dabar minėtus ginklus, jis nežino, taip pat nežino kur jis minėtus ginklus slepia, tačiau mano, laiko sausai, neužkasinėja. Kiek žino pastarasis turi leidimą laikyti medžioklinius šautuvus. Be to girdėjo, kad G. palaiko ryšius su kitais asmenimis, su kuriais galimai tarpusavyje apsikeičia ginklais, vienas kitam pardavinėja nelegaliai laikomus ginklus (t. 1, b. l. 12-13).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad Liudytojas Nr. 1, iš jam pateiktų atpažinti penkių asmenų, atpažino asmenį Nr. 2, tai yra G., apie kurį šiandiena apklausos metu davė parodymus, būtent jis turėjo 4 nelegaliai laikomus ginklus. Jį atpažino iš bendrų veido bruožų, akių, nosies ir lupų formos, plaukų (t. 1, b. l. 14-18).
Iš kratos protokolo matyti, kad 2022 m. birželio 8 d. pas įtariamąjį G. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu rasta ir paimta: ginklas Nr. (duomenys neskelbtini) su dėklu, kuriame 15 vnt. šovinių; ginklas Nr. (duomenys neskelbtini); 5 vnt. šovinių; ginklas Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo užraktas; ginklas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15 vnt. šovinių; ginklas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15 vnt. šovinių; 14 vnt. dėžučių, kuriose 76 vnt. šovinių; 16 vnt. šovinių; 1 vnt. šovinys; 11 vnt. šovinių; 3 ginklo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini); graižtvinis ginklas Nr. (duomenys neskelbtini) (legaliai laikomas); lygiavamzdis šautuvas TOZ 34ER Nr. (duomenys neskelbtini) (legaliai laikomas); graižtvinis šautuvas CZ Nr. (duomenys neskelbtini) (legaliai laikomas); 226 vnt. įvairaus kalibro šovinių, kurie skirti šaudyti iš legaliai laikomų ginklų; 28 vnt. šovinių (t. 1, b. l. 67-78).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1833963-22 nurodyta, kad:
Tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos (gamintojas – Radomo ginklų gamykla, Lenkija) 7,62 mm kalibro revolveris „Ng 30“ Nr. (duomenys neskelbtini) (1895 m. pavyzdžio revolverio „NAGANT“ modifikacija), skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis revolveris yra trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams. Tirti pateiktas revolveris tinkamas šaudyti.
Tirti pateikti 14 pirmos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro „Nagant“ (7,62x38 mm „Nagant“) šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys.
Tirti pateikti 14 pirmos rūšies šovinių yra skirti šaudyti iš 7,62 mm kalibro 1895 m. pavyzdžio revolverio „NAGANT“ ir jo modifikacijų, jais taip pat galima šaudyti ir iš pateikto revolverio „Ng 30“ Nr. (duomenys neskelbtini). Tirti pateikti 14 pirmos rūšies šovinių yra tinkami šaudyti.
Tirti pateiktas vienas antros rūšies šovinys yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro sportinis revolverinis šovinys, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmuo.
Tirti pateiktas vienas antros rūšies šovinys yra skirtas šaudyti iš 7,62 mm kalibro sportinių ginklų (revolverių), šiuo šoviniu taip pat galima šaudyti ir iš pateikto revolverio „Ng 30“ Nr. (duomenys neskelbtini). Tirti pateiktas vienas antros rūšies šovinys yra tinkamas šaudyti (t. 1, b. l. 95-104).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2204688-22 nurodyta, kad:
Tirti pateiktas objektas yra šaudyti tinkamas C kategorijos šaunamasis ginklas, o būtent - pramonės gamybos 26,5 mm kalibro signalinis pistoletas „Geco“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 26,5 mm kalibro signaliniais šoviniais (t. 1, b. l. 109-112).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1920491-22 nurodyta, kad:
Tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos (gamintojas – Lježo ginklų gamykla, Belgija) 9 mm kalibro 1858 m. pavyzdžio „Lefoše“ sistemos smeiginis revolveris Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro smeiginiais „Lefoše“ tipo šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis revolveris yra senovinis šaunamasis ginklas ir priskiriamas D kategorijos ginklams.
Nustatyti, ar tirti pateiktas revolveris tinkamas šaudyti nėra galimybės dėl tiriamojoje dalyje nurodytos priežasties.
Tiriant revolverį nustatyta, kad visos ginklo dalys sklandžiai sąveikauja tarpusavyje. Ginklo dalių ir mechanizmų sąveika – normali, atitinkanti jo konstrukciją. Tai rodo, kad revolveris turėtų būti tinkamas šaudyti. Tačiau tam, kad objektyviai įvertinti revolverio tinkamumą šaudyti, iš jo reikėtų atlikti bandomuosius šūvius jam skirtais 9 mm kalibro smeiginiais „Lefoše“ tipo šoviniais, kurių įsigyti nėra galimybės. Dėl paminėtos priežasties nustatyti, ar tirti pateiktas revolveris tinkamas šaudyti nėra galimybės (t. 1, b. l. 117-122).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1876475-22 nurodyta, kad:
?? Tirti pateiktas į ginklo užraktą panašus objektas yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1891/1930m. pavyzdžio „MOSIN NAGANT“ šautuvo užraktas be vikšro, ištrauktuko ir jungiamosios plokštelės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis užraktas yra šaunamojo ginklo dalis (t. 1, b. l. 127-130).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1874997-22 nurodyta, kad:
Tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos (gamintojas – Iževskio mechanikos gamykla, buvusi TSRS) 7,62mm kalibro 1895 m. pavyzdžio revolveris „NAGANT“ Nr. (duomenys neskelbtini) (rus. (duomenys neskelbtini)), skirtas šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ (7,62x39R) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis revolveris yra trumpasis šaunamasis ginklas ir priskiriamas B kategorijos ginklams. Revolveris tinkamas šaudyti.
Tirti pateikti 15 šovinių yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro „Nagant“ (7,62x38R) šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai yra skirti šaudyti iš 7,62 mm kalibro 1895 m. pavyzdžio revolverio „NAGANT“ ir jo modifikacijų. Šoviniai tinkami šaudyti. Šiais šoviniais galima šaudyti ir iš tirti pateikto revolverio „NAGANT“ Nr. (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 135-141).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1907275-22 nurodyta, kad:
Tirti yra pateiktas tinkamas šaudyti B kategorijos šaunamasis ginklas, o būtent - pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletas P 08 („PARABELLUM“) Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais „Luger“.
Tirti pateikti 15 vnt. šovinių yra šaudmenys – pramoniniu būdu pagaminti 9 mm kalibro šoviniai „Luger“, skirti šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šie šoviniai yra tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto pistoleto (t. 1, b. l. 146-150).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1894806-22 nurodyta, kad:
Tirti pateikti 27 vnt. šovinių (žr. nuotrauką Nr. 1) yra šaudmenys, o būtent - pramoniniu būdu pagaminti 8 mm kalibro šoviniai 8 mm „Lebel“, skirti šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šie šoviniai yra netinkami šaudyti dėl deformacijos, korozijos poveikio ir kapsulių gedimų.
Tirti pateikti 8 vnt. šovinių (žr. nuotrauką Nr. 2) yra šaudmenys, o būtent - pramoniniu būdu pagaminti 7,62 mm kalibro šoviniai 7,62 mm „Tokarev“, skirti šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šeši šios rūšies šoviniai tinkami šaudyti, du – netinkami šaudyti dėl kapsulių gedimų.
Tirti pateikti 6 vnt. šovinių (žr. nuotrauką Nr. 3) yra šaudmenys – pramoniniu būdu pagaminti 7,62 mm kalibro šoviniai „NAGANT“, skirti šaudyti iš daugelio modelių B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šie šoviniai yra netinkami šaudyti dėl kapsulių gedimų.
Tirti pateikti trys šoviniai (žr. nuotrauką Nr. 4) yra šaudmenys – pramoniniu būdu pagaminti 7,92 mm kalibro šoviniai 7,92 x 57 (8 mm „MAUSER“), skirti šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų. Du šios rūšies šoviniai yra netinkami šaudyti dėl korozijos poveikio, vienas – dėl kapsulės gedimo.
Tirti pateikti trys šoviniai (žr. nuotrauką Nr. 5) yra šaudmenys – pramoniniu būdu pagaminti 6,5 mm kalibro šoviniai 6,5 mm „Arisaka“, skirti šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šie šoviniai yra netinkami šaudyti dėl korozijos poveikio.
Tirti pateikti du šoviniai (žr. nuotrauką Nr. 6) yra šaudmenys – pramoniniu būdu pagaminti 7,5 mm kalibro šoviniai 7,5 mm MAS, skirti šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šie šoviniai yra netinkami šaudyti dėl korozijos poveikio.
Tirti pateiktas šovinys (žr. nuotrauką Nr. 7) yra šaudmuo – pramoniniu būdu pagamintas 7,62 mm kalibro šovinys 7,62 x 39 „Kalasnikov“, skirtas šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šis šovinys yra netinkamas šaudyti dėl korozijos poveikio.
Tirti pateiktas šovinys (žr. nuotrauką Nr. 8) yra šaudmuo – pramoniniu būdu pagamintas 7,62 mm kalibro šovinys 7,62 x 54R, skirtas šaudyti iš daugelio modelių B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šis šovinys yra netinkamas šaudyti dėl kapsulės gedimo.
Tirti pateiktas šovinys (žr. nuotrauką Nr. 9) yra šaudmuo – pramoniniu būdu pagamintas 7 mm kalibro šovinys 7 x 57 „Mauser“, skirtas šaudyti iš daugelio modelių B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šis šovinys yra netinkamas šaudyti dėl korozijos poveikio.
Tirti pateiktas šovinys (žr. nuotrauką Nr. 10) yra šaudmuo – pramoniniu būdu pagamintas .32 mm kalibro šovinys .32 S&W, skirtas šaudyti iš daugelio modelių B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šis šovinys yra netinkamas šaudyti dėl kapsulės gedimo.
Kartu su tiriamaisiais objektais yra pateiktos sujungtos į visumą trys 8 mm kalibro šovinių 8 mm „Lebel“ tūtelės ir kulkos (žr. nuotrauką Nr. 11), šie objektai nėra šaudmenys (t. 1, b. l. 155-163).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1892315-22 nurodyta, kad:
Tirti pateiktas 1 (vienas) šovinys (žr. nuotrauką Nr. 1) yra „A“ kategorijai priskirtinų šaunamųjų ginklų šaudmuo – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1943, kilmės šalis – nenustatyta), 12,7 mm kalibro (12,7x108 mm) šovinys su šarvamuše–padegančiąja kulka.
Šios rūšies šaudmenys yra skirti minėto kalibro kulkosvaidžiams, nešarvuotų ir lengvai šarvuotų oro, vandens ir žemės taikinių bei gyvosios jėgos naikinimui, nešarvuotose arba lengvai šarvuotose talpose esančio kuro uždegimui. Tirti pateiktas šovinys (žr. nuotrauką Nr. 1) šaudymui netinkamas dėl kapsulės gedimo.
Tirti pateiktas 1 (vienas) šovinys (žr. nuotrauką Nr. 2, kairėje) yra specialios paskirties pirotechnikos gaminys/šaudmuo – pramoninės gamybos 26,5 mm signalinis, šviesos efekto (žalios spalvos) šovinys, skirtas atitinkamo kalibro signaliniams ginklams.
Šios rūšies signaliniai šoviniai yra skirti šviesos signalo perdavimui per atstumą šviesiu ar tamsiu paros metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu signaliniai šoviniai yra priskirtini „C“ kategorijos šaudmenims.
Tirti pateiktas 1 (vienas) šovinys (žr. nuotrauką Nr. 2, kairėje) šaudymui tinkamas.
Tirti pateikti 4 (keturi) šoviniai (žr. nuotrauką Nr. 2, dešinėje) yra specialios paskirties pirotechnikos gaminiai/šaudmenys – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1959 ir 1969, kilmės šalis – Lenkija), 26 mm (26,5 mm) kalibro signaliniai, šviesos efekto (žalios ir raudonos spalvų) šoviniai, skirti atitinkamo kalibro signaliniams ginklams.
Šios rūšies signaliniai šoviniai yra skirti šviesos signalo perdavimui per atstumą šviesiu ar tamsiu paros metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu signaliniai šoviniai yra priskirtini „C“ kategorijos šaudmenims.
Tirti pateikti 4 (keturi) šoviniai (žr. nuotrauką Nr. 2, dešinėje) šaudymui tinkami.
Tirti pateiktose 3 (trijose) popierinėse dėžutėse esantys 9 (devyni) šoviniai (žr. nuotrauką Nr. 3) yra specialios paskirties pirotechnikos gaminiai/šaudmenys – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1959 ir 1969, kilmės šalis – Lenkija), 26 mm (26,5 mm) kalibro signaliniai, šviesos efekto (žalios ir raudonos spalvų) šoviniai, skirti atitinkamo kalibro signaliniams ginklams.
Šios rūšies signaliniai šoviniai yra skirti šviesos signalo perdavimui per atstumą šviesiu ar tamsiu paros metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu signaliniai šoviniai yra priskirtini „C“ kategorijos šaudmenims.
Tirti pateikti 9 (devyni) šoviniai (žr. nuotrauką Nr. 3) šaudymui tinkami.
Tirti pateiktoje popierinėje dėžutėje esantys 2 (du) šoviniai (žr. nuotrauką Nr. 4) yra specialios paskirties pirotechnikos gaminiai/šaudmenys – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1981, kilmės šalis – Lenkija), 26 mm (26,5 mm) kalibro signaliniai, šviesos efekto (baltos spalvos) šoviniai, skirti atitinkamo kalibro signaliniams ginklams.
Šios rūšies signaliniai šoviniai yra skirti šviesos signalo perdavimui per atstumą šviesiu ar tamsiu paros metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu signaliniai šoviniai yra priskirtini „C“ kategorijos šaudmenims.
Tirti pateikti 2 (du) šoviniai (žr. nuotrauką Nr. 4) šaudymui netinkami dėl konstrukcijos ir pirotechninio elemento erozinių pažeidimų.
Tirti pateiktose 3 (trijose) popierinėse dėžutėse esantys 15 (penkiolika) šovinių (žr. nuotrauką Nr. 5) yra specialios paskirties pirotechnikos gaminiai/šaudmenys – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1969, kilmės šalis – Lenkija), 26 mm (26,5 mm) kalibro signaliniai, šviesos efekto (žalios spalvos) šoviniai, skirti atitinkamo kalibro signaliniams ginklams.
Šios rūšies signaliniai šoviniai yra skirti šviesos signalo perdavimui per atstumą šviesiu ar tamsiu paros metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu signaliniai šoviniai yra priskirtini „C“ kategorijos šaudmenims.
Tirti pateikti 15 (penkiolika) šovinių (žr. nuotrauką Nr. 5) šaudymui tinkami.
Tirti pateiktose 4 (keturiose) popierinėse dėžutėse esantys 20 (dvidešimt) šovinių (žr. nuotrauką Nr. 6) yra specialios paskirties pirotechnikos gaminiai/šaudmenys – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1959, kilmės šalis – Lenkija), 26 mm (26,5 mm) kalibro signaliniai, šviesos efekto (raudonos spalvos) šoviniai, skirti atitinkamo kalibro signaliniams ginklams.
Šios rūšies signaliniai šoviniai yra skirti šviesos signalo perdavimui per atstumą šviesiu ar tamsiu paros metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu signaliniai šoviniai yra priskirtini „C“ kategorijos šaudmenims.
Tirti pateikti 20 (dvidešimt) šovinių (žr. nuotrauką Nr. 6) šaudymui tinkami.
Iš tirti pateiktose 3 (trijose) popierinėse dėžutėse esančių 30 (trisdešimties) šovinių 6 (šeši) šoviniai (žr. nuotrauką Nr. 7, didesni) yra specialios paskirties pirotechnikos gaminiai/šaudmenys – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1983, kilmės šalis – Lenkija), 26 mm (26,5 mm) kalibro signaliniai, dūmų efekto (raudonos ir melsvos spalvų) šoviniai, skirti atitinkamo kalibro signaliniams ginklams.
Šios rūšies signaliniai šoviniai yra skirti spalviniam dūmų signalo perdavimui per atstumą šviesiu paros metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu signaliniai šoviniai yra priskirtini „C“ kategorijos šaudmenims.
Iš tirti pateiktose 3 (trijose) popierinėse dėžutėse esančių 30 (trisdešimties) šovinių 24 (dvidešimt keturi) šoviniai (žr. nuotrauką Nr. 7, mažesni) yra specialios paskirties pirotechnikos gaminiai/šaudmenys – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1983, kilmės šalis – Lenkija), 26 mm (26,5 mm) kalibro signaliniai, šviesos efekto (raudonos, žalios ir baltos spalvų) šoviniai, skirti atitinkamo kalibro signaliniams ginklams.
Šios rūšies signaliniai šoviniai yra skirti šviesos signalo perdavimui per atstumą šviesiu ar tamsiu paros metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu signaliniai šoviniai yra priskirtini „C“ kategorijos šaudmenims.
Tirti pateikti 30 (trisdešimties) šovinių (žr. nuotrauką Nr. 7) šaudymui tinkami (t. 1, b. l. 168-180).
Iš kratos protokolo matyti, kad 2022 m. birželio 8 d., adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu rasta ir paimta dėžutė su 13 vnt. įvairaus kalibro šovinių (t. 2, b. l. 11-14).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2192844-22 nurodyta, kad:
Tirti pateikti trys šoviniai (žr. nuotrauką Nr. 1) yra šaudyti tinkami pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro imitaciniai šaudmenys 7,62 x 39 „Kalasnikov“, skirti šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų.
Tirti pateiktas šovinys (žr. nuotrauką Nr. 2) yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro imitacinis šaudmuo 7,62 x 51 NATO, skirtas šaudyti iš daugelio modelių A ir B kategorijos šaunamųjų ginklų.
Tirti pateiktas šovinys (žr. nuotrauką Nr. 3) yra šaudyti tinkamas savadarbis (šovinio priekinė dalis atidalinta savadarbiu būdu) 12 kalibro medžioklinis imitacinis šaudmuo, skirtas šaudyti iš daugelio modelių B kategorijos šaunamųjų ginklų.
Tirti pateikti aštuoni šoviniai (žr. nuotrauką Nr. 4) yra šaudyti tinkami pramoninės gamybos statybiniai – montažiniai žiedinio skėlimo šoviniai, skirti statybiniams – montažiniams įtaisams. Šie šoviniai nėra šaudmenys (t. 2, b. l. 19-24).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. D. parodė, kad G. B. yra jos brolis. G. su jos mirusiu vyru A. D. užsiimdavo medžiokle. Bendravo artimai šeimomis, lankydavosi dažnai vieni pas kitus. Apie tai, kad jos brolis turi legaliai laikomų ginklų ji žinojo, nes jis priklausė medžiotojų būreliui ir kaip jau minėjo, su jos vyru vykdavo į medžioklę. Jos vyras A. taip pat turėjo legaliai laikomų ginklų su kuriais medžiodavo. 2017 metais mirus vyrui, visus jo turimus legalius ginklus ir šovinius ji atidavė policijos pareigūnams. Ginklai buvo saugomi sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone, ten kur ir pagal išduotą leidimą jie turėjo būti saugomi. Tik po vyro mirties ji atsikraustė gyventi adresu, kurį nurodė asmens duomenų pažymoje. Apie tai, ar jos vyras A. turėjo nelegaliai laikomų ginklų, ji nieko nežino. Jis jai apie tai nėra nieko pasakojęs, apie tai nekalbėjo, ginklų nematė. Yra mačiusi tik legaliai jo laikomus ginklus – medžioklinius. Mirus vyrui policijos pareigūnams atidavė visus vyro turėtus ginklus. Apie tai, kad jos brolis G. turėjo nelegaliai laikomus ginklus ji nieko nežino ir nieko negali paaiškinti. Nežino ar šie ginklai kažkada galėjo priklausyti jos vyrui. Taip pat 2022 m. birželio 8 d. jos tėvų namuose buvo atlikta krata, kurios metu seife buvo rasti šoviniai. Kam galėjo priklausyti šie šoviniai jai nėra žinoma. Ankščiau raktą nuo seifo turėjo jos brolis G., todėl nežinojo, kas laikoma seife. Vėliau į seifą ji norėjo pasidėti savo grynuosius pinigus, todėl pinigai buvo padėti į seifą ir raktas buvo perduotas jai. Ji niekada nepastebėjo, kad seifo viduje yra šovinių. Kaip jie ten atsirado ji nežino. Po atliktų kratų su broliu apie kratas nieko nekalbėjo (t. 1, b. l. 21-24).
2022 m. birželio 9 d. Vilniaus AVPK KPONTV vyr. tyrėjo M. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-12304-22, 2022 m. birželio 8 d. apie 07.50 val., kartu su Vilniaus aps. VPK KPONTV pareigūnais atvykus adresu (duomenys neskelbtini), tikslu vykdyti teismo nutartį dėl kratos atlikimo pas G. B., namuose su apatiniais rūbais buvo aptiktas G. B., asmeniui buvo paaiškinta atvykimo priežastis ir įteiktas nutarties nuorašas – pasirašant. B. asmens krata nebuvo atliekama, kadangi asmuo miegojo savo lovoje ir buvo su apatiniais rūbais, prie savęs jokių daiktų neturėjo. G. B. paaiškino, kad namuose yra nelegaliai laikomų ginklų. Vienas iš jų buvo G. B. miegamajame, įsitikinti tuo paprašė jo pasakyti kurioje vietoje yra ginklas. Asmuo nurodė, kad spintelėje prie lovos yra neregistruotas ginklas. Atidarius spintelę buvo pastebėtas ginklo dėklas, o atidarius jį jame buvo ginklas su šoviniais. Pagal šį faktą G. B. buvo sulaikytas 2022 m. birželio 8 d. 08.05 val., įtariant įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnyje. G. B. taip pat paaiškino, kad namuose yra daugiau nelegaliai laikomų ginklų. Sulaikant asmenį, dalyvavo Vilniaus aps. VPK KPONTV 2-ojo skyriaus vyriausieji tyrėjai M. Ž. ir J. T. (t. 2, b. l. 32-33).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų pradžios momento.
Minėtame BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-895/2019 ir kt.).
Ginklo ir šaudmenų laikymo sąvoka pateikta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte, kur išaiškinta, kad ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – ginklo, šaudmenų valdymas (faktinis turėjimas savo žinioje) fizinio asmens būste ar juridinio asmens patalpose arba kitose vietose, turinčiose aiškiai apibrėžtas ribas. Tai šių objektų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 65 punkte pateikiamas šaunamojo ginklo apibrėžimas, kur nurodyta, kad šaunamasis ginklas – tai ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos, mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. To paties įstatymo 2 straipsnio 66 punkte įtvirtinta, kad šaunamojo ginklo dalis – šaunamojo ginklo sudėtinis elementas, būtinas tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių. To paties įstatymo 76 punkte nurodyta, kad visiškai netinkamas naudoti ginklas – nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą arba pakeičiant šaunamojo ginklo savybes taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti, išimti, pakeisti kitomis, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. B., neturėdamas leidimo, iki 2022 m. birželio 8 d. savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, taip pat, neturėdamas leidimo, šaudmenis laikė ir name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, jis suprato, kad tai yra šaunamieji ginklai, jų dalys bei šoviniai. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis yra medžiotojas, turi leidimą laikyti (nešioti) ginklus, kratos metu buvo rasti trys legaliai laikomi ginklai, kurie buvo laikomi seife, t. y. apie ginklus ir šaudmenis kaltinamasis turi suvokimą. Tai, kad be leidimo laikyti ginklai ir šaudmenys yra tinkami šaudyti, patvirtina ir atlikti objektų tyrimai bei pateiktos specialistų išvados (t. 1, b. l. 95-104, 109-112, 127-130, 135-141, 146-150, 155-163, t. 2, b. l. 19-24). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašyme nurodyti kratos metu paimti ginklai ir šaudmenys yra tinkami naudoti ir pripažintini BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Rastų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kiekis yra didelis, dėl to ginčo nekilo.
Byloje nustatyta, kad G. B., neturėdamas leidimo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų ir šaudmenų. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės paskyrimo
Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę kaltinamajam G. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 86, 87), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), turi tvirtus socialinius ryšius, šeimą, augina du vaikus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad yra įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą – suteiktas (duomenys neskelbtini) kvalifikacinis laipsnis, charakterizuojamas teigiamai, iš VšĮ Vilniaus saugos mokymo centro pažymos matyti, kad dalyvavo užsiėmimuose pagal (duomenys neskelbtini) formaliojo mokymo programą (t. 2, b. l. 1271-44). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino visiškai, jo nurodytos veikos padarymo aplinkybės visiškai atitinka tas, kurios pripažintos įrodytomis. Kaltės pripažinimas reiškia, jog kaltinamasis sutinka su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčija. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje padarymą, įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 8 metų be jokių alternatyvų ir galimybės atidėti tokios bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis). Tačiau baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kuomet teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę.
Prokuroras baigiamųjų kalbų metu siūlydamas G. B. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, teigė, jog egzistuoja aplinkybės, nurodytos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalies 1 punkte. Visgi, nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog taikyti G. B. atžvilgiu BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra šioje teisės normoje numatytų pagrindų. Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kt.).
BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje.
Nagrinėjamu atveju, šaunamieji ginklai ir šaudmenys buvo įgyti ne tikslu juos panaudoti ar realizuoti nusikalstamiems tikslams. Tai patvirtina ir jų laikymo vieta – kaltinamasis juos laikė neslėpdamas. Dalis minėtų daiktai yra seni. Šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, o tai yra viena iš sąlygų išvadai dėl sankcijoje numatytos bausmės (laisvės atėmimo nuo ketverių iki aštuonerių metų) neatitikimo teisingumo principui, padaryti.
BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų pagrindą išvadai, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Iš aukščiau nurodytų bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis G. B. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi šeimą, augina du vaikus, po nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas, įvykdymo jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, o kaltinamojo pozityvus elgesys po nusikaltimo įvykdymo parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Be to, įvertintina ir tai, kad kaltinamojo ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, šeimos ir vaikų bei visuomenės gali neigiamai paveikti jo tvirtus socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti paskiriant jam nors ir BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skirtina švelnesnė bausmė, nei numatyta sankcijoje – bauda.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, už sunkaus nusikaltimo padarymą nustatytos baudos dydžiai yra nuo 150 iki 6000 MGL. Nustatydamas baudos, skirtinos kaltinamajam, dydį, teismas atsižvelgia į aukščiau nurodytas G. B. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jo asmenybę, taip pat inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ir sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, nustatytinas baudos dydis, artimesnis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytos baudos dydžio minimumui.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoj byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, į bausmės atlikimo laiką kaltinamajam įskaitytinas laikas, išbūtas esant sulaikytu 2022 m. birželio 8 d. (1 para).
Įstatymas nenumato maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo principus, taip pat į bausmės paskirtį, G. B. nustatytinas 24 mėnesių terminas savanoriškai sumokėti baudą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, po to panaikintina.
Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Priimant nuosprendį išspręstinas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: 1) BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas; 2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriuje saugomi 7,62 mm kalibro revolveris „Ng 30“ Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio pateikta specialisto išvada IBPS-V-1833963-22; 9 mm kalibro 1858 m. pavyzdžio „Lefoše“ sistemos smeiginis revolveris Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio pateikta specialisto išvada IBPS-V-1920491-22; 9 mm kalibro pistoletas P 08 (PARABELLUM) Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio patekta specialisto išvada Nr. IBPS-V-1907275-22, konfiskuotini ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, parduotini Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriui.
2022 m. liepos 14 d. specialisto išvadoje IBPS-V-1833963-22, ištyrus 7,62 mm kalibro revolverį „Ng 30“ Nr. (duomenys neskelbtini) („NAGANT“) su dėklu ir ginklo dėkle esančiais 15 vnt. šovinių, nurodant duomenis apie grąžinamus objektus pažymėta, jog tirti pateiktas revolveris kriminalistiniu požiūriu yra labai vertingas objektas. Dėl šios priežasties prašo šį ginklą palikti saugoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriuje esančioje darbinėje šaunamųjų ginklų kolekcijoje ir į tai atsižvelgti šioje byloje sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 95-103). Analogiški prašymai dėl tirtų ginklų pareikšti ir specialisto išvadoje IBPS -V-1920491 – dėl 9 mm kalibro 1858 m. pavyzdžio „Lefoše“ sistemos smeiginio revolverio Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 117-122) bei specialisto išvadoje IBPS -V-1907275-22 – dėl 9 mm kalibro pistoleto P 08 (PARABELLUM) Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 146-149). Atsižvelgiant į minėtus prašymus bei nurodytas priežastis, konfiskuotini Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriuje saugomi 7,62 mm kalibro revolveris „Ng 30“ Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio pateikta specialisto išvada IBPS-V-1833963-22; 9 mm kalibro 1858 m. pavyzdžio „Lefoše“ sistemos smeiginis revolveris Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio pateikta specialisto išvada IBPS-V-1920491-22; 9 mm kalibro pistoletas P 08 (PARABELLUM) Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio patekta specialisto išvada Nr. IBPS-V-1907275-22, nuosprendžiui įsiteisėjus, parduotini Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriui.
Leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (t. 1, b. l. 51-52), perduotini jį išdavusiai įstaigai, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 5-V-551, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą“ 1.1.1.10 papunkčiu, patvirtintas Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašas, pagal kurio 1 punktą, ginklų, ginklų priedėlių, jų dalių (toliau – ginklai), šaudmenų, jų dalių (toliau – šaudmenys), taip pat leidimų laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, ginklų pažymėjimų paėmimą policijos žinion, siekiant užtikrinti jų apyvartos kontrolę, tinkamumą naudoti ir tolesnį naudojimą. Pagal minėto aprašo 8 punktą, paimti ginklai, šaudmenys saugomi tol, kol priimamas sprendimas dėl ginklų, šaudmenų grąžinimo arba iki leidimo laikyti ir (ar) nešiotis ginklus panaikinimo, 9 – ame punkte nurodyta, kad ginklų laikino saugojimo apskrities VPK ginklų saugykloje laikotarpiu asmuo gali pateikti prašymą panaikinti leidimą laikyti ir (ar) nešiotis ginklus ir pateikti pasiūlymus dėl tolesnio ginklų, šaudmenų naudojimo.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, graižtvinis ginklas Nr. (duomenys neskelbtini); lygiavamzdis šautuvas TOZ 34ER Nr. (duomenys neskelbtini); graižtvinis šautuvas CZ Nr. (duomenys neskelbtini); 226 vnt. įvairaus kalibro šoviniai, pakete Nr. (duomenys neskelbtini), kvito Nr. OVS005640, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (t. 1, b. l. 55), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą.
Dėžė, kurioje 14 popierinių dėžučių su paketais, dėl kurių pateikta specialisto išvada Nr. IBPS-V-1892315-22, kvito Nr. LS007003, saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius (t. 1, b. l. 184), konfiskuotini ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka.
Paketas, kurio viduje 14 vnt. šovinių ir į visumą sujungtos trijų šovinių dalys, dėl kurių pateikta specialisto išvada Nr. IBPS-V-1894806-22; paketas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viduje ištirtas užraktas, dėl kurių pateikta specialisto išvada Nr. IBPS-V-1876475-22; paketas Nr. 239409, kurio viduje ištirtas revolveris „NAGANT“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginklo dėklas, dėl kurių pateikta specialisto išvada Nr. IBPS-V-1874997-22; paketas, kurio viduje pramonės gamybos 26,5 mm kalibro signalinis pistoletas „Geco“ Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių pateikta specialisto išvada Nr. IBPS-V-2204688-22, kvito Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (t. 1, b. l. 27), konfiskuotini ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308 straipsniais,
nusprendė:
G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. paskirti galutinę bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką jo išbūtą laikinai sulaikytu 2022 m. birželio 8 d. (1 para), prilyginant 2 MGL (100 Eur) ir nustatyti, kad G. B. privalo sumokėti 198 MGL (9900 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti G. B. paskirtos galutinės bausmės – 198 MGL (9900 Eur) baudos savanoriško sumokėjimo terminą – 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmokos kodas 6801) į vieną iš šių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų:
LT74 4010 0510 0132 4763, gavėjo bankas – Luminor Bank AB, banko kodas - 40100;
LT 05 7044 0600 0788 7175, gavėjo bankas - AB SEB bankas, banko kodas - 70440;
LT12 2140 0300 0268 0220, gavėjo bankas – Luminor Bank, banko kodas - 21400;
LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjo bankas - „Swedbank", AB, banko kodas - 73000;
LT42 7230 0000 0012 0025, gavėjo bankas - UAB „Medicinos bankas“, banko kodas - 72300;
LT32 7180 0000 0014 1038, gavėjo bankas - AB „Šiaulių bankas“, banko kodas – 71800.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriuje saugomus 7,62 mm kalibro revolverį „Ng 30“ Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio pateikta specialisto išvada IBPS-V-1833963-22; 9 mm kalibro 1858 m. pavyzdžio „Lefoše“ sistemos smeiginį revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio pateikta specialisto išvada IBPS-V-1920491-22; 9 mm kalibro pistoletą P 08 (PARABELLUM) Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio patekta specialisto išvada Nr. IBPS-V-1907275-22, konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriui.
Leidimą laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini); ginklo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, perduoti jį išdavusiai įstaigai, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui.
Graižtvinį ginklą Nr. (duomenys neskelbtini); lygiavamzdį šautuvą TOZ 34ER Nr. (duomenys neskelbtini); graižtvinį šautuvą CZ Nr. (duomenys neskelbtini); 226 vnt. įvairaus kalibro šovinių, pakete Nr. 466858, kvito Nr. OVS005640, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą.
Dėžėje, kurioje 14 popierinių dėžučių su paketais, dėl kurių pateikta specialisto išvada Nr. IBPS-V-1892315-22, kvito Nr. LS007003 saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka.
Paketą, kurio viduje 14 vnt. šovinių ir į visumą sujungtos trijų šovinių dalys, dėl kurių pateikta specialisto išvada Nr. IBPS-V-1894806-22; paketą Nr. 449081, kurio viduje ištirtas užraktas, dėl kurių pateikta specialisto išvada Nr. IBPS-V-1876475-22; paketą Nr. 239409, kurio viduje ištirtas revolveris „NAGANT“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginklo dėklas, dėl kurių pateikta specialisto išvada Nr. IBPS-V-1874997-22; paketą, kurio viduje pramonės gamybos 26,5 mm kalibro signalinis pistoletas „Geco“ Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių pateikta specialisto išvada Nr. IBPS-V-2204688-22, kvito Nr. OVS005681, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.