Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Jevgenijaus Michailovskio (Jevgenij Michailovskij) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 19 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu A. P. dėl kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, panaikino ir priėmė naują nuosprendį – A. P. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė 23 MGL (2990 Lt) dydžio bauda.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 4 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl A. P. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir bylą perdavė nagrinėti apeliacine tvarka.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, iš naujo išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2010 m. kovo 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmetė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas, taip pat būdamas faktiškai materialiai atsakingas už laivo „K.“ techninę priežiūrą ir remontą, piktnaudžiaudamas tarnyba pasinaudojo jam patikėtu turtu, nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d. (tiksliau nenustatyta) nenustatytoje vietoje suklastojo 2006 m. lapkričio 15 d. tarnybinį pranešimą ir 2006 m. lapkričio 16 d. važtaraštį Nr. 121, juose nurodydamas, kad laivui „K.“ reikalingi remonto darbai ir kad tokie darbai atlikti bei remontui reikalingos detalės gautos, pasirašė šiuos tikrus dokumentus, nors faktiškai laivo remontas nebuvo atliekamas ir jokių detalių šiam remontui nebuvo pateikta. Pagal A. P. suklastotus dokumentus 2006 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas UAB „V.“ sumokėjo 2980 Lt už neatliktus remonto darbus ir detales. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 m. lapkričio 30 d. A. P., žinodamas, kad iš UAB „V.“ detalių negauta, pasirašė ant atsarginių dalių nurašymo akto Nr. (8.8)-V4-92, t. y. šį suklastojo ir fiktyviai padidino laivo „K.“ balansinę vertę 2980 Lt bei iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą. Taip A. P., būdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas, iškraipė inspekcijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino šios valstybinės įstaigos prestižą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir padarė didelę žalą valstybei.

Šiuos teiginius prokuroras grindžia byloje surinktų įrodymų analize. Anot prokuroro, A. P. telefoninio pokalbio su V. K. turinys patvirtina, kad A. P. atgaline data surašė tarnybinį melagingą pranešimą, kad laivui buvo reikalingas remontas, nors jo remontuoti nebuvo ketinama. Tą patvirtina ir telefoninio pokalbio tarp R. Š. ir A. P. turinys. Prokuroro teigimu, prieš pasirašydamas važtaraštį ir nurašymo aktą A. P. susipažino su jam pateiktais dokumentais. Liudytojos B. K. duoti parodymai, teisingai juos interpretavus, patvirtina aplinkybę, kad A. P. pasirašė važtaraštį lapkričio mėnesį, iki mėnesio pabaigos, o ne paleistas iš sulaikymo, kaip jis pats teigė.

Prokuroras taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra prieštaringa: teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog A. P. gavo važtaraštyje išvardytas detales. Prokuroro teigimu, tai tik patvirtina, kad A. P., pasirašydamas važtaraštį ir medžiagų bei atsarginių dalių nurašymo aktą, šiuos dokumentus suklastojo, nes savo parašais patvirtino, jog minėtas detales gavo, nors realiai jų gavęs nebuvo.

Prokuroras kasaciniame skunde taip pat tvirtina, kad byloje esantys įrodymai buvo teisingai įvertinti kasacine tvarka panaikintame Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje, kuriuo A. P. buvo pagrįstai pripažintas kaltu suklastojus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir teismo išvadų motyvavimo

Kasaciniame skunde ginčijamas teismų atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu A. P. dėl kaltinimo suklastojus dokumentus išteisintas (išteisinimas dėl kitų kaltinimų neskundžiamas), pabrėžiamas apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktų motyvų, kuriais atmestas apeliacinis skundas, nepagrįstumas. Šie teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato.

Pirmosios instancijos teismas A. P. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisino, o apeliacinės instancijos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį dėl šių nustatytų aplinkybių:

1. Tarnybiniame pranešime, kurio suklastojimu buvo kaltinamas A. P., parašyta, kad laivui „K.“ reikalingas remontas. Tokio remonto reikalingumas byloje patvirtintas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Tarnybiniame pranešime nurodyta informacija yra melaginga, o pranešimas suklastotas. Pats pranešimas, teismo vertinimu, yra labiau informacinio pobūdžio, tuo tarpu sprendimas daryti ir apmokėti remontą nepriklausė A. P. kompetencijai.

2. Važtaraštį ir medžiagų ir atsarginių detalių nurašymo aktą, kurių suklastojimu buvo kaltinamas A. P., išrašė ne jis. Šiuos dokumentus jam pasirašyti davė buhalterė. Važtaraštyje nurodyta, kad jį išdavė vyr. buhalterė B. K., yra jos antspaudas ir parašas. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, specialisto išvadą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ūkinės finansinės veiklos (T. 1, b. l. 159-180), kitus byloje esančius duomenis, nustatė, kad A. P. nebuvo materialiai atsakingas asmuo, todėl važtaraščio ir medžiagų ir atsarginių detalių nurašymo akto iš viso neturėjo pasirašyti ir ten esantys jo parašai negalėjo sukelti teisinių pasekmių. Nustatyta ir tai, kad pagal departamente susiklosčiusią praktiką komisijos nariai medžiagų ir atsarginių detalių nurašymo aktus pasirašinėjo formaliai, matydami materialiai atsakingo asmens parašą. Laivo „K.“ remontui panaudotas detales nurašė keturių asmenų komisija. Kaip materialiai atsakingas asmuo aktą pasirašė Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas R. Š.. A. P. iš viso nebuvo šios komisijos narys.

Nustatytos aplinkybės leido teismams padaryti motyvuotą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog A. P., pasirašydamas jam buhalterės duotus važtaraštį ir medžiagų ir atsarginių detalių nurašymo aktą, suvokė savo veikos pavojingumą, taigi jo veikoje nėra tyčios, būtinos atsakomybei už dokumentų suklastojimą kilti.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje dokumentų suklastojimas buvo tik būdas pridengti valstybės turto iššvaistymą apmokant neatliktą laivo „K.“ remontą. Svarbiausias dokumentas, nulėmęs fiktyvaus laivo remonto apmokėjimą valstybės lėšomis, – UAB „V.“ išrašyta PVM sąskaita-faktūrą Nr. AS23227 (serija E Nr. 008876), patvirtinanti remonto, kurio metu buvo keičiamos laivo detalės, atlikimą bendrai 2980 Lt sumai (T. 1, b. l. 53). Tačiau asmenims, sąmoningai išrašiusiems ar pasirašiusiems šį melagingą dokumentą, taip pat priėmusiems sprendimą apmokėti, tikėtina, žinomai fiktyvų remontą valstybės lėšomis, kaltinimai nepareikšti. Kaltinimai piktnaudžiavimu, patikėto turto iššvaistymu ir dokumentų suklastojimu pareikšti tik A. P., kurio tarnybinė kompetencija neapėmė galimybių pačiam priimti sprendimus dėl laivo remonto ir jo apmokėjimo. Bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad fiktyvaus remonto apmokėjimas, melagingų dokumentų surašymas ir pasirašymas buvo organizuotas būtent A. P., o kiti asmenys, kurie tiesiogiai priėmė atitinkamus sprendimus, surašė ir pasirašė melagingus dokumentus, buvo jo suklaidinti. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. P. vienas neturėjo galimybių iššvaistyti svetimo turto, o tai galėjo padaryti tik bendrininkaudamas su atsakingais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnais. Šiems nepareiškus kaltinimų ir nepagrindžius bendrininkavimo su jais, A. P. veiksmai nustatytomis aplinkybėmis surašant tarnybinį pranešimą, pasirašant važtaraštį ir nurašymo aktą, negali būti vertinami kaip sąmoningai atliktas dokumentų suklastojimas. Kasacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Pagrindo teigti, kad teismai netinkamai vertino įrodymus, kad savo išvadas grįstų prielaidomis, nėra.

Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų motyvų netinkamumo. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nutartyje detaliai atsakyta į visus apeliacinio skundo argumentus, byloje esantys duomenys kruopščiai išanalizuoti, aptarta jų įrodomoji reikšmė, pateikti motyvai aiškūs ir logiški.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.