Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Z. Ž. ir J. Ž. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai pareiškimu prašė nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų prašyme bei pridedamuose dokumentuose nebuvo duomenų, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka pakenks šeimos santykių stabilumui ar sutuoktinių interesams, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje. Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

2019 m. lapkričio 12 d. iki teismo posėdžio teisme buvo gautas pareiškėjos ir jos atstovės prašymas dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu, kuriame nurodoma, kad po pateikto prašymo teismui ir sutarties pasirašymo, pareiškėja pradėjo abejoti jos valios išraiška dėl santuokos nutraukimo bei pasirašytos sutarties turinio. Be to, dar kilo ginčas dėl daiktų grąžinimo/pasiėmimo.

Pareiškimas paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjamos vadovaujantis CPK XXXV skyriaus nuostatomis žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams (CPK 540 straipsnio 1 dalis). Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo, abu sutuoktiniai to nori bei tik tuomet, kai sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių teisių bei interesų (CK 5.53 straipsnio 4 dalis, CPK 541 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Z. Ž. nepalaiko savo prašymo nutraukti santuoką bendru sutarimu, todėl šioje proceso stadijoje teismas daro išvadą, jog pareiškėja pakeitė savo valią, sudaryta sutartis neatitinka jos interesų. Todėl toliau nagrinėti bylos nėra pagrindo. Vienam iš pareiškėjų nesutikus su pateiktos sutarties tvirtinimu, teismui nėra galimybės patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį, kadangi ji neatitinka įstatymo reikalavimų bei prieštarauja vieno iš sutuoktinių interesams (CK 3.53 straipsnis, CPK 539 straipsnis).

Sutuoktiniai už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Kadangi 2019 m. spalio 21 d. nutartimi teismas išsprendė žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei klausimą, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi yra mažesnės už minimalią priteistiną sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą ir aptartus motyvus, pareiškimas paliktinas nenagrinėtu (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 384 straipsnio 1 dalis, CK 3.51 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 298 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjų Z. Ž. ir J. Ž. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu palikti nenagrinėtu.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti pareiškėjams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.