- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-382-166-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Daiva Pranyte-Zalieckiene, Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite
- Nuteistasis
- G. C.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo G. C. apeliacini skunda del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. C. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. šešiems menesiams laisves atemimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009-09-18 nuosprendžiu paskirta laisves atemimo bausme ir galutine subendrinta bausme G. C. paskirta laisves atemimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
G. C. nuteistas už tai, kad jis, 2009-03-24 apie 11.30 val. budamas Lenktojoje g. prie namo Nr. 30, Vilniuje, pagrasines mažameciui Ž. B. panaudoti prieš ji fizini smurta, o butent sakydamas, jog sulaužys jo akinius, kuriuos tuo metu jis buvo užsidejes, jei pastarasis neatiduos turimo mobiliojo ryšio telefono, ir taip atimdamas galimybe nukentejusiajam priešintis, pagrobe iš Ž. B. jo tevui V. B. priklausanti 300 litu vertes mobiliojo ryšio telefona „Nokia 6151" su jame buvusia SIM kortele, tuo padarydamas V. B. 300 litu turtine žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nuosprendi ir priimti išteisinamaji nuosprendi, nustacius, kad neirodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstama veika. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes jam inkriminuoto nusikaltimo nera padares, kaltu saves nepripažista, o teismas, nagrinedamas byla, nesurinko irodymu, leidžianciu jam inkriminuoti padarius nusikaltima, numatyta LR BK 180 str. l d. Apelianto teigimu, teismas, pripažindamas ji kaltu iš esmes vadovavosi vien tik mažamecio Ž. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir tevo V. B. teisme duotais parodymais.
Skunde nurodo, kad pagal bylos medžiaga iš Ž. B. telefonas buvo atimtas 2009 m. kovo 24 d., o atpažinimas buvo atliekamas tik birželio menesi iš karto pagal nuotraukas, po to buvo atpažinimas gyvai, kaip asmuo ivykdes nusikaltima. Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad užpuolikas, vaiko žodžiais tariant, buvo apsivilkes šviesiai ruda striuke, melynais džinsais, užsimaukšlines ant galvos balta kepure. Apeliantui kyla abejones del asmens atpažinimo pagal LR BPK 192 str. reikalavimu pažeidimu, nes apelianto isitikinimu, tokia atpažinimo eiga galejo tureti poveiki atpažistanciajam mažameciui ir suformuoti atitinkama nuostata bei ji suklaidinti. Juo labiau, kad atliekant atpažinimus buvo skirtingos salygos. Apeliantas teisiamajame posedyje praše iškviesti nukentejusi Ž. B., kadangi teismas turi tam tikras priemones izoliuoti apklausiamaji nuo sales ir proceso dalyviu. Todel apelianto manymu teismas visiškai nepagristai atmete jo prašyma.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gyneja praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. C. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nuosprendis teisetas ir pagristas. G. C. nuteistas pagristai - jo nusikalstama veika irodyta, tinkamai kvalifikuota, o paskirtoji bausme nera aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyre bei tinkamai ivertino byloje esancius irodymus – kaltinamojo ir nukentejusiuju parodymus, rašytinius byloje esancius irodymus ir padare pagrista išvada, jog G. C. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. bei paskyre jam tinkama bausme. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimu, teismas išvadas grinde byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais irodymais.
Nors G. C. viso proceso metu kaltu neprisipažino, jo kalte irodo byloje surinktu bei ištirtu irodymu visuma. Pripažindamas G. C. kaltu pagal BK 180 str. 1 d. teismas pagristai remesi nukentejusiojo berniuko Ž. B., nukentejusiojo V. B. parodymais, asmens atpažinimo protokolais. Nuteistojo G. C. parodymai, kad jis nepadares jam inkriminuojamo nusikaltimo, vertintini kritiškai, kaip stengimasis išvengti atsakomybes bei prieštarauja faktinems bylos aplinkybems. Tokie G. C. parodymai neabejotinai paneigti nukentejusiuju Ž. B. ir V. B. parodymais bei kita bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentejusysis Ž. B. parode, kad 2009-03-24 apie 11.30 val. išejes iš parduotuve „IKIUKAS", esancios Seliu g., Vilniuje, pasuko link namu. Lenktojoje g. prie jo iš nugaros priejo vaikinas ir papraše duoti telefono paskambinti. Nukentejusiajam atsisakius paklusti, vaikinas jam pagrasino sulaužyti akinius, jei jis neatiduos telefono. Kadangi labai išsigando, kad vaikinas gali ne tik sulaužyti jam akinius, bet ir ji primušti, jis atidave telefona ir vaikinas iš karto pasišalino. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu nukentejusysis Ž. B. dave analogiškus parodymus ir patvirtino, kad asmens atpažinimo metu jis atpažino butent ta asmeni, kuris pagrobe jo telefona ir jam grasino.
Teisiamajame posedyje V. B. parode, kad 2009-03-24 apie 11.30 val. jis turejo važiuoti su vaiku i ligonine, taciau sulauke skambuti apie ši ivyki ir paskambino policijai. Po ligonines jis su sunumi nuvažiavo i policija sutvarkyti formalumus. Policijoje komisariate buvo apklaustas jo sunus, buvo surašytas pareiškimas, itariamojo G. C. nebuvo. Jis dalyvavo atpažinime, kurio metu sunui buvo parodytos 3-5 nuotraukos ir sunus Ž. B. atpažino G. C. kaip vaikina, kuri grasino jam ir ateme iš jo telefona. Sunus taip pat pasake, kad jis isitikines, kad tai butent šis asmuo. Jo sunus nera linkes fantazuoti. Buvo du atpažinimai – birželio menesi atpažinimas pagal nuotrauka ir po to iš gyvo asmens.
Kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka ir asmens parodymo atpažinti protokolu, nukentejusysis Ž. B. atpažino G. C. kaip jo telefona pagrobusi asmeni.
Šio nukentejusiojo Ž. B. parodymais negincytinai irodyta, kad G. C. grasindamas nukentejusiajam Ž. B., jei pastarasis neatiduos turimo mobiliojo ryšio telefono, ir taip atimdamas galimybe nukentejusiajam priešintis, pagrobe iš Ž. B. mobiliojo ryšio telefona „Nokia 6151“. Nukentejusiojo Ž. B. parodymai irodo, kad mobilu telefona „Nokia 6151“ pavoge butent G. C. ir niekas kitas šio nusikaltimo padaryti negalejo.
Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netiketi šio nukentejusiojo Ž. B. parodymais duotais apklausiant ji liudytoju ikiteisminio tyrimo metu bei pas ikiteisminio tyrimo teiseja, kurie iš esmes yra tokie patys, neturi jokio pagrindo. Minimi parodymai nuoseklus, jie sutampa tiek visumoje nagrinejant ivykiu seka, tiek esminemis detalemis. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka ir asmens parodymo atpažinti protokolu, nukentejusysis Ž. B. atpažino butent G. C. kaip jo telefona pagrobusi asmeni. Nukentejusysis Ž. B. kalbeti netiesa neturi jokiu motyvu, neturi ir negali tureti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, juolab, kad ivykio metu kitu pašaliniu asmenu nebuvo. Duomenu apie tai, kad nukentejusysis Ž. B. sakytu netiesa, byloje nera. Taigi, byloje surinkti ir ištirti irodymai teiseju kolegijai leidžia daryti neabejotina išvada, kad G. C. ivykde jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 180 str. 1 d., t.y. G. C. pagrasines mažameciui Ž. B. panaudoti prieš ji fizini smurta, ir taip atimdamas galimybe nukentejusiajam priešintis, pagrobe iš Ž. B. mobiliojo ryšio telefona „Nokia 6151".
Apelianto skundo argumentas del asmens atpažinimo pagal LR BPK 192 str. reikalavimu pažeidimo, yra visiškai nepagristas ir atmestinas. LR BPK 192 str. 1 d. nustatyta, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažistanciajam drauge su kitais tos pacios lyties asmenimis, pagal išore kuo panašesniais i atpažintina. Parodomu atpažinti asmenu turi buti ne mažiau kaip trys. Iš 2009-05-25, 2009-06-08, 2009-06-18 asmens parodymo atpažinti ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolu matyti, kad kartu su G. C. tiek asmens parodymo atpažinti ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka buvo pateikti atpažinimui dar du, trys ar keturi asmenys (b.l. 14-16, 17-19; 52-53, 54-56; 57-59). Atlikdamas procesini veiksma pareigunas BPK 192 str. reikalavimu nepažeide, t.y. atpažistanciajam buvo pateikti tos pacios lyties asmenys, pagal išore kuo panašesni i atpažintina. Kadangi minetas procesinis veiksmas yra atliktas nepažeidžiant BPK nustatyta tvarka, todel jis laikomas tinkamu irodymu G. C. kaltei pagristi. Mineto procesinio veiksmo protokolai užpildyti nepažeidžiant LR BPK 192 str. reikalavimu, del šio procesinio veiksmo atlikimo bei protokolo pastabu nebuvo pareikšta, todel šis irodymas laikytinas gautu leistinu budu.
Apelianto skundo teiginys, kad teisiamajame posedyje teismas visiškai nepagristai atmete jo prašyma iškviesti apklausai nukentejusi Ž. B., atmestinas. Kaip mineta, Ž. B. buvo apklaustas liudytoju tiek ikiteisminio tyrimo pareiguno, tiek pas ikiteisminio tyrimo teiseja dalyvaujant psichologei (b.l. 14; 120-21). Ž. B. dave išsamius ir tuos pacius parodymus, parodymu apie esmines bylos aplinkybes nekeite, todel atsižvelgiant i nukentejusiojo amžiu, psichologini poveiki, pakartotinai ji apklausti nebuvo jokio pagrindo. Juolab, kad kaltinamasis nenurode, kokias dar naujas aplinkybes byloje reikia nustatyti.
Be to, apeliacines instancijos teismas daro išvada, kad nuteistajam G. C. paskirta bausme teisinga, atitinka LR BK 41 str., 54 str. nuostatas. Nustatydamas G. C. bausmes ruši ir dydi, apylinkes teismas ivertino tai, kad jo ivykdytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkiu nusikaltimu (LR BK 11 str. 4 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad anksciau G. C. teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka, irašytas priklausomybes ligu centre i narkologine iskaita. Nuteistojo atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Pažymetina ir tai, kad apeliantas praeityje jau buvo teistas už analogiškus turtinius nusikaltimus, taciau teigiamo poveikio nuteistojo asmenybei nepadare, be to, niekur nedirba, vartoja narkotines medžiagas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, visa tai liudija, jog nusikaltimu darymas yra jo gyvenimo budas ir pragyvenimo šaltinis.
Teismas ivertines visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes, atsižvelgdamas i nusikalstamos veikos pobudi bei kaltininko asmenybe, padare teisinga išvada, kad jam skirtina laisves atemimo bausme. Be to, laisves atemimo bausmes trukme nustatyta arciau LR BK 180 str. l d. sankcijos minimumo, todel kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme, ji atitinka jo padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe. Ši bausme subendrinta su ankstesniu Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009-09-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso istatymo reikalavimu.
Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel nera pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo G. C. apeliacini skunda atmesti.