Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. patikslintą ieškinį atsakovams G. B., P. O., antstolei R. P. ir jos padėjėjui M. P., advokatui J. K., A. P., M. G. P., Kauno apylinkės teismo teisėjoms V. J. ir I. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Šakių rajono apylinkės teisme gautas ieškovės V. F. ieškinys, pareikštas atsakovams G. B., P. O., antstolei R. P. ir jos padėjėjui M. P., advokatui J. K., A. P., M. P., Kauno apylinkės teismo teisėjoms V. J. ir I. P.. Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi įpareigojo ieškovę per 14 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką bei pagrindą, pateikti įrodymus, patvirtinančius V. F. dėstomas aplinkybes, nurodyti tikslius šalių asmens duomenis, pasisakyti dėl sprendimo už akių priėmimo įstatymo nustatytais atvejais, patikslinti atsakoves V. J. ir I. P. atstovaujančią instituciją ir sumokėti žyminį mokestį arba pateikti įrodymus, patvirtinančius atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą.Teisme 2016 m. spalio 24 d. gautas patikslintas ieškovės ieškinys.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį lakė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.Teismas konstatavo, kad ieškovė pašalino ne visus 2016 m. spalio 24 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. nenurodė savo nepilnametės dukters asmens duomenų, jeigu ieškovė reškia ieškinį jos vardu; nepatikslino atsakovių V. J. ir I. P. atstovaujančios institucijos; nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes, arba nesuformulavo prašymo išreikalauti juos, jei ieškovė pati jų neturi. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, ieškovės nurodoma civilinė byla Nr. e2-172-429/2016 yra užbaigta. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimą – išaiškinti patikslintame ieškinyje nurodytų teisėjų priimtus sprendimus, nes ieškovė jų nesupranta, nustatyti kaip su ja ir jos nepilnamete atsakovai taip galėjo elgtis, teismas konstatavo, kad toks reikalavimas reiškia nesutikimą su ankstesnių teismo sprendimų motyvais. Pažymėjo, kad šiuo atveju Šakių rajono apylinkės teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, neturi kompetencijos tikrinti aukštesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo išvadų pagrįstumo ir jo aiškinti.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepašalino teismo nurodytų trūkumų, teismas ieškinį laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžintino jį ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį ir bylą nagrinėti iš esmės. Apeliantė nurodo, kad vaiko duomenis sąmoningai laiko paslaptyje, tokiu būdu siekdama apsaugoti dukrą. Pažymi, kad patikslino atsakoves V. J. ir I. P. atstovaujančią instituciją, nurodydama, kad tai yra Kauno apylinkės teismas. Įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, apeliantė prašo išreikalauti teismo. Apeliantė tvirtina nurodžiusi aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą, bei įvardino patį reikalavimą – išaiškinti patikslintame ieškinyje nurodytų teisėjų priimtus sprendimus, nes ieškovė jų nesupranta, katu nurodė, jog ieškovė siekia išaiškinti objektyvią tiesą, kuri yra būtina sąlyga ieškovės dukters tolimesnio išlikimo Lietuvoje bendravimui su visais P. nustatyti. Apeliantė sutinka, kad Šakių rajono apylinkės teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, neturi kompetencijos tikrinti aukštesnio instancijos teismo priimto procesinio sprendimo išvadų pagrįstumo ar aiškinti sprendimą, tačiau ji prašo tik nustatyti tiesą. Be to, jeigu žyminio mokesčio sumokėjimas yra būtina sąlyga priimti ieškinį, ji prašo nurodyti konkrečiai kur ir kiek sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės patikslintas ieškinys, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jos ribos, būtų aiškios, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas (reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).Bylos duomenimis, Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi nustatydamas terminą ieškinio trūkumams šalinti, nurodė, jog ieškovė V. F. nesuformulavo aiškaus ieškinio dalyko ir ieškinio faktinio pagrindo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių V. F. dėstomas aplinkybes, nenurodė tikslių šalių asmens duomenų, nenurodė institucijos, atstovaujančios atsakovėmis patrauktas teisėjas V. J. ir I. P., bei nesumokėjo žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės V. F. pateiktu patikslintu ieškiniu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepašalino Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, turi suformuluoti tokį ieškinio reikalavimą, kad jis būtų aiškus ir tikslus, nukreiptas į atsakovą (-us) ir gintų ieškovo (-ės) teises. Nagrinėjamu atveju patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad ieškinio dalykas yra išsiaiškinti tiesą ir ginti jos dukters teisę gyventi saugiai be tolimesnio finansinio intereso kėsinimosi iš su ja susijusių giminių ir juos atstovaujančių asmenų pusės. Akivaizdu, kad tai nėra materialinis reikalavimas, nukreiptas į atsakovais byloje patrauktus asmenis, o abstraktaus pobūdžio pamąstymas apie galimą ieškovės dukters pažeistų teisių gynimą ir jo būdą ateityje. Ieškovė patikslintame ieškinyje vienur nurodo, kad ieškinio suma 0 Eur materialinės kompensacijos, tačiau kitur pažymi, kad palieka teismui savo nuožiūra spręsti kaip nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus. Taigi, yra pagrindas išvadai, kad tiek ieškinio pagrindas, tiek jo dalykas suformuluoti abstrakčiai ir netinkamai. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnio), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl apeliantė patikslintame ieškinyje nepagrįstai šią pareigą perkėlė teismui. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Todėl ieškovė, reikšdama ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi procesinę pareigą pagrįsti neturtinės žalos atsiradimo faktines aplinkybes ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ieškovė kartu su ieškiniu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės išdėstytas aplinkybes, nurodyti įrodinėjamų aplinkybių šaltinį ir jų buvimo vietą (pvz., liudytojų vardus ir pavardes, jų gyvenamąsias vietas; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje teigė, kad išdėstytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai yra Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir dar nebaigtoje byloje dėl skyrybų proceso atnaujinimo pas teisėją I. P., tačiau kokie tai konkretūs įrodymai – nenurodė ir išreikalauti jų neprašė. Nors prašymą dėl įrydymų išreikalavimo apeliantė suformulavo atskirajame skunde, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo nustatyti ieškinio trūkumai buvo pašalinti tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad atskirajame skunde apeliantė savo ieškinio reikalavimą suformulavo taip: išaiškinti patikslintame ieškinyje nurodytų teisėjų priimtus sprendimus, nes ieškovė jų nesupranta. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Remiantis paminėta teisės norma, teismo sprendimo išaiškinimas yra tik sprendimą priėmusio teismo kompetencija, tačiau negali būti teisiniu pagrindu inicijuoti dėl to naują civilinę bylą. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Todėl ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, turi pareigą ne tik aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą (dalyką), bet, atsižvelgdamas į reiškiamų reikalavimų pobūdį, sumokėti atitinkamą žyminį mokestį, ko šiuo atveju ieškovė nepadarė. Nesant aiškiai ir tinkamai suformuluotų ieškinio reikalavimų (ieškinio dalyko) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio žyminį mokestį turi sumokėti ieškovė už ieškinoi padavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nepašalino visų Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumus ir tinkamai taikė ieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmes, todėl keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.