Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-27 · Civilinė byla Nr. e2S-2928-852/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
e2S-2928-852/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33935-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Pikelienė, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
Pareiškėjas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Suinteresuotas asmuo
A. B., D. R.
Kategorijos
  • 3.1.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2928-852/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33935-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.6.; 3.4.5.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Astos Pikelienės, Andriaus Veriko (pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims A. B. ir D. R. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką R. R. iš jo tėvų A. B. ir D. R., gyvenančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Prašyme nurodė, kad pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo teikia remiantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsniu, Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 579-582 straipsniais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti skyriaus prašymą ir išaiškinti pareiškėjui, kad su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaiką jis turi teisę kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

3. Teismas konstatavo, kad pagal Civilinio kodekso 3.254¹ str. 2 d., valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, o prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 580 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai išduoti teismo leidimą paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Teismas pažymėjo, kad (paprastai) pareiškėjai bylose dėl teismo leidimų išdavimo yra asmenys, suinteresuoti teismo leidimo, kuris reikalingas siekiant sukurti, pakeisti ar panaikinti su pareiškėjais susijusius civilinius teisinius santykius, išdavimu, todėl, siekiant operatyviai užtikrinti tokios teisės įgyvendinimą, įstatyme įtvirtinta galimybė pareiškėjams kreiptis į savo gyvenamosios vietos (buveinės) apylinkės teismą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos teritoriniai padaliniai, kreipdamasi (-iesi) į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, neturi savarankiško, su tarnybos, kaip juridinio asmens, ar jos teritorinių padalinių teisėmis ar pareigomis susijusio teisinio intereso, o realiai atstovauja nepilnamečio vaiko, kurio teises siekiama užtikrinti (apginti), interesus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaro 12 teritorinių skyrių. Tarnybos teritoriniai padaliniai jiems priskirtas funkcijas įgyvendina pagal veiklos teritoriją. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, bylose dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo prašymas turėtų būti paduodamas ne pagal tarnybos ar jos teritorinių skyrių (neturinčių savarankiško juridinio statuso) buveinę, o pagal nepilnamečio vaiko, kurio interesus atstovauja tarnyba ar jos teritorinis skyrius, gyvenamąją vietą. Teismas pastebėjo, kad kitaip aiškinant proceso įstatymą, susidarytų situaciją, jog visi Lietuvos Respublikoje paduodami prašymai išduoti teismo leidimą paimti vaiką, turėtų būti nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teisme, o tokia praktika būtų ne tik ydinga, bet ir nepagrįsta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir pripažinti, kad pareiškimas dėl teismo leidimo išdavimo yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Apeliantas nurodo, kad pagal CPK 580 str. 1 d. prašymai išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai), kurie pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus buveinė yra Vilniaus mieste (T. Ševčenkos g. 16G, Vilnius), manytina, kad prašymas turi būti nagrinėjamas būtent Vilniaus miesto apylinkės teisme.

6. Apeliantas taip pat pastebi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-12884-892/2018 taip pat atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą tuo pagrindu, kad jis yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Todėl pareiškėjas prašo išspręsti šį ginčą dėl teismingumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Apeliacinės bylos dalyku yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą išduoti teismo leidimą.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą dėl proceso nuostatų aiškinimo ir taikymo, sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais dėl šios bylos teismingumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai CPK 580 str. 1 d. nuostatas aiškino atsižvelgdamas į šios normos tikslus.

9. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo manyti, jog įstatymų leidėjas CK 3.254¹ straipsnyje, įsigaliojusiame nuo 2018 m. liepos 1 d., nustatydamas naują teismo leidimo išdavimo atvejį, būtų siekęs, kad bylos dėl tokių teismo leidimų išdavimo būtų išimtinai ir specialiai nagrinėjamos tik viename apylinkės teisme, pagal pareiškimą paduodančio juridinio asmens, t.y. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos buveinę. Teismas teisingai vertino, kad šioje teismo leidimo išdavimo procedūroje vaiko teisių apsaugos institucija veikia vaiko interesais ir jį atstovauja, todėl CPK 580 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė, nustatanti, kad pareiškimas turi būti paduodamas pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą, turėtų būti suprantama, kaip taisyklė, nustatanti pareiškimo padavimą apylinkės teismui pagal vaiko gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kitoks aiškinimas prieštarautų teismo leidimų išdavimo proceso tikslui, t.y. siekiui, kad tokių pareiškimų nagrinėjimas būtų kuo labiau prieinamas visuomenei, o ne būtų patogus kuriai nors valstybės institucijai.

10. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Vilniaus regiono teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartyje pateikti kitokie išaiškinimai dėl šios bylos teismingumo, paremti gramatiniu CPK 580 str. 1 d. tekstu, nebuvo apskųsti ir dėl jų pagrįstumo nebuvo sprendžiama instancine tvarka. Šie pirmosios instancijos teismo išaiškinimai dėl proceso taisyklių nekuria precedento ir neįpareigoja aukštesnės instancijos teismo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rūta PetkuvienėAsta PikelienėAndrius Verikas