Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas

2022-03-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-6-995/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
A6.-6-995/2022
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00001-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vaida Railienė (pirm.)
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pažeidėjas
"Riandra"
Advokatai
Tomas Juodys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-6-995/2022Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00001-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 7.11.; 21.9.10.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. kovo 22 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Sigitai Jonauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. P. ir advokatui Tomui Juodžiui,

institucijos, surašiusios pareiškimą teismui - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Vilmai Pukšmienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė - (duomenys neskelbtini), vadovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė - (duomenys neskelbtini), vadovė (bendrovės vadovės pareigas eina nuo 2008 m. gruodžio 10 d.), žinodama, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., atsiskaitė su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnį turinčiais) kreditoriais ir tokiu būdu neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. sausio 11 d. pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei R. P. už tai, kad ji nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2021 m. spalio 11 d. pradėtas operatyvus patikrinimas, baigtas 2021 m. lapkričio 11 d. 2021 m. rugsėjo 30 d. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 132326,90 Eur. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta 2021 m. lapkričio 11 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-3164. Išanalizavus pateiktus akcinės bendrovės (toliau – AB) Swedbank atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kasos knygos bei avanso apyskaitos išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. P. nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus, t. y. atlikus operatyvų patikrinimą nustatyta, kad Bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymams su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, išmokėdama sau apyvartines lėšas bei išmokėdama pati sau darbo užmokestį, nors pagal galiojančias teisės normas pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką.

Motyvuojamoji dalis

ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ANK 630 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė Vilma Pukšmienė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė R. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti 2200,00 Eur dydžio baudą. Nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikto operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., atliko atsiskaitymus kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausiai turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Taip buvo pažeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Bendrovės vadovė R. P., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sudariusi mokestinės paskolos sutartis, tačiau jos buvo nutrauktos remiantis tuo, kad Mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovas advokatas Tomas Juodis teismo posėdžio metu su pareiškimu kategoriškai nesutiko, prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodė, kad kreditorės interesai pažeisti nebuvo, nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) nesumokėtų mokesčių nebuvo, t. y. buvo pasinaudota mokestine paskola ir mokesčiai buvo atidėti, nes įmonė patyrė finansinių sunkumų. Pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo 2,95 Eur, o piniginius mokėjimus po šios datos atliko tik vieninteliam kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš savo asmeninės sąskaitos, todėl, mano, kad Bendrovės vadovės veiksmai buvo teisėti, juose nebuvo tyčios pažeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Be to, Bendrovė turi turto, iš kurio galima būtų tenkinti kreditorių interesus. Šiai dienai UAB "(duomenys neskelbtini)" yra iškelta bankroto byla.

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Minėtas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti faktinę aplinkybę, jog buvo atliktas mokėjimas žemesnės eilės kreditoriui, tokiu būdu pažeidžiant aukštesnės eilės kreditoriaus teises.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

R. P. kaltę patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. lapkričio 11 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-3164, AB Swedbank sąskaitos išrašai, Kasos knygos išrašai, Avanso apyskaitos išrašai, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų – balanso išrašai ir kita bylos medžiaga. Bendrovės vadovės pareigas R. P. eina nuo 2008 m. gruodžio 10 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dienai (2021 m. spalio 7 d.), Bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 132695,31 Eur.

Bendrovė 2021 m. vasario 18 d. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo sudariusi Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-10409 (61314,25 Eur), tačiau 2021 m. rugpjūčio 13 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.24-08) 327-39723 nutraukti mokestinės paskolos sutartį, remiantis tuo, kad Mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų. 2021 m. balandžio 29 d. buvo pasirašyta Mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-22906 (31685,18 Eur), tačiau 2021 m. rugpjūčio 13 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.24-08) 327-39726 nutraukti mokestinės paskolos sutartį, remiantis tuo, kad Mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų.

Iš Bendrovės AB Swedbank atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. banko sąskaitoje gauta 306184,41 Eur įplaukų, iš jų: 30500,00 Eur įnešta grynais (atskaitingo asmens), 62110,00 Eur pervedė vadovė R. P. iš savo asmeninės sąskaitos (apskaityta avansinėje apyskaitoje), 145000,00 Eur gauta pardavus nekilnojamąjį turtą (2021 m. balandžio 21 d. parduotas butas adresu (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. balandžio 14 d. parduotas butas adresu (duomenys neskelbtini)), 68574,41 Eur už paslaugas. Išlaidos sudarė 312038,17 Eur, iš jų: 282433,33 Eur atsiskaityta su kitais kreditoriais (didžiausi iš jų: 2021 m. vasario 5 d. 85700,00 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini); 2021 m. vasario 5 d. 14000,00 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini); 2021 m. balandžio 27 d. 15000,00 Eur grąžinami atsiskaitymai R. P.; 2021 m. vasario 26 d. 4000,00 Eur, 2021 m. kovo 1 d. 7000,00 Eur, 2021 m. kovo 18 d. 2000,00 Eur, 2021 m. kovo 27 d. 2000,00 Eur, 2021 m. balandžio 9 d. 6700,43 Eur, 2021 m. balandžio 14 d. 10000,00 Eur, 2021 m. balandžio 27 d. 35000,00 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini); 2021 m. sausio 14 d. 3706,80 Eur, 2021 m. vasario 17 d. 2371,87 Eur, 2021 m. vasario 26 d. 1706,73 Eur, 2021 m. kovo 10 d. 1000,00 Eur, 2021 m. kovo 29 d. 2000,00 Eur, 2021 m. balandžio 9 d. 4000,00 Eur, 2021 m. balandžio 27 d. 12021,22 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas v; 2021 m. sausio 14 d. 922,30 Eur, 2021 m. vasario 17 d. 1000,00 Eur, 2021 m. vasario 26 d. 1000,00 Eur, 2021 m. kovo 5 d. 1633,70 Eur, 2021 m. balandžio 9 d. 5000,00 Eur, 2021 m. balandžio 27 d. 8520,00 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini); 2021 m. sausio 14 d. 4000,00 Eur, 2021 m. vasario 2 d. 1000,00 Eur, 2021 m. balandžio 13 d. 1500,00 Eur, 2021 m. balandžio 27 d. 3725,80 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini); 2021 m. kovo 18 d. 1000,00 Eur, 2021 m. balandžio 7 d. 2000,00 Eur, 2021 m. balandžio 9 d. 5900,00 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 16950,00 Eur atskaitingam asmeniui R. P. (apskaityta avansinėje apyskaitoje), laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 2 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. išmokėta 2491,88 Eur darbo užmokesčio, 134,62 Eur banko ir PLAIS mokesčiai, 1765,35 Eur - Sodra, 8262,99 Eur - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Likutis 2021 m. rugsėjo 30 d. neigiamas - 26,99 Eur.

Pagal pateiktus Bendrovės kasos knygos išrašus pinigų likutis 2021 m. sausio 1 d. - 75679,01 Eur. Per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. kasoje gauta 39287,87 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 114966,88 Eur, iš jų: 79506,21 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui R. P., laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. išmokėta 4736,90 Eur darbo užmokesčio, 30723,77 Eur sumokėta skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas (didžiausi iš jų: 2021 m. balandžio 14 d. - 9976,82 Eur, 2021 m. balandžio 29 d. - 7137,28 Eur, 2021 m. gegužės 4 d. - 6973,53 Eur, 2021 m. gegužės 12 d. - 6636,14 Eur išmokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini)). Likutis 2021 m. rugpjūčio 31 d. - 0,00 Eur.

Iš Bendrovės kasos knygos išrašų nustatyta, kad pinigų likutis 2021 m. sausio 1 d. - 75679,01 Eur, per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. kasoje gauta 39287,87 Eur įplaukų, išlaidos sudarė 114966,88 Eur, iš jų: 79506,21 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui R. P., laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. išmokėta 4736,90 Eur darbo užmokesčio, 30723,77 Eur sumokėta skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas (didžiausi iš jų: 2021 m. balandžio 14 d. - 9976,82 Eur, 2021 m. balandžio 29 d. - 7137,28 Eur, 2021 m. gegužės 4 d. - 6973,53 Eur, 2021 m. gegužės 12 d. - 6636,14 Eur išmokėta UAB „v“, kodas (duomenys neskelbtini)). Likutis 2021 m. rugpjūčio 31 d. - 0,00 Eur.

Iš Bendrovės avanso apyskaitos išrašų nustatyta, kad atskaitingo asmens R. P. avansinėje apyskaitoje likutis 2021 m. sausio 1 d. - 1132,90 Eur, pagal avanso apyskaitą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atskaitingas asmuo gavo 97018,48 Eur, iš jų: 79506,21 Eur lėšų iš kasos ir 16950,00 Eur iš banko, 562,27 Eur už kitas paslaugas. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atskaitingas asmuo išleido 98151,38 Eur, iš jų: 30500,00 Eur įnešta į banką grynais ir 62110,00 Eur Vadovės įnešta į banko sąskaitą (pagal banko išrašus), 4612,81 Eur atsiskaitė su kitais kreditoriais (didžiausi iš jų: 2021 m. birželio 4 d. - 600,00 Eur, 2021 m. birželio 23 d. - 400,00 Eur, 2021 m. liepos 16 d. - 200,00 Eur UAB "(duomenys neskelbtini) ", kodas (duomenys neskelbtini)), 928,57 Eur grąžinta į kasą. Atskaitingo asmens R. P. avansinėje apyskaitoje likutis 2021 m. rugpjūčio 31 d. - 0,00 Eur.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turimų finansinių sunkumų buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartis su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. buvo pasinaudojusi mokestine paskola ir mokėtini mokesčiai jai buvo atidėti, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad tuo pat metu Bendrovė turėjo kitus valstybės biudžetui mokėtinus mokesčius (mokestinę nepriemoką), kurių mokėjimo terminas nebuvo atidėtas.

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga valstybei, tačiau Bendrovė atliko atsiskaitymus kitiems kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. P. atsiskaitymų pirmenybę teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, neteikė prioriteto pirmumo tvarka padengti reikalavimus pagal dokumentus, nustačius įmokas į biudžetą, tuo pačiu metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse, nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip pažeisdama CK 6.390¹ straipsnyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. P., 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, atsakinga už bendrovėje atliekamus atsiskaitymus, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis), taip pažeisdama kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Tokia jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kreditorių teisių pažeidimas. Taigi R. P. veika kvalifikuojama pagal ANK 120 straipsnio l dalį.

Konstatavus, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, yra būtina nuspręsti dėl administracinės nuobaudos R. P. skyrimo. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). R. P. bausta administracine tvarka, tačiau šiuo nutarimu aptariamą nusižengimą padarė pirmą kartą, jos atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. P. paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – vidutinio dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą - 2200,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime, nurodant bylos numerį A6.-6-995/2022 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė