- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- I-551-505/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- R. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, V. V.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, V. V. ir R. S., dėl akto panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. L. skundu prašė teismo panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012-07-19 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriuo reikalaujama nugriauti ir išardyti gyvenamąjį namą 1A1m, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-6).
Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad 2007-05-15 mirus tėvui V. L., pagal jo 2006-11-14 testamentu išreikštą valią jam atiteko 1/2 tėvui priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) 2.4369 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 1/2 dalis gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su priklausiniais (tvartas 4Ilm, daržinė 5I1ž, malkinė 6Ilž ir kiti kiemo statiniai). Pagal 2012-03-07 Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. S. patvirtintą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ir 2013-05-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad pareiškėjas yra nurodyto gyvenamojo namo 1 Alm, tvarto 4Ilm, daržinės 5I1Ž, malkinės 6Ilž ir kitų statinių - Kiemo statiniai (šulinys K, lauko tualetas V) l/4 dalies savininkas, šis turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise. Paveldėtas turtas yra pareiškėjo tėviškė, kurią rengėsi atkurti ją rekonstruojant. Pradžioje 2008 metais aptvarkė namo stogą, rengėsi parengti priklausančios namo dalies rekonstrukcijos projektą. Gyvenamasis namas buvo iš dviejų dalių: gyvenamojo namo lA'm - 1933 metų statybos ir gyvenamojo priestato 1a'm - 1959 metų statybos. Pagal faktinį naudojimą senesne namo dalimi iki mirties naudojosi O. K., o po jos mirties šią dalį lygiomis dalimis paveldėjo tretieji suinteresuotieji asmenys V. V. ir R. S.. Naujesnė namo dalis 1a'm buvo statyta pareiškėjo tėvo V. L. ir po mirties jis šią dalį testamentu paliko pareiškėjui ir pareiškėjo seseriai V. V.. 2010 m. pavasarį kreipėsi į seniūniją dėl galimybės rekonstruoti savo paveldėtą dalį ir buvo nurodyta, kad esant bendrai statinių vertei pagal įkainojimą virš 200 000 Lt vertės, yra būtina rengti rekonstrukcijos projektą ir gauti statybos leidimą, dėl to turėjo kreiptis į Kauno rajono savivaldybę. 2013 m. balandžio mėnesį įsidarbino UAB „Modus". Kadangi darbas įtemptas, todėl rekonstrukcijos dokumentų tvarkymą atidėjo vėlesniam laikui. 2013-03-30 iš A. S. sužinojo, kad namas nugriautas. Nuvykęs į vietą pamatė, kad namas nugriautas, o jo vietoje guli krūva lentų ir statybinio laužo. Taip pat nugriautas ir tvartas, malkinė ir lauko tualetas. 2013-05-06 pareiškimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradžios į Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisriatą. 2013-05-24 gavo Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Karmėlavos policijos nuovados nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes 2012-07-05 prašymu Kauno rajono savivaldybės administracijai R. S. nurodė, kad statiniai yra sugriuvę ir prašė įvertinti statinių būklę bei pritarti jų nugriovimui. 2012-07-19 Kauno rajono savivaldybės administracijos Statinio priežiūros patikrinimo aktu buvo reikalaujama likusias statinių konstrukcijas nugriauti ir išardyti, todėl R. S. vykdydama Kauno rajono savivaldybės administracijos reikalavimą, nugriovė gyvenamojo namo liekanas, statybines atliekas išvežė utilizavimui į Lapių sąvartyną. Minėtas Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas yra nepagrįstas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl naikintinas. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-825 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 "Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas" patvirtinimo" 10.3., 11., 12.3., 13. punktai nustato, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai, šiuo atveju savivaldybių administracija, atlikdami konkretaus statinio (jo dalies) priežiūrą vietoje, kai gautas skundas, prašymas ar pranešimas dėl statinių priežiūros, kuris nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais; apie patikrinimą iš anksto praneša statinio naudotojui; privalo apžiūrėti statinį (jo dalį) vietoje; padaryti išvadas apie statinio būklę ir jo techninę priežiūrą, surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą; apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką. Skundžiamas aktas surašytas pažeidžiant šiuos reikalavimus, neinformuojant pareiškėjo, kaip savininko, ir trečiojo asmens V. V., kitos bendraturtės nei apie numatomą apžiūrą, nei apie patikrinimo išvadas. Atsakovas skundžiamu aktu, kuriuo remiantis buvo nugriautas dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais, grubiai pažeidė pareiškėjo konstitucinę nuosavybės teisę, t.y. jis kaip savininkas nebuvo net informuotas apie tai, kad jam priklausantis gyvenamasis namas yra tikrinamas, kad reikalaujama jį nugriauti bei išardyti. Atsakovas negalėjo remtis vien trečiojo asmens piktavališkai nurodyta melaginga informacija apie tai, kad namas yra apgriuvęs, nes dar 2000 metais jo būklė buvo visai patenkinama. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas ir pareiškėją informavęs apie planuojamą patikrinimą ir skundžiamo akto surašymą, jis būtų galėjęs savalaikiai apginti savo pažeistas teises.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 38-42).
Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjo skundo faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pripažįsta, kad gyvenamasis namas buvo avarinės būklės ir jį reikėjo rekonstruoti dar 2010 m. bei, kad atsakovas ginčijamu aktu reikalavo nugriauti ne gyvenamąjį namą su priklausiniais, o gyvenamojo namo liekanas arba likusias statinių konstrukcijas. Taigi atsakovo nuomone, ginčijamu aktu buvo visiškai teisėtai pareikalauta nugriauti ne statinius, o keliančias grėsmę žmonių gyvybei statinio konstrukcijų ir statybinių medžiagas liekanas bei atitinkamai sutvarkyti teritoriją. Šiuos argumentus, atsakovo nuomone, pagrindžia ir Statybos įstatymo 4 str., reglamentuojantis esminius statinio reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus: 1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos); 2) gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis; veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai dirbti; 3) higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotekų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės; 4) saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos; 5) apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar priėjo būnančių žmonių girdimas triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti normaliomis sąlygomis; 6) energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus). Ginčijamu aktu buvo pareikalauta nugriauti buvusio statinio su priklausiniais likusias konstrukcijas ir sutvarkyti statybos teritoriją taip, kad jos nekeltų grėsmės aplinkinių gyventojų gyvybei, o tai, kad gyvenamasis namas buvo nugriuvęs ir pavojingas aplinkiniams visiškai pagrindžia ne tik minėti pareiškėjo skundo argumentai, bet ir kartu su atsiliepimu pateikiamos nuotraukos. Be to, aplinkybė, jog apie planuojamą patikrinimą nebuvo pranešta visiems trims bendrasavininkams savaime irgi nepatvirtina ginčijamo administracinio akto teisėtumo arba pareiškėjo nuosavybės teisių pažeidimo fakto. Minėta, kad pats pareiškėjas dar 2010 m. siekė rekonstruoti paveldėtą turtą, tačiau to nedarė, t. y. nevykdė nuosavybės teises turinį sudarančių pareigų, todėl Kauno rajono savivaldybės administracija, gavusi savininkės ir naudotojos R. S. pareiškimą apie nugriuvusius statinius ir keliančias pavojų jo konstrukcijas, privalėjo nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų ir priimti ginčijimą sprendimą. Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo" 13 punkte numatyta, kad priežiūros vykdytojas apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus privalo informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (kai naudotojas nėra savininkas). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad viena iš ankščiau nugriuvusių gyvenamojo namo ir jo priklausinių savininkė yra R. S., todėl esant avarinei statinio būklei arba siekiant išvengti galimos žalos, Kauno rajono savivaldybė neturėjo pareigos apie planuojamą patikrinimą informuoti visų bendrasavininkų, nes kaip minėta, privalėjo statinio priežiūrą atlikti nedelsiant, taip kartu užkertant kelią žalai ir/arba bendrasavininkų civilinei atsakomybei atsirasti. Įvertinus nurodytus argumentus, Kauno rajono savivaldybės administracija teigia, kad statinių naudojimo priežiūros funkciją atliko teisėtai ir pagrįstai, todėl skundas yra atmestinas. Kauno rajono savivaldybės administracija pažymi, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, o jeigu apie statinių priežiūros funkcijas jis būtų buvęs informuotas, skundžiamo akto išvados neabejotinai būtų tokios pačios. CK 4.37 str. 1 d. numato, kad nuosavybės teisės - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisių objektą, ir juo disponuoti. Tai, reiškia, kad nuosavybės teisių objektas jo savininko(ų) turi būti naudojamas savo nuožiūra ne bet kaip, o nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Jau minėta, kad patikrintas pastatas buvo nugriuvęs, o statinio konstrukcijų ir statybinių medžiagų liekanos, akivaizdžiai galėjo sukelti žalą žmonių gyvybei. Aplinkos Statybos techninis reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka" 1 punkte nustatyta, kad šis teisės aktas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką. Pastarojo reglamento 5 ir 7 punktai numato, kad privalomi reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, užtikrinami nuolatiniu gyvenamojo namo ar jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais). Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad jam bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantis gyvenamasis namas buvo sugriuvęs bei, kad jį reikėjo rekonstruoti dar 2010 metais. Atsakovo nuomone, tai reiškia, kad pareiškėjas nuosavybės teisių objektą naudojo neteisėtai, t. y. neprižiūrėjo statinio.
Tretysis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l.52).
Atsiliepime ir teismo posėdžio metu R. S. paaiškino, kad žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame stovėjo avarinės būklės statiniai) bendrasavininkė šiuo metu gyvena žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1,62 ha ploto, besiribojančiame su minėtu žemės sklypu. Kartu gyvena dukra su savo šeima. Žemės sklypas, kuriame stovėjo avarinės būklės statiniai buvo neaptvertas ir neprižiūrimas (žemės sklypo bendrasavininkai nepadėjo prižiūrėti žemės sklypo: pjauti žolę, ramstyti griūvančių statinių sienas, stogų konstrukcijas, rinkti išdužusių langų šukes ir kt.). 2012-07-05 kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyrių dėl avarinės būklės statinių (duomenys neskelbtini) ., žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , būklės įvertinimo ir jų nugriovimo. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , priklauso V. V. ir R. S.. Minėtame žemės sklype statiniai (gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei kiti kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. 5293-3003-1077) lygiomis dalimis priklauso V. L., V. V., R. S.. V. V. ir V. L. periodiškai keletą kartų per metus užsukdavo į minėtą žemės sklypą, pasivaikščiodavo, ironiškai pasidžiaugdavo avarine pastatų būkle. Ne kartą į atvykusius žemės sklypo bendrasavininkus ji kreipėsi dėl avarinės būklės statinių tvarkymo, remontavimo ar nugriovimo. Kiekvienu atveju išgirsdavo neigiamą atsakymą. Pabrėždavo, kad tai yra jų turtas ir jie su juo elgsis kaip panorėję. Mano, kad žemės sklypo bendrasavininkai tiesiog tyčiojosi ir džiaugėsi, kad griūvantys avarinės būklės pastatai gadina R. S. šeimos puoselėjamą besiribojančio žemės sklypo aplinką, darko Neveronių kaimo apylinkių kraštovaizdį. Santykiai su broliu V. L. ir seserimi V. V. visiškai pašlijo 2007-05-15 po tėvo mirties. Bandė bendrauti tik dalykiškai ir ieškojo būdų kaip susitarti dėl griūvančių statinių tvarkymo. V. L. ir V. V. niekada neremontavo, neprižiūrėjo, netvarkė griūvančių statinių. Kartu su R. S. gyvena ir dukros šeima, kurioje yra du nepilnamečiai vaikai, todėl nuolat kildavo grėsmė jų saugumui. 2012 m. pavasarį įgriuvo gyvenamojo namo ir tvarto stogas, nugriuvo kaminas. Kaminas nugriuvo šalia namo, plytos pasklido kieme, kuriame vaikščioja šeimos nariai. 2012 m. rugpjūčio mėnesį gavo Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012-07-19 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame buvo reikalaujama ankščiau sugriuvusį gyvenamąjį namą nugriauti bei išardyti, taip pat sutvarkyti teritoriją, kad likusios jo dalys nekeltų grėsmės aplinkinių gyventojų gyvybei. 2012 m. rugsėjo pradžioje nugriovė sugriuvusį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), bei kitus kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Nugriautų statinių sienojus ir lentas sukrovė minėtame sklype, o pavojingas atliekas (šiferis, tolius, stiklo šukės ir kt.) išvežė į Kauno regioninį Lapių sąvartyną.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. V. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą tenkinti ir nurodė, jog sutinka su jame išdėstytais motyvais.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (ABTĮ 75 str. 1 d.), tačiau jo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (b.l.98,99)(ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. S. 2012-03-07 patvirtintas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , patvirtina, kad pareiškėjas V. L. yra 2,4369 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ½ dalies, pastato -gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ¼ dalies, pastato-tvarto 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ¼ dalies, pastato- daržinės 5I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ¼ dalies, pastato-malkinės 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ¼ dalies, kitų statinių (inžinerinių) kiemo statinių (šulinys K, lauko tualetas V)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ¼ dalies, esančių (duomenys neskelbtini) , savininkas, tretysis suinteresuotas asmuo R. S.- taip pat 1/4 dalies minėtų pastatų savininkė paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, o tretysis suinteresuotas asmuo V. V. yra ½ dalies minėtų pastatų savininkė paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir testamentą liudijimų pagrindu (b.l.10-20). Tretysis suinteresuotas asmuo R. S. 2012-07-05 pateikė prašymą Kauno rajono savivaldybės administracijai, prašydama įvertinti sugriuvusių statinių (gyvenamojo namo ir ūkinio pastato) avarinę būklę ir pritarti jų nugriovimui (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.28-33). Kauno rajono savivaldybės administracijos (statinio naudojimo priežiūros vykdytoja) vyriausioji inžinierė J. V. 2012-07-19 surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 19, kuriuo nustatė, kad pastatas –rąstų gyvenamasis namas 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), bendras plotas 84,80 kv. m, kuris pastatytas 1933 m., esantis žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , yra avarinės būklės (medinis, fiziškai pažeistas, sienos sugriuvę, dalies sienų nėra, likusios stovi be atramų, stogas medžio likučių, įkritęs į pastato vidų, pastatas gali bet kada nuvirsti, o likusios pastato konstrukcijos nebetinkamos eksploatuoti bei kelia pavojų aplinkinių gyventojų gyvybei bei teritorija netvarkinga ir neaptverta) ir reikalavo likusias statinio konstrukcijas nugriauti bei išardyti, taip pat sutvarkyti teritoriją, kad likusios jos dalys nekeltų grėsmės aplinkinių gyventojų gyvybei (b.l. 8,9,27-36,43-49).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos (statinio naudojimo priežiūros vykdytojo) 2012-07-19 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 19, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas skunde ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad surašant gičijamą aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-825 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 "Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas" 10.3, 11, 12.3, 13 punktai nustato, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai, šiuo atveju savivaldybių administracija, atlikdami konkretaus statinio (jo dalies) priežiūrą vietoje, kai gautas skundas, prašymas ar pranešimas dėl statinių priežiūros, kuris nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ir apie patikrinimą iš anksto praneša statinio naudotojui bei privalo apžiūrėti statinį (jo dalį) vietoje, taip pat padaryti išvadas apie statinio būklę ir jo techninę priežiūrą, surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, o apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką. Skundžiamas aktas surašytas pažeidžiant šiuos reikalavimus, t. y. neinformuojant pareiškėjo, kaip savininko, ir trečiojo asmens V. V., kitos bendraturtės nei apie numatomą apžiūrą, nei apie patikrinimo išvadas. Atsakovas skundžiamu aktu, kuriuo remiantis buvo nugriautas dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais, grubiai pažeidė pareiškėjo konstitucinę nuosavybės teisę, nes jis kaip savininkas nebuvo net informuotas apie tai, kad jam priklausantis gyvenamasis namas yra tikrinamas, kad reikalaujama jį nugriauti bei išardyti, nes namo būklė dar 2000 metais jo buvo visai patenkinama, taigi jis nebuvo apgriuvęs. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas ir pareiškėją informavęs apie planuojamą patikrinimą ir skundžiamo akto surašymą, būtų galėjęs laiku apginti savo pažeistas teises.
Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau- Statybos įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2012-09-01) 42 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, (nagrinėjamu atveju – Kauno rajono savivaldybės dministracija), paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, turi teisę pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje). To paties straipsnio 2 punkte numatyta, jog toks subjektas turi teisę nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas). Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Tokiu būdu statinių naudojimo priežiūros teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-825 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 "Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas" (toliau- Reglamentas)(akto redakcija, galiojusi nuo 2011-03-16 iki 2012-10-26) nuostatos.
Pagal šį Reglamentą savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių naudojimo priežiūrą (7.2 p.), kai gautas skundas, prašymas ar pranešimas dėl statinių priežiūros, kuris nagrinėjamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (nagrinėjamu atveju buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens R. S. 2012-07-05 prašymas atsakovui)(10.3 p.). Priežiūros vykdytojas apie numatomą statinio techninės priežiūros patikrinimą iš anksto raštu praneša statinio naudotojui (11 p.), o kaip matyti iš ginčijamo akto turinio, pareiškėjo paaiškinimų, liudytojos Kauno rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios inžinierės J. V. parodymų, priežiūros vykdytojui- atsakovui buvo žinomi tikrinamojo turto bendraturčiai, tačiau duomenų byloje apie pranešimą apie numatomą statinio techninės priežiūros patikrinimą iš anksto raštu statinio naudotojui V. L., atsakovas nepateikė (ABTĮ 57 str.).
Pagal Reglamento 12.3 p. priežiūros vykdytojas, tikrindamas statinių naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo apžiūrėti statinį ar jo dalį vietoje. 2012-07-19 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 19, liudytojos Kauno rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios inžinierės J. V., liudytojos Kauno rajono savivaldybės administracijos Neveronių seniūnijos seniūnės pavaduotojos A. Ž. parodymai, nuotraukos (b.l.43-49) patvirtina, jog atsakovas, tikrindamas pareiškėjo atliekamą statinių- pastato -gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr(duomenys neskelbtini) , pastato-tvarto 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) techninę priežiūrą, šiuos statinius apžiūrėjo vietoje ir jo būklę objektyviai fiksavo (liudytoja J. V. nurodė, jog tvarto jau nebuvo), nes pareiškėjas tai paneigiančių įrodymų (jog pastatai nebuvo sugriuvę ar juos rekonstravo) teismui nepateikė (ABTĮ 57 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 4.72 str. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 str. 2 d.), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 str.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.).
Iš pareiškėjo V. L., trečiųjų suinteresuotų asmenų V. V. ir R. S. paaiškinimų dėl turto priežiūros, jų tarpusavio konfliktiškų santykių, prijungtos ginčo turto namų valdos techninės bylos, teismo eksperto V. G. 2014-01-20 konsultacinės pažymos (b.l.106-110) nustatyta, kad naudojimosi tvarka minėtu turtu tarp bendraturčių nėra nustatyta, taip pat bendraturčių dalys nėra atidalytos iš bendrosios dalinės nuosavybės, o statinių- pastato -gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatyto 1933 m., ir jo priestato 1a¹m, pastatyto 1959 m., jo priestato 2a¹ž, pastatyto 1959 m., pastato-tvarto 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatyto 1933 m., kurių nusidėvėjimas jau 2007-02-01 įkainojimo metu buvo 70 proc., ir ginčo turto bendraturčiai nebuvo susitarę bendradarbiauti, kooperuodamiesi, derindami savo interesus, kuris (susitarimas) yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Tokiu būdu visi bendraturčiai nevykdė nuosavybės teisės turinį sudarančių pareigų, t. y. namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninio aptarnavimo ir kitų prevencinių darbų bei kitaip rūpintis bendru turtu (pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų dėl turto rekonstravimo) ir tai buvo nustatyta 2012-07-19 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 19, t. y. pastatas –rąstų gyvenamasis namas 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), bendras plotas 84,80 kv. m, kuris pastatytas 1933 m., esantis žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ., yra avarinės būklės (medinis, fiziškai pažeistas, sienos sugriuvę, dalies sienų nėra, likusios stovi be atramų, stogas medžio likučių, įkritęs į pastato vidų, pastatas gali bet kada nuvirsti, o likusios pastato konstrukcijos nebetinkamos eksploatuoti bei kelia pavojų aplinkinių gyventojų gyvybei bei teritorija netvarkinga ir neaptverta) ir pareikalauta likusias statinio konstrukcijas (būtent konstrukcijas, o ne statinį Statybos įstatymo 4 str. prasme) nugriauti bei išardyti, taip pat sutvarkyti teritoriją, kad likusios jos dalys nekeltų grėsmės aplinkinių gyventojų gyvybei ir tai atitinka Statybos įstatymo 42 str. 3 d. 1 ir 2 punktuose numatytas nuostatas ir sąlygas bei Reglamento 12.4.4 p. reikalavimą padaryti išvadą apie statinio techninę būklę ir jo techninę priežiūrą, o taip pat Reglamento 12.6 p. reikalavimą nustatyti reikalavimą trūkumams pašalinti.
Pagal Reglamento 13 p. statinių naudojimo priežiūros subjektas (atsakovas) apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoja raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (kai naudotojas nėra statinio savininkas). Tiek pareiškėjo V. L. paaiškinimai, tiek liudytojos Kauno rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios inžinierės J. V. parodymai patvirtina, jog turto bendraturtis V. L. apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus nebuvo informuotas raštu, taigi buvo pažeista Reglamento 13 p. nuostata.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas skundžiamu aktu, kuriuo remiantis buvo nugriautas jam dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais, grubiai pažeidė pareiškėjo konstitucinę nuosavybės teisę, t. y. jis kaip savininkas nebuvo net informuotas apie tai, kad jam priklausantis gyvenamasis namas yra tikrinamas, kad reikalaujama jį nugriauti bei išardyti. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas ir pareiškėją informavęs apie planuojamą patikrinimą ir skundžiamo akto surašymą, būtų galėjęs savalaikiai apginti savo pažeistas teises.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Iš pareiškėjo skundžiamo Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012-07-19 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 19 turinio matyti, kad pagal Reglamento 12.4.4 p. ir 12.6 p. reikalavimus buvo padarytos išvados apie statinio- pastato -gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatyto 1933 m., ir jo priestato 1a¹m, pastatyto 1959 m., jo priestato 2a¹ž, pastatyto 1959 m., techninę būklę ir jo techninę priežiūrą, o taip pat nustatytas reikalavimas trūkumams pašalinti, tačiau buvo pažeistos jau minėtos Reglamento 11 p., 13 p. nuostatos, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie procedūrų pažeidimai įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes (būtent ir pats pareiškėjas nevykdė turto techninės priežiūros pareigos, o ir įvykdžius minėtus Reglamento reikalavimus dėl informavimo turto techninė būklė būtų likusi faktiškai tokia pati) nėra esminiai (pagrindiniai), įvertinus ginčijamu aktu objektyviai nustatytą išvadą- pastato- gyvenamojo namo su priestatais techninę būklę, todėl pareiškėjo skundžiamas aktas negali būti pripažintas neteisėtu.
Pasisakydama dėl pareiškėjo tariamai pažeistų teisių (nuosavybės teisių) ar įstatymų saugomų interesų sąsajos su skundžiamu atsakovo aktu, teisėjų kolegija pažymi, kad pats Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012-07-19 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 19 faktas (išvada) apie statinio techninę būklę ir jo techninę priežiūrą, o taip pat reikalavimas trūkumams pašalinti savaime nepanaikina, nekeičia ir kitaip nelemia pareiškėjo nuosavybės teisių arba pareigų, nes pareiškėjas neįrodė, jog ginčijamo akto išvados buvo neobjektyvios ir neatitiko faktinės turto būklės, o tretysis suinteresuotas asmuo R. S. pripažino, jog 2012 m. rugsėjo pradžioje įvykdė reikalavimą likusias statinio konstrukcijas nugriauti bei išardyti, taip pat sutvarkyti teritoriją, kad likusios jos dalys nekeltų grėsmės aplinkinių gyventojų gyvybei (b.l.52).
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012-07-19 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 19 yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti pagal ABTĮ 89 str. nuostatas nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo bei nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių ar įstatymo ginamo intereso pažeidimo fakto, todėl pareiškėjo V. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Tretysis suinteresuotas asmuo R. S. prašymu prašo priteisti iš pareiškėjo išlaidų atlyginimą (b.l.158).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 44 str. 1 d. numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių- 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną- išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). Pagal CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau- Rekomendacijos). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 718 nuo 2013-01-01 patvirtinta 1000 Lt MMA. Maksimalūs galimi priteisti dydžiai skaičiuotini taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama MMA, atsižvelgiant į tai kada atskiri veiksmai buvo atliekami.
Advokatės V. L. teisę atstovauti R. S. patvirtina 2013-11-14 sudaryta atstovavimo sutartis (b.l. 86). R. S. turėtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrindžia 2013-11-14 pinigų priėmimo kvitu Nr. 674288 ir 2013-11-29 pinigų priėmimo kvitu Nr. 674292 (b.l. 159-160).
Iš pateikto 2014-01-20 prašymo (b.l. 158) matyti, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro konsultacija- 100 Lt, susipažinimas su byla- 100 Lt ir advokato atstovavimas teisme- 1500 Lt.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (2010-10-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010), jog tokio pobūdžio teisinė paslauga, kaip pasirengimas bylos nagrinėjimui (susipažinimas su bylos medžiaga, konsultacija ir pan.), nelaikoma savarankišku veiksmu ir yra traktuojama kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamoji dalis. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo nurodytos teisinės paslaugos kaip konsultacija ir susipažinimas su administracine byla atskirai nevertintina ir nurodytos sumos už minėtas paslaugas nepriteistinos.
R. S. prašo priteisti 1500 Lt už atstovavimą Kauno apygardos administraciniame teisme. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė advokatė dalyvavo teismo posėdžiuose Kauno apygardos administraciniame teisme 2013-12-05, kuris truko 9 min. (b.l. 94-95) bei 2014-01-21, kuris truko 1 h 32 min. (b.l. 164-169). Rekomendacijų 9 p. numatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kadangi teismo posėdžiai truko 1 h. 41 min., todėl užmokestis už atstovavimą nagrinėjamu atveju skaičiuojamas laiką apvalinant iki dviejų valandų. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.18 p. ir 9 p. už advokato atstovavimą teismo posėdyje gali būti priteistina 300 Lt (1000 Lt x 0,15 x 2 = 300 Lt) suma. Prašomos priteisti už atstovavimą išlaidos- 1500 Lt viršija maksimaliai galimą priteisti sumą, todėl ji mažintina iki 300 Lt.
Taip pat prašoma priteisti 11,75 Lt už kopijų darymą. Pateikė 2014-01-09 kasos pajamų orderio kvitą Nr.0001704, kuris patvirtina patirtas šioje byloje turėtas kopijavimo išlaidas. Minėtos išlaidos apgrįstos , todėl 11,75 Lt priteistina iš pareiškėjo.
R. S. prašo teismo priteisti 1000 Lt už teismo eksperto V. G. 2014-01-20 konsultacinę išvadą (b.l. 106-110). Taip pat pateikė 2014-01-20 pinigų priėmimo kvitą Nr. KV14-02 (b.l.161) bei 2014-01-20 sąskaitą faktūrą Nr. V14-01-03 (b.l. 163). Pažymėtina, jog ABTĮ 53 str. 2 d. inter alia numatyta, kad viena iš proceso šalių teisių yra teisė teikti įrodymus, duoti paaiškinimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 20 str. 3 d.) savo nutartyse yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo, turi būti vertinama, kokios aplinkybės sąlygojo proceso šalies rašytinių paaiškinimų pateikimą, ar šalis, pateikusi rašytinius paaiškinimus, už kurių parengimą sumokėtas sumas prašoma atlyginti, galėjo šiuose paaiškinimuose pateiktus argumentus išdėstyti pateikdama teismui skundą arba teismo posėdžio metu, t. y. turi būti vertinama, ar šių paaiškinimų pateikimas konkrečioje byloje buvo būtina ir racionali priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas neįpareigojo trečiojo suinteresuoto asmens teikti papildomus įrodymus byloje bei teismui nekilo klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno ir technikos ar amato srities žinių. Todėl vertintina, kad tretysis suinteresuotas asmuo kreipdamasis į ekspertą ir teikdamas teismui papildomus rašytinius įrodymus, nevykdė teismo nurodymo, todėl minėta suma nepriteistina.
Atsižvelgiant į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą R. S. priteistina iš pareiškėjo V. L. 311,75 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 44, 45 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjo V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 311,75 Lt išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą