- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-22
- Bylos Nr.
- N-756-283-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 29 d. nutarties V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nusta t ė:
Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas, remdamasis Šilalės rajono apylinkės prokuratūros 2005-05-26 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, V. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis, pažeisdamas šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ir nešioti reikalingas leidimas, laikymo ir gabenimo taisykles, 2004 m. gruodžio 2 d. (tikslesnis laikas nenustatytas) iš A. K. B. įsigijo 2545 vienetų šaudmenų, juos gabeno ir laikė. Taip pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 8 dalį. Ši V. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 196 straipsnio 3 dalį.
Institucijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutarime konstatuota, kad V. R. protokole nurodyta veika padarė pažeidimą, numatytą ATPK 196 straipsnio 3 dalyje, už kurį jam skirta 150 Lt bauda.
V. R. Institucijos 2005-09-14 nutarimą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad šovinius lygiavamzdžiui šautuvui įsigijo ne iš fizinio asmens, kaip nurodyta nutarime, ir ne kaip fizinis asmuo, o iš Medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus medžioklės žinovo A. B. Tai padarė veikdamas kaip l. e. Šilalės miesto medžiotojų būrelio vadovo pareigas. Šaudmenys nedelsiant buvo išdalinti būrelio medžiotojams. Teigė, jog nutarime nenurodyta, kokiu būdu pažeisti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 9 dalies reikalavimai bei nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais padarytas teisės pažeidimas.
Šalies argumentai
Institucija su skundu nesutiko. Nurodė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog V. R. pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 8 punktą. Jis, suvokdamas savo neteisėtą veiką, neturėdamas leidimo įsigyti šaudmenis tiek kaip būrelio vadovas, tiek tokį kiekį kaip fizinis asmuo, įsigijo ir platino šaudmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 29 d. nutartimi panaikino Institucijos 2005-09-14 nutarimą ir bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole V. R. kaltinamas pažeidęs Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 8 ir 9 dalis. Šio įstatymo 8 dalyje nustatomas kiekis šaudmenų, leidžiamų įsigyti vienu metu fiziniam asmeniui, o 9 dalyje - nustatytas juridiniams asmenims leidžiamų įsigyti šaudmenų kiekis. Vadovaujantis ATPK 260 str. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo protokolas - tai procesinis dokumentas, kuriame konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su tuo susijusios aplinkybės. Įstatymas administracinio teisės pažeidimo protokolui suteikia specifines funkcijas ir dėl to jo padėtis tampa dvejopa: pirma, procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; antra, jis pripažįstamas viena iš įrodinėjimo priemonių (ATPK 256 str. 2 d.). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005-08-24 nutartimi (adm. byla Nr. 11-880-162-2005) buvo panaikintas Institucijos 2005-07-12 nutarimas, kuriuo V. R. pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį buvo paskirta 150 litų bauda ir byla perduoti Institucijai naujam nagrinėjimui, nurodant, kad iš V. R. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio neaišku, ar draudžiamą vienu metu įsigyti ir turėti šaudmenų kiekį, pažeisdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus, jis įsigijo ir laikė kaip fizinis ar juridinis asmuo, kai iš ATPK bendrosios dalies normų loginės ir lingvistinės analizės galima daryti neabejotiną išvadą, kad šio kodekso specialiosios dalies normos taikomos tik fiziniams asmenims. Tai reiškia, kad visų šioje ATPK dalyje aprašytų administracinių nusižengimų sudėčių subjektas yra fizinis asmuo, vienais atvejais turintis bendruosius, kitais - ir specialiuosius požymius. V. R. kaltinamas didesniu šaudmenų kiekio nei leidžia įstatymas įsigijimu, gabenimu ir laikymu, tačiau nekonkretizuotas gabenimo ir laikymo veikų turinys. Institucija, atlikusi papildomą tyrimą, teismo nurodytų aplinkybių netyrė, įrodymų nerinko ir teismui jų nepateikė, priėmė analogišką nutarimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė teismui įrodymus (b. l. 29 - 40), kad šovinius lygiavamzdžiui šautuvui įsigijo ne iš fizinio asmens, kaip nurodyta nutarime, o iš Medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus medžioklės žinovo A. B., ir ne kaip fizinis asmuo, o kaip l. e. Šilalės miesto medžiotojų būrelio vadovo pareigas. Šaudmenys buvo išdalinti būrelio medžiotojams. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas S. B. Byloje nesurinkta įrodymų, kad V. R. pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 8 ar 9 dalių reikalavimus ir kad jo veiksmus galima kvalifikuoti kaip ATPK 196 str. 3 dalies pažeidimą. Esminiai prieštaravimai ir bet kurios abejonės administracinio teisės pažeidimo padarymo byloje traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-24 nutarimas administracinėje byloje Nr. 1004/03). Teismas, remdamasis surinktų byloje įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma, negali padaryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2005-10-29 nutartį ir priimti naują – V. R. skundą atmesti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pilnai įrodo, kad V. R. pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas ir padarė ATPK 196 str. 3 d. numatytą veiką. V. R. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas kaip fizinis asmuo. Jis, aiškindamas, kad įgydamas, laikydamas ir gabendamas šaudmenis veikė kaip juridinio asmens (Šilalės m. medžiotojų būrelio) atstovas, siekia išvengti administracinės atsakomybės. Tiek ikiteisminio tyrimo Nr. 93-1-00006-05 metu 2005-03-24 duodamas parodymus, tiek administracinio teisės pažeidimo byloje 2005-09-14 duodamas paaiškinimus V. R. nurodė, kad šovinius gavo iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus medžioklės žinovo A. K. B. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyrius neturi teisės (licencijos) verstis ūkine komercine veikla, susijusia su ginklais ir šaudmenimis. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 str. 2 d. licenciją verstis nurodyta veikla gali gauti tik juridiniai asmenys, todėl ir A. K. B. neturėjo teisės realizuoti šaudmenis. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys turi teisę įsigyti šaudmenis ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti. Kaip fizinis asmuo V. R. turi leidimą šaunamajam ginklui laikyti (nešioti), kuris suteikia teisę įsigyti šaudmenis, tačiau vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 36 punktu šaudmenys įgyjami Ginklų fonde arba įmonėse, turinčiose Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją gaminti, importuoti ar prekiauti ginklais. Atsižvelgiant į tai, fizinis asmuo neturi teisės įsigyti šovinių iš subjekto, neturinčio teisės realizuoti šovinius, V. R. pažeidė šaudmenų įgijimo tvarką. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 str. 8 d. fiziniai asmenys gali įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 300 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi. V. R. iš A. K. B. 2004-12-02 įgijo 2545 vnt. 12 ir 16 kalibro šaudmenų. Taip jis aiškiai viršijo įstatymo leidžiamą įgyti šaudmenų kiekį. Ikiteisminio tyrimo metu 2005-03-24 V. R. nurodė, kad, gavęs Šilalės miesto medžiotojų būreliui skirtus šovinius, dalį jų išdalino tą pačią dieną, o likusius - kitą dieną medžioklės metu. Tai įrodo, kad šaudmenis V. R. valdė iki kitos dienos. Kurioje vietoje buvo laikomi šaudmenys ikiteisminio tyrimo ir administracinės bylos tyrimo metu nebuvo nustatyta. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 41 d. paaiškina, kad ginklo ir šaudmenų laikymas - ginklo, šaudmenų valdymas (faktinis turėjimas savo žinioje) fizinio asmens gyvenamojoje vietoje ar juridinio asmens patalpose arba kitose vietose, atitinkančiose keliamus reikalavimus ir turinčiose aiškiai apibrėžtas ribas. Pagal V. R. parodymus matyti, kad šaudmenis iki jų išdalinimo medžiotojams buvo pergabenti iš jų įgijimo vietos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus esančio Šilalėje, Sporto g. 16, iki jų laikymo vietos, kuri nėra nustatyta. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 42 d. įtvirtinta nuostata, kad ginklo ir šaudmenų gabenimas - ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) iš ginklo laikymo vietos į tam tikrą objektą ar vietovę tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio). Leidžiamas gabenti šovinių kiekis teisės aktuose nėra numatytas, tačiau gabenant šovinius negali būti viršijamas leistinas laikyti šovinių kiekis. Iš pateiktų duomenų matyti, kad V. R. pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 str. 8 d. ir įvykdė veiką, numatytą ATPK 196 str. 3 d. Ginklai ir šaudmenys priskiriami prie daiktų, turinčių ypatingą reikšmę visuomenės saugumui, jų apyvarta susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl teismas, nutraukdamas administracinę bylą už šaudmenų apyvartos pažeidimą, sudaro sąlygas pavojui kilti, formuoja visuomenės nesaugumo jausmą, nebaudžiamumo atmosferą.
Atsiliepimas
V. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad buvo nubaustas administracine nuobauda neatliekant administracinės bylos tyrimo, nenurodant įrodymų šaltinių, neišdėstant faktinių duomenų administracinio teisės pažeidimo nutarime. Todėl skundo teiginys, kad jis įgijo šovinius kaip fizinis asmuo ir iš fizinio asmens, yra nepagrįstas. Nors pareigūnas, nagrinėjęs administracinės teisės pažeidimo bylą, vadovavosi 2005-05-26 Šilalės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau nevertino prokuroro padarytos išvados, jog visi medžiotojų būrelio vadovai veikė juridinių asmenų vardu, turėdami tikslą parvežti ir išdalinti už iš savivaldybės gautas lėšas nupirktus šovinius galutiniams gamtosaugos programos vykdytojams - būrelių medžiotojams, kurie turėjo teisę jiems numatomą šovinių kiekį ir kalibrą įgyti ir realizuoti. Tokiu būdu jo veiksmai nebuvo priešingi teisei, kalti tyčiniai veiksmai, kuriais būtų kėsintasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurią įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Tai patvirtina teismui pateikti dokumentai, o būtent Šilalės medžiotojų būrelio įstatai, kurių 4.6 p. įpareigojo jį atstovauti būreliui Šilalės MŽD skyriaus veikloje. 2004 m. rugsėjo 27 d. sutartis Nr. B18-175, kuria kaip ir kiti Šilalės rajono medžiotojų būreliai, Šilalės medžiotojų būrelis buvo finansuojamas pagal Aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą „Medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui prevencinėms priemonėms įgyvendinti ir pasiutligės židiniams mažinti“. Už šios programos lėšas buvo įsigyti šoviniai plėšrūnų naikinimui (pasiutligės židiniams mažinti) ir perduoti būrelio medžiotojams. Kad minėta programa buvo įvykdyta, patvirtina 2004-12-23 Šilalės rajono savivaldybės „Darbų priėmimo aktas“ Nr. 2(21).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimas dėl bylos nutraukimo paliekamas nepakeistas, tačiau bylos nutraukimo motyvai tikslinami.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą arba ją nutraukti priėmimo dienos.
Baudžiamoji byla buvo nutraukta 2005 m. gegužės 26 d. nutarimu (b. l. 6-8). Nagrinėjamoje byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2005 m. rugsėjo 14 d., jame nurodyta, kad protokolas surašytas remiantis Šilalės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 93-1-00006-05 (b. l. 12-13). Tai reiškia, kad administracinė nuobauda laikantis ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino galėjo būti skiriama iki 2005 m. liepos 26 d. Institucijos nutarimas skirti V. R. administracinę nuobaudą priimtas 2005 m. rugsėjo 14 d. Taigi, tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, tiek nutarimas skirti V. R. nuobaudą priimtas pasibaigus įstatyme nustatytam terminui. Byloje nėra jokių duomenų, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas būtų pratęstas laikantis ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų. Tai, kad administracinė byla dėl V. R. 2004 m. gruodžio 2 d. padarytos veikos buvo nagrinėta Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir Institucijos 2005 m. liepos 12 d. nutarimas buvo panaikintas, administracinės nuobaudos terminų skaičiavimui įtakos neturi. Tuo atveju ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai eina toliau. ATPK 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka. Ši byla anksčiau apeliacine tvarka nagrinėta nebuvo.
Išdėstytos aplinkybės administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną daro negalimą, ji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 3 dalį, teismas, priimdamas sprendimą panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir nutraukti bylą, turi surašyti nutarimą. Pirmosios instancijos teismas priimtą procesinį dokumentą šioje byloje neteisingai įvardijo nutartimi, tačiau naikinti jį vien dėl to, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo nepatenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.