Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-6664-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01283-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.36; 3.21

2016 m. spalio 26 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. R. (O. R.) skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl žalos atlyginimo dėl tarnybinės uniformos neišdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas pareiškėjo O. R. skundas, kuriame prašo iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės priteisti 192,55 Eur turtinei žalai atlyginti, kadangi nebuvo išduota tarnybinė uniforma.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2008 m. birželio 5 d. eidamas Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo budinčiojo padėjėjo pareigas negavo šių tarnybinės uniformos dalių: žieminės kepurės, kurios kaina – 35,69 Lt, vasarinės kepurės (25,90 Lt), žieminės striukės (19,07 Lt), kostiumo (147,56 Lt), vasarinės striukės (24,37 Lt), pusvilnonio megztinio (30,38 Lt), vyriškų marškinių ilgomis rankovėmis (88,42 Lt), vyriškų marškinių trumpomis rankovėmis (20,91 Lt), kaklaraiščio (9,07 Lt), šaliko (3,12 Lt), batelių (110,44 Lt), žieminių batų (19,12 Lt), demisezoninių batų (79,58 Lt), pirštinių (22,48 Lt), kelnių diržo (5,17 Lt). Iš viso negavo tarnybinės uniformos dalių, kurių vertė 192,55 Eur, todėl jam priklauso 30 procentų kompensacija nuo nurodytos sumos.

Pareiškėjas nurodo, kad tarnyboje dėl atsakovės neveikimo buvo priverstas dėvėti seną, susidėvėjusią uniformą, kuri menkino paties pareigūno įvaizdį, pačios tarnybos autoritetą. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo priverstas tarnybinę uniformą taisyti ir pirkti aprangą iš savo lėšų.

Atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė paaiškino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, taigi, inter alia, ir valstybės tarnybos santykiams.

Kad šis terminas taikomas ir bylose, susijusiose su statutinių valstybės tarnautojų tarnybos santykiais, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005).

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas Laisvės vietų atėmimo ligoninėje ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas iki 2008 m. birželio 5 d., o skundą teismui pateikė tik 2016 m. kovo 23 d., t. y. praleido ieškinio senaties terminą skundui pateikti, todėl prašo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl žalos priteisimo dėl tarnybinės uniformos neišdavimo laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2008 m. birželio 5 d.

Ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai.

Minėtu teisingumo ministro įsakymu patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.

Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta.

Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas teisės aktų, reglamentuojančių vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad taip įstatymų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (2015 m. vasario 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-810-662/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pažeidimas, su kuriuo pareigūnai sieja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, pripažįstamas kaip tęstinio pobūdžio. Atsižvelgus į šią aplinkybę pareigūnų, laiku negavusių tarnybinės uniformos ar jos dalių ar tam tikro dydžio kompensacijos, pažeistos teisės ir teisėti interesai ginami visa apimtimi (2014 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-430/2014).

Taigi pacituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kalbama apie pareigūną, o pareigūnas yra asmuo, priimtas į valstybės tarnybą Statuto nustatyta tvarka (Statuto 2 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra pareigūnas, nes nuo 2008 m. birželio 5 d. buvo atleistas iš tarnybos. Minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra taikyta bylose, kai tarp pareiškėjų ir atsakovų tarnybiniai santykiai nebuvo pasibaigę.

Pasibaigus tarnybiniams santykiams pareiškėjui reikalavimas atlyginti padarytą žalą išlieka, tačiau jis nebėra tęstinis, nes, visų pirma, pareiškėjas – ne pareigūnas, o antra, nėra darbdavio, kuris neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo (CK 1.127 straipsnio 6 dalis).

Taigi pats pareiškėjo reikalavimas pagal prigimtį negali būti tęstinis, tačiau jam išlieka turtinė teisė ir jis gali reikšti reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius. Šį reikalavimą pareiškėjas pareiškė 2016 m. kovo 23 d. (b. l. 18), t. y. praėjus 8 metams po tarnybinių santykių pasibaigimo. Nutraukus tarnybinius santykius darbdavio prievolė išduoti tarnybinę uniformą pasibaigė, kaip ir pasibaigė pareiškėjo teisė reikalauti įvykdyti prievolę. Teisė reikalauti atlyginti nuostolius atsirado nutraukus tarnybinius santykius, t. y. 2008 m. birželio 5 d.

Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis nustato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.

Statuto 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas.

Taigi tiek, kiek nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas, su valstybės tarnautojų darbo santykiais susijusiems klausimams spręsti taikomos Darbo kodekso nuostatos.

Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad turtinė žala, atsiradusi dėl ne viso uniformos komplekto (dalių) išdavimo jo tarnybos metu Kalėjimų departamento sistemoje, yra susijusi su jo tarnybos (darbo) santykiais.

Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, taigi, inter alia, ir valstybės tarnybos santykiams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika patvirtina, kad Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas ir bylose, susijusiose su statutinių valstybės tarnautojų tarnybos santykiais, pvz., dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo valstybės tarnyboje (2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2951/2012, 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-402/2013). Taigi ir šioje byloje taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas praleido trejų metų senaties terminą, nes pateikė reikalavimą atlyginti turtinę žalą dėl laikotarpio nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2008 m. birželio 5 d., o skundą teismui pateikė tik 2016 m. kovo 24 d.

Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pareiškėjas neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino. Teismas taip pat nenustatė jokių svarbių priežasčių terminui atnaujinti. Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo O. R. (O. R.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.