- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- 1A-134-300/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36600-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Nuteistasis
- N. J., M. V.
- Advokatai
- Zigmantas Lipnevičius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. J. ir M. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo
N. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, N. J. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. V. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, M. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams 20 dienų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. N. J. ir M. V. nuteisti už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2022 m. rugsėjo 24 d., apie 15.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), autobusų stotyje, veikdami bendrai, įžūliu elgesiu, N. J., priėjęs prie sėdinčio nukentėjusiojo L. S., sudavė jam tris smūgius ranka į veido sritį, suėmęs už rūbų pakėlė ir ištempė iš stotelės, pakišo koją ir tokiu būdu pervertė nukentėjusįjį L. S. ant žemės, spyrė vieną smūgį koja į galvos sritį, suėmęs už rūbų, nukentėjusiajam spyrė abiejų kojų keliais į veido sritį, po to, M. V. vieną kartą spyrė koja gulinčiam nukentėjusiajam L. S. į galvos sritį ir vieną kartą į koją, nukentėjusiajam atsistojus, N. J. sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, nuėjus ir atsisėdus nukentėjusiajam ant suoliuko, priėjęs M. V., vieną kartą sudavė kumščiu L. S. į veido sritį, spyrė kojomis ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, taip padarydami muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus abejose alkūnėse, juosmens dešinėje, tuo sukėlė nukentėjusiajam L. S. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, kad jam pagal BK 284 straipsnį paskirta per griežta bausmė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pirmą kartą nuteistas laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose. Mano, kad jam gali būti paskirta intensyvi priežiūra, dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. J. prašo panaikinti nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį, kuriuo jam nebūtų paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusiojo prašymu, kad pastarasis jam atleistų, sumokėjo 200 Eur, kadangi tuo metu nedirbo, negalėjo nukentėjusiajam sumokėti, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodo, kad jis jaunas, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, intensyviai ieškosi darbo. Taip pat nurodo, kad jo mamos sveikata prasta ir nėra kas jai padeda.
4. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliaciniai skundai netenkinami.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų N. J. ir M. V. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Apeliaciniais skundais nuteistieji neginčija nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikos kvalifikacijos, iš esmės nuteistieji nesutinka tik su jiems paskirtomis bausmėmis. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais, t. y. tik dėl nuteistiesiems N. J. ir M. V. paskirtų bausmių.
6. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, t. y. atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Dėl bausmės M. V.
6.1. Nuteistasis M. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis M. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką M. V. padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).
6.2. Nuteistasis M. V. nevedęs, nors pagal Sodros duomenis nuo 2022-06-20 jis vykdo individualią veiklą, tačiau pats nuteistasis M. V. pripažino, kad jis niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš pažymos apie ankstesnius M. V. baustumus matyti, kad jis per paskutinius vienerius metus administracine tvarka buvo baustas net 9 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Iš pažymos apie apelianto teistumus matyti, kad jis anksčiau buvo teistas 1 kartą už analogiško nusikaltimo padarymą bei Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-02-21 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir baudžiamoji byla jam buvo nutraukta. Naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą M. V. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neišnykus teistumui bei neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Pastebėtina, kad naują nusikalstamą veiką M. V. padarė praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022-07-12 nuosprendžiu jis pagal BK 284 straipsnį buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme. Be to, iš pažymos apie teistumus matyti, kad M. V. atžvilgiu 2022-03-20 buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį (įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką) ir jam, kaip įtariamajam tame ikiteisminiame tyrime buvo paskirta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taigi, iš pažymos apie ankstesnius nuteistojo M. V. teistumus matyti, kad jam anksčiau paskirta bausme (laisvės apribojimu, kuri 2022-10-19 teismo nutartimi buvo pakeista į 90 parų areštą), auklėjamojo poveikio priemone (įspėjimu) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė analogiškas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam M. V. parinko BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.
6.3. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis būtų 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai tik vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes (nedirba, teistas, baustas), daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas – savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, jam paskirta bausmė savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis. Be to, pirmosios instancijos teismas pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, M. V. paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei (pagal BK 50 straipsnio 2 dalį – 3 mėnesiai). Dėl to nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, mažinti jos nėra pagrindo.
6.4. Nuteistasis M. V. skundu prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus jam bausmės vykdymą, skirti jam intensyvią priežiūrą (stebėjimą elektroninėmis stebėjimo priemonėmis). BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors nuteistasis M. V. nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų, dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis teisiamas ne pirmą kartą, kad nuteistasis sistemingai daro naujus teisės pažeidimus (tiek naujas nusikalstamas veikas, tiek administracinius teisės pažeidimus), nevykdė laisvės apribojimo bausmės sąlygų, dėl to 2022-10-19 teismo nutartimi jam laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę, daro išvadą, kad nuteistajam M. V. paskirtos bausmės tikslai negali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą. Dėl to nuteistojo M. V. atžvilgiu netaikomos BK 75 straipsnio nuostatos.
7. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistajam M. V. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir sušvelninti M. V. paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Dėl bausmės N. J.
8. Nuteistasis N. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis N. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką N. J. padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).
8.1. Nuteistasis N. J. nevedęs, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Iš pažymos apie ankstesnius N. J. baustumus matyti, kad jis per paskutinius vienerius metus administracine tvarka buvo baustas net 5 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Iš pažymos apie apelianto teistumus matyti, kad jis anksčiau buvo teistas 2 kartus (už nesunkaus sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, už viešosios tvarkos pažeidimą). Naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą N. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neišnykus teistumui bei neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Pastebėtina, kad naują nusikalstamą veiką N. J. padarė praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022-07-12 nuosprendžiu jis pagal BK 284 straipsnį buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme. Be to, iš pažymos apie teistumus matyti, kad N. J. atžvilgiu 2021-11-29 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o 2022-10-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį. Taigi, iš pažymos apie ankstesnius nuteistojo N. J. teistumus matyti, kad jam anksčiau paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, kuri 2022-10-19 teismo nutartimi buvo pakeista į 45 parų areštą), BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam N. J. parinko BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Skirti nuteistajam N. J. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, – viešuosius darbus, baudą nėra pagrindo, nes nuteistasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, nedirba, paskirtų baudų už administracinius teisės nusižengimus nemoka, todėl už nesunkų nusikaltimą nustatomos baudos (nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio) neturėtų finansinės galimybės sumokėti. Skirti laisvės apribojimą ar trumpalaikį laisvės atėmimą (areštą), taip pat nėra galimybės, nes kaip jau minėta, anksčiau nuteistajam N. J. paskirtomis bausmėmis – laisvės apribojimu, kuri vėliau teismo nutartimi buvo pakeista į areštą, teigiamos įtakos N. J. elgesiui nepadarė, jis toliau darė nusikalstamas veikas. Dėl to nuteistojo N. J. prašymas skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, netenkinamas.
8.2. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis būtų 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai tik vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes (nedirba, teistas, baustas), daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas – savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, jam paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis. Be to, pirmosios instancijos teismas pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, N. J. paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei (pagal BK 50 straipsnio 2 dalį – 3 mėnesiai). Dėl to nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, mažinti jos nėra pagrindo.
8.3. Nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir nuteistajam N. J. skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nėra pagrindo, nes nustatyta tik viena nuteistojo N. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai pagal BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taip pat nenustatytos BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant yra galimybė asmeniui skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir N. J. ir paskirti švelnesnę bausmę, nes nenustatytos sąlygos, kurias leistų pagrįstai manyti, kad BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
8.4. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors nuteistasis N. J. nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų, dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis teisiamas ne pirmą kartą, kad nuteistasis sistemingai daro naujus teisės pažeidimus (tiek naujas nusikalstamas veikas, tiek administracinius teisės pažeidimus), nevykdė laisvės apribojimo bausmės sąlygų, dėl to 2022-11-22 teismo nutartimi jam laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 45 parų arešto bausmę, daro išvadą, kad nuteistajam N. J. paskirtos bausmės tikslai negali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą. Dėl to nuteistojo N. J. atžvilgiu netaikomos BK 75 straipsnio nuostatos.
8.5. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo mamos sveikata prasta ir nėra kas jai padeda. Ši nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė yra deklaratyvi, nes nuteistasis nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų. Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, sumokėjo nukentėjusiojo prašomus 200 Eur, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pastebėtina, kad nuteistasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis nukentėjusiajam sumokėjo 200 Eur. Nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis N. J. atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, N. J. elgesys pirmosios instancijos teisme buvo netinkamas – jis replikavo, šaipėsi, o tai rodo, kad nuteistojo atsiprašymas ir gailėjimasis nebuvo nuoširdus. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nukentėjusysis L. S. parodė, kad jokių pinigų iš N. J. negavo, priešingai, jam buvo grasinama susidorojimu. Dėl paminėtų aplinkybių visumos nėra pagrindo nuteistajam N. J. švelninti paskirtą bausmę.
9. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistajam N. J. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir sušvelninti N. J. paskirtą bausmę nėra pagrindo.
10. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamas nuosprendis dėl nuteistiesiems M. V. ir N. J. paskirtų bausmių yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ir nuteistiesiems sušvelninti paskirtas bausmes, kaip to prašoma apeliaciniais skundais, nėra pagrindo.
11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. balandžio 10 d. ir 2023 m. balandžio 11 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. ATP-2023-14422 dėl 53,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį N. J., priteisimo ir pažymą Nr. APD-2023-06258 dėl 65,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį M. V., priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjų dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), kad nuteistieji M. V. ir N. J. nedirba, bet yra darbingi, išlaikytinių neturi, duomenų apie sunkią nuteistųjų materialinę padėtį byloje nėra, taip pat į tai, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta tik pagal pačių nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie netenkinami, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš nuteistųjų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistųjų N. J. ir M. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio.
Priteisti iš nuteistojo N. J. Valstybės naudai 53,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Priteisti iš nuteistojo M. V. Valstybės naudai 65,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.