- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-08
- Bylos Nr.
- e2S-383-950/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Atsakovas
- F. R.
- Ieškovas
- S. R.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo F. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-592-869/2025, pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui F. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir pagal atsakovo F. R. patikslintą priešieškinį ieškovei S. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. R. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo F. R. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; šalių nepilnamečių vaikų R. R. ir L. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams; priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę.
2. Atsakovas F. R. byloje pateikė priešieškinį, kurį vėliau tikslino. Patikslintu priešieškiniu prašė: nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimui netaikyti jokių apribojimų; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams; priteisti iš ieškovės 94 254,53 Eur kompensaciją; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams – R. R. 440 Eur, L. R. 440 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3S-1308-392/2024, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi priteisė ieškovei iš atsakovo laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 660 Eur per mėnesį nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1628-603/2024, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
5. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą panaikinti 2024 m. balandžio 10 d. ir 2024 m. gegužės 27 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašyme iš esmės nurodė, kad pasikeitus aplinkybėms, būtina iš naujo įvertinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį, be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal esamą situaciją neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų.
Atsiliepimas
6. Ieškovė 2024 m. spalio 7 d. atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti.
7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje 2024 m. spalio 10 d. išvadoje nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės dėl šalių nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo pritaikytos siekiant užtikrinti būtent nepilnamečių vaikų prioritetinius interesus, todėl neturėtų būti naikinamos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.
9. Teismas prašymą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo spręsti žodinio proceso tvarka atmetė, įvertinęs tai, jog atsakovas šį prašymą grindė vieninteliu argumentu – noru duoti teismui paaiškinimu, nors šalys dėl nagrinėtino klausimo turėjo galimybę savo pozicijas išdėstyti procesiniuose dokumentuose ir kartu pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, ką nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ir padarė.
Šalies argumentai
10. Teismas nurodė, kad atsakovas pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo iš esmės nurodo analogiškas aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismas, spręsdamas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, preliminariai įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sutiko su Skyriaus pateikta išvada bei ieškovės atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodytais motyvais, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovo prašymo dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams panaikinimo tenkinimas pažeistų nepilnamečių teises ir interesus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo prašymas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones gautas 2024 m. rugsėjo 24 d., t. y., praėjus vos 19 dienų po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, atsakovo prašymas iš esmės yra grindžiamas ieškovės pateiktais jos banko sąskaitos duomenimis, kurie jau buvo preliminariai įvertinti atskirąjį skundą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo, todėl atsakovo prašymas dalyje dėl ieškovei priteisto laikino išlaikymo panaikinimo buvo taip pat netenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde atsakovas F. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį ir išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės – panaikinti 2024 m. balandžio 10 d. ir 2024 m. gegužės 27 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
12.1. Prašymas naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas tuo, kad dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Laikinosios apsaugos priemonės buvo paskirtos bylos pradžioje, remiantis ieškovės teiginiais ieškinyje, negavus atsakovo atsiliepimo ir nesant byloje visų aktualių duomenų. Pasirengimui bylos nagrinėjimui metu teismui buvo pateikta daugiau įrodymų, dėl ko atsirado galimybė objektyviai įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumą ir taikymo pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, kiek tai liečia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, yra nepagrįsta.
12.2. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino byloje esančių duomenų, o rėmėsi išimtinai ieškovės subjektyviu bylos aplinkybių vertinimu, o toks įrodymų vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išdėstytų aplinkybių, todėl skundžiamoje nutartyje priėmė nepagrįstas išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių ir pan. Būtent dėl to atsakovas ir prašė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka suteikiant galimybę šalims duoti paaiškinimus, o teismui jas išklausyti. Toks procesas būtų leidęs teismui objektyviau įvertinti bylos medžiagą ir dėl to priimti pagrįstą procesinį sprendimą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė S. R. prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:
13.1. Laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir pažeistus ieškovės interesus.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Atsakovo prašymas grindžiamas teismo jau išnagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmos instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos nepagrįstai, ar pažeidžiant laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo, ar proporcingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
16. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino šalių 2025 m. kovo 31 d. sudarytą ir 2025 m. balandžio 1 d. posėdžio metu patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Pirmosios instancijos teismas minėtu sprendimu taip pat panaikino 2024 m. balandžio 10 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su šeimos teisiniais santykiais, taikomos iki teismo sprendimo priėmimo. Kadangi nagrinėjamu atveju šalys susitarė taikiai, visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus išsprendė bendru sutarimu, jau yra priimtas teismo sprendimas ir juo yra išspręsti visi klausimai, susiję su byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, darytina išvada, jog ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, o skundžiama nutartis nebegali būti apeliacijos objektu. Nors Vilniaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje išnyko teisinis pagrindas apeliacine tvarka nustatinėti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo reikalingumą.
18. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad nebeliko apeliacijos objekto, todėl, paaiškėjus šiai aplinkybei, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo F. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
19. CPK 80 straipsnio 5 dalis numato, jog už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tai, atsakovui grąžintinas 55 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2024 m. lapkričio 26 d. už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 87 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo F. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties.
Grąžinti atsakovui F. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 (penkiasdešimt penkis eurus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 573.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.