Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2585-803/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-23
Bylos Nr.: e2A-2585-803/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23867-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Petkuvienė
Pareiškėjas: T. K.
Suinteresuotas asmuo: O. T., valstybės įmonė „Turto bankas“

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-2585-803/2021Teisminio proceso Nr.

2-68-3-23867-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – O. T., valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti pareiškėjai nuosavybės teisės į neįregistruotą namą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su T. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). T. K. motina M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Ji, pareiškėjos teigimu, turėjo teisę valdyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). M. B. 1977 metais leido sūnui T. K. nurodytame sklype pasistatyti gyvenamąjį namą ir tam buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėja nežinodama, kokiam asmeniui statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas, kreipėsi į Vilniaus regioninį valstybės archyvą, kuris 2020 m. liepos 16 d. pateikė atsakymą, jog Vyriausiam regioniniam valstybės archyvui nebuvo perduoti saugoti Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono liaudies tarybos komiteto architekto dokumentai. Pareiškėjos nuomone, aplinkybę, kad namas (duomenys neskelbtini), egzistavo, buvo žymimas M. B. vardu ir jo statybai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, patvirtina 1982 m. rugpjūčio 15 d., 1986 metų, 1987 m. kovo 15 d., 1991 m. gruodžio 13 d., 1993 m. lapkričio 16 d. įrašai pastatų ir įrenginių aprašyme. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja name gyvena nuo 1977 metų, namo registracija nebuvo atlikta nei iki sutuoktinio mirties, nei po to. Po sutuoktinio mirties pareiškėja su sūnumi R. K. liko gyventi nurodytame name. Paaiškino, kad pareiškimas teismui teikiamas, nes pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtinto dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo 9 punktą seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardinto sąrašo 2-6 punktuose, gali būti teikiamas prašymas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teise į jį, pateikus kadastrinių matavimų bylą ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismui kartu su pareiškimu pareiškėja pateikė R. K. 2020 m. rugpjūčio 14 d. sutikimą, kuriame išreikšta šio suinteresuoto asmens pozicija dėl teismui teikiamo pareiškimo.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas 2020 m. rugsėjo 15 d. pateiktame atsiliepime pareiškimui neprieštaravo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė, jog pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į namą, esantį (duomenys neskelbtini).

6. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens VĮ Turto banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens O. T. teisių ir pareigų.

7. Teismo posėdyje, kuris vyko 2021 m. birželio 2 d., suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas nurodė, kad prašymo nepalaiko, kadangi po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo priėmimo paaiškėjo aplinkybės, kurios suinteresuotam asmeniui nebuvo žinomos iki bylos iškėlimo, o taip pat nebuvo atskleistos pareiškėjos pareiškime. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja sąmoningai nuslėpė aplinkybę, kad nuosavybes teises į ginčo turtą jau yra įgijusi 1993 metais, išreikšdama valią priimti po sutuoktinio mirties likusį palikimą pagal paduotą pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Pareiškėja nenurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4232-608/2020, kuris nėra įsiteisėjęs, įpareigojo pareiškėją su sūnumi savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytus jiems priklausančius keturis pastatus, tarp jų ir namą, dėl kurio iškelta ši byla. Atkreipė dėmesį, kad iki bylos perdavimo naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, pareiškėja suinteresuotu asmeniu į bylą nebuvo įtraukusi O. T.. Pažymėjo, kad tais atvejais, kai prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes neteisėtos statybos rezultatas – statiniai negali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Tuo atveju, jei statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, įteisinimui taikomi galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Nuosavybės teisė į daiktą kaip nekilnojamojo turto kadastro objektą negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, nes nuosavybės teisė įgyjama statybos įstatyme nustatyta tvarka. Rūpinimasis turtu ir jo išlaikymas pats savaime nėra pagrindu daikto valdymo kaip savo ar tokio objekto teisėtumo konstatavimui.

Atsiliepimas

8. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto skyriui T. K. 2018 m. spalio 2 d. buvo pateikusi prašymą dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo prie statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau prašymas nebuvo tenkintas, nes T. K. nėra statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė.

9. Suinteresuotas asmuo O. T. pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimo netenkinti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), priklauso dviem bendraturčiams, kurių vienas – O. T.. Atkreipė dėmesį, kad bylos dalyku yra ne gyvenamasis namas, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o O. T. ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatyti keturi neregistruoti statiniai, kurie priklauso T. K. bei jos sūnui R. K., ir kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4232-608/2020, pripažinti griautinais. Paaiškino, kad tiek T. K., tiek M. B. palikimus yra priėmę paveldėtojai ir šią aplinkybę pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4232-608/2020. Po T. K. mirties palikimą priėmė pareiškėja su sūnumi, o po M. B. mirties – suinteresuotas asmuo O. T.. Išdėstė poziciją, kad tuo atveju, jeigu statybos leidimas būtų buvęs išduotas T. K., jis būtų laikomas namo savininku (statytoju). Po šio asmens mirties palikimą priėmusi pareiškėja su sūnumi būtų neregistruoto namo bendraturčiais. Tuo atveju, jeigu statybos leidimas statyti namą būtų buvęs išduotas M. B. vardu, tai šio namo savininkė būtų O. T., kuri siekia statinius, pastatytus T. K., nugriauti kaip pastatytus savavališkai. Išdėstė poziciją, kad pareiškėja, 1993 metais priėmusi po sutuoktinio mirties likusį palikimą, yra neteisėtai pastatytų statinių savininkė. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja cituoja Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020 m. liepos 16 d. atsakymo antrąją pastraipą, nutylėdama pirmąją, kurioje nurodoma, kad Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos 1974-1980 metų leidimas M. B. ar T. K. statyti namą (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos 1974-1980 metų dokumentuose nerastas. Suinteresuoto asmens nuomone, statybos leidimo negalėjo būti, nes namas buvo ne statomas, o nupirktas ir perkeltas iš vieno žemės sklypo į žemės sklypą, kuriame stovėjo M. B. namas. Paaiškino, kad M. B. namo, plane pažymėto 2A1/m, nestatė, o rekonstravo jai nuosavybės teise priklausančią namo, plane pažymėto 1A1/m, dalį ir tie pakeitimai yra įregistruoti. Atkreipė dėmesį, kad individualių namų statybą nurodytu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1975-06-25 nutarimas Nr. 228 „Dėl priemonių individualinės statybos trūkumams pašalinti“, kurio 8 punktu buvo nutarta uždrausti individualinių gyvenamųjų namų statybą, be Vilniaus, Kauno ir Palangos, taip pat Klaipėdoje, Druskininkuose, Neringoje ir Birštone. Vilniuje ir Kaune individualinių namų statyba buvo uždrausta LKP Centro komiteto ir M. T. 1962-09-10 nutarimu Nr. 592 „Dėl individualinės ir kooperatinės gyvenamųjų namų statybos“, todėl statybą leidžiantys dokumentai negalėjo būti išduoti, o savavališkai pastatyti statiniai nebuvo registruojami. Atkreipė dėmesį, kad nurodytais pagrindais namų valdos techninės apskaitos byloje ir yra padarytos žymos apie savavališką statybą 1982 m. rugpjūčio 15 d. Atkreipė dėmesį, kad prie savavališkai įrengto gyvenamojo namo, kurio plotas 26,91 m² (žymimo 2A1/m), buvo savavališkai pastatytas ir gyvenamasis priestatas 1a1/m bei veranda 2a1/m. Pagal 1987 m. kovo 15 d. inventorizacijos duomenis, vietoje verandos 2a1/m 1985 metais buvo pastatytas priestatas 3a1/m ir tai užfiksuota raudonais įrašais 1982 m. rugpjūčio 15 plane. Dėl pristatytų statinių savavališkai pastatyto gyvenamojo namo bendras naudingas plotas išaugo iki 53,74 m². Išdėstė poziciją, kad inventorizacijos metu yra užfiksuojama faktinė padėtis, todėl inventorizacijos duomenys gali būti vertinami kaip patvirtinantys faktą, kad tam tikru metu statiniai egzistavo, tačiau patys savaime šie duomenys nepatvirtina nei statinio statybos teisėtumo, nei teisių į statinius atsiradimo.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškimą atmetė; priteisė iš pareiškėjos T. K. suinteresuotam asmeniui O. T. 2 760 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 5,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės į neįregistruotą viešame registre namą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris namų valdos techninės apskaitos byloje žymimas 2A1/m, įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Pareiškėja reikalavimą grindžia argumentais, kad namas buvo pastatytas 1977 metais, turint statybą leidžiantį dokumentą, kuris nėra išlikęs; kad namą statė jos buvęs sutuoktinis, turėdamas namų valdos savininkės, savo motinos, M. B., sutikimą. Reikalavimui pagrįsti pareiškėja teismui pateikė šiuos įrodymus: santuokos liudijimą I-OK Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimą AC Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimą AC Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. 2020 m. rugpjūčio 14 d. sutikimą, Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020 m. liepos 16 d. raštą Nr. (8.12) V5-137, namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos lapus 7, 8, 15 ir 1965 m. gegužės 6 d. išrašą iš Naujosios Vilnios rajono darbo žmonių deputatų tarybos sprendimo Nr. 122, kuriuo M. B. ir S. K. pripažinta teisė valdyti namų valdą (duomenys neskelbtini), pagal asmeninės nuosavybės teisę. Pareiškėja taip pat pateikė 1995 m. gruodžio 12 d. elektros energijos tiekimo sutartį, 2013 m. kovo 21 d. paslaugų tiekimo sutartį Nr.682, 2007 m. gegužės 19 d. sutartį dėl naudojimosi sodininkų bendrijos „Rytas“ bendrojo naudojimo objektais, 2009 m. birželio 12 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 2, 2009 m. liepos 10 d. kvitą 84, atsiskaitymo knygelės Nr. 1141638 2016 metų birželio mėnesio duomenis.

12. Teismo vertinimu, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio T. K. mirties, nuo 1993 metų valdo viešame registre neįregistruotą pastatą - namą, kuris yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kuris namų valdos techninės apskaitos byloje žymimas 2A1/m.

13. Teismas nurodė, kad CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo ar iki 2000 metais priimto civilinio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Suinteresuoto asmens pateiktuose nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2019 m. gegužės 6 d., 2021 m. balandžio 14 išrašuose nėra įrašų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmusi palikimą (suinteresuoto asmens pateiktas Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2020 m. kovo 5 d. raštas Nr. S-52/20) įregistravo daikto ar daiktų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), valdymo faktą. Pareiškėja teismui nėra pateikusi teismo sprendimo, kuris patvirtintų, kad pareiškėja 2003 metais, ar vėliau kreipėsi į teismą dėl namo, esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos byloje žymimo 2A1/m, valdymo fakto nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau –CPK) 529 straipsnis), todėl nesant įrodymų, jog pareiškėja, pradėjusi valdyti daiktą, šį faktą įregistravo viešame registre, laikytina, kad pareiškėja nėra įvykdžiusi įstatyme nustatytos sąlygos, kuri sudarytų pagrindą neabejotinai išvadai, kad pareiškėja daiktą, į kurį siekia įgyti nuosavybės teisęįgyjamosios senaties būdu,dešimt metų valdė atvirai.

14. Teismas nurodė, kad abejoti valdymo fakto atvirumu ir sąžiningumu sudaro pagrindą ir tai, kad pareiškėja pateiktose 1995 m. gruodžio 12 d. elektros energijos tiekimo sutartyje, 2013 m. kovo 21 d. paslaugų tiekimo sutartyje Nr.682, 2007 m. gegužės 19 d. sutartyje dėl naudojimosi sodininkų bendrijos „Rytas“ bendrojo naudojimo objektais, 2009 m. birželio 12 d. sąskaitoje – faktūroje Nr. 2, 2009 m. liepos 10 d. kvite 84, atsiskaitymo knygelėje Nr. 1141638 skirtingiems paslaugų tiekėjams, skirtingais laikotarpiais, sudarydama nurodytas sutartis, nurodė skirtingus paslaugų tiekimo adresus, nors, kaip matyti iš 1994 m. sausio 21d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, byloje esančių nekilnojamojo turto išrašų, pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi daiktinių teisų, tame tarpe ir nuosavybės teisės, į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, jog pareiškėja neįrodė sąlygų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje,viseto.

15. Teismas pažymėjo, kad statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai, formuojami tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkas turi statybą leidžiantį dokumentą, išduotą pagal statybos metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui statybą leidžiančio dokumento nepateikė, o jos pateiktas Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020 m. liepos 16 d. raštas Nr. (8.12) V5-137 nepatvirtina aplinkybės, jog toks dokumentas buvo išduotas.

16. Teismas sprendė, kad pareiškėjai nepateikus statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu buvo pastatytas namas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žymimas indeksu 2A1/m); namų valdos techninės apskaitos byloje esant įrašams apie šio namo neteisėtą statybą, yra pagrindas išvadai, jog pareiškėja neįrodė, kad statinys, į kurį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu, gali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 straipsnio 1 dalis).

I. A. skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Pareiškėja T. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo, prašo prijungti prie bylos teikiamus naujus įrodymus; panaikinti skundžiamą sprendimą ir tenkinti T. K. pareiškimą pilna apimtimi, t. y. nustatyti nuosavybės teisės į neįregistruotą namą (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgijamąją senatį faktą pareiškėjai T. K.; priteisti iš O. T. bei VĮ Turto bankas T. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

17.1. teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantė nėra įregistravusi valdymo fakto ir tai sudaro pagrindą atmesti apeliantės pareiškimą. Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinti taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Apeliantei turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kuriomis esant gali būti pripažįstama jos nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu;

17.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai valdymo fakto nustatymą susiejo su įgyjamąją senatimi – kuri yra savarankiška teisė. CK 4.27 straipsnio 2 dalis nepaneigia galimybės, kad nekilnojamojo daikto valdymas, kaip pagrindas įgyjamajai senačiai taikyti, gali atsirasti ne tik jį įregistravus. Ši nuostata skirta visiems atvejams, kai siekiama įregistruoti daikto valdymą, taip pat kai nėra tikslo įgyti daiktą įgyjamąja senatimi;

17.3. iš byloje pateiktų įrodymų, neabejotina, jog apeliantė nepaisant dėl klaidos nurodant adresą, objektyviais įrodymais pagrindė nepertraukiamą, daugiau nei 40 metų trunkantį valdymo faktą bei visas įgyjamosios senaties teisėto pagrindo sąlygas: a) pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; b) ginčo namas nėra įregistruotas nei valstybės, ar savivaldybės vardu, nei kito asmens vardu; c) byloje nenustatyta, jog kas nors kitas turi daugiau teisių į ginčo namą nei apeliantė; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; e) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; f) daiktas valdomas nepertraukiamai, byloje nepaneigta, jog apeliantė nuo pat 1977 metų nepertraukiamai valdo ginčo namą; g) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. apeliantė elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą; h) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, apeliantė ginčo name gyvena nuo 1977 metų iki šiol, jį valdo, rūpinasi namu, moka mokesčius ir naudoja jį kaip savo daugiau nei 40 metų, šių aplinkybių neginčijo ir O. T., kuri visus tuos metus gyvena šalia, adresu (duomenys neskelbtini);

17.4. teismo ydingas oficialaus dokumento – Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020 m. liepos 16 d. rašto Nr. (8.12) V5-137 interpretavimas – užkertą apeliantei galimybę į nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąją senatimi. Teismas nesigilino į įrodymų visetą bei teisės normas, reglamentuojančias būtent tokių statinių įregistravimą;

17.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo“ (toliau – Sąrašas) 9 punkte nurodyta, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardinto šio sąrašo 2-6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teise į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Vienas iš minimo Sąrašo 2 punkte nurodytų dokumentų gali būti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 dienos (2.3. punktas). Tačiau būtent šis Nutarimas numato, kad jeigu asmuo neturi ir negali gauti nei vieno iš Sąrašo 2-6 punktuose išvardintų dokumentų, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamosios senaties fakto nustatymą. Todėl teismas nepagrįstai vis tiek iš apeliantės reikalauja pateikti leidimą statyti;

17.6. pirmosios instancijos teismas, analizuodamas namų valdos techninės apskaitos bylą, nepagrįstai rėmėsi vieninteliu spaudu „savavališka“ (pažymėtina be jį lydinčių dokumentų), tačiau nenagrinėjo kitų namų valdos techninės apskaitos byloje esančių spaudų, kurie patvirtina, kad žyma „savavališka“ buvo panaikinta. Namų valdos techninės apskaitos bylos 12 lape, yra 1991 m. gruodžio 3 d. ir 1993 m. lapkričio 17 d. spaudai su žyma „pakitimai užregistruoti“. Jeigu ginčo namas būtų įregistruotas kaip savavališkas statinys ir nebūtų panaikinta duomenys apie tariamą savavališką statybą, tuometinės atsakingos institucijos nebūtų atlikusios tolimesnių ginčo namo inventorinių duomenų registravimo. Po 1987 m. spaudo su žyma „panaikinta“ – daugiau spaudų su žymomis „savavališka“ nebeatsirado. 1987 m. spaude su žyma „panaikinta“, taip pat nurodyti ir pastatų indeksai: 2a1/m, 1a1/m, 2a1/m, 3J1/m, 4J1/m, 5J1/m, 6J1/m. Taigi įrodymų visuma, labiau leidžia tikėti, kad jeigu ir ginčo statinys turėjo žymą apie savavališka statybą, vėlesnis spaudas „panaikinta“, patvirtina, jog buvo pateikti visi statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, tačiau iš archyvų gauti atsakymai patvirtina, kad dokumentai nėra išlikę arba jie tiesiog nebuvo perduoti saugoti.

Atsiliepimas

18. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, šiuos esminius argumentus:

18.1. savo poziciją ginčo klausimu yra išsamiai išdėstęs pirmą kartą apeliacinėje instancijoje nagrinėjant bylą (2020 m. gruodžio 10 d. DOK-241426) – VĮ Turto banko apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu pareiškėjai palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir bylą pakartotinai nagrinėjant pareiškimas atmestas;

Šalies argumentai

18.2. pareiškėjos apeliaciniame skunde nepaneigiami VĮ Turto banko nurodyti argumentai dėl draudimo įteisinti nelegalią statybą per įgyjamosios senaties institutą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, prašo dėl apeliantės apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, veikdama savo kompetencijos ribose, negali konkrečiai pasakyti ar yra visos (nėra visų) CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos nekilnojamąjį daiktą įgyti pagal įgyjamąją senatį.

3. Suinteresuotas asmuo O. T. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, prašo atmesti pareiškėjos T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo; priteisti O. T. iš pareiškėjos T. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliaciniame procese – 1 970 Eur; pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu teismas manytų, kad tam yra pagrindas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

Šalies argumentai

20.1. apeliantė yra namo ir jo priestatų bei priklausinių savininkė, tapusi ja paveldėjimo būdu, kai 1993 metais pateikė pareiškimą vietos notarų biurui dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo. Jau vien dėl šios aplinkybės negali būti tenkinamas jos prašymas nustatyti nuosavybės teisės į tą daiktą;

Žemesnės instancijos teismas

20.2. pirmosios instancijos teismo sprendime nėra abejonių dėl pareiškėjos valdymo fakto. Priešingai, tvirtinama, kad apeliantė paveldėjo namą, todėl jį ir valdo. Pirmosios instancijos teismas neabejodamas nustatė, kad pareiškėja valdo viešame registre neįregistruotą namą, tačiau pareiškė abejones dėl namo valdymo atvirumo bei sąžiningumo. Apeliantė teismo išvados dėl valdymo atvirumo ir sąžiningumo ir neginčija;

20.3. tuometinis teisinis reglamentavimas draudė individualių gyvenamųjų namų statybas Vilniuje, sklypai individualinių gyvenamųjų namų statybai nebuvo teikiami. Vadinasi negali būti jokių apeliantės gyvenamojo namo statybą leidžiančių dokumentų, todėl jų archyvuose ir nėra;

20.4. apeliacinio skundo 6 punkto a papunktyje apeliantė nepagrįstai nurodo, kad tarytum vienu iš jos prašymo atmetimo pagrindų yra po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymo neįregistravimas viešame registre. Pirmosios instancijos teismo sprendime to nėra. Visi bylos dalyviai ir teismas sutinka, kad apeliantė valdo namą;

20.5. pirmosios instancijos teismas pareiškėjai sudarė galimybes įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko būtinąsias nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį sąlygas. Tačiau ji neįrodė nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi būtinųjų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas išvadai, jog pareiškėja neįrodė, kad statinys, į kurį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu, gali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu, taip pat neįrodė, jog yra visos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, nustatytos CK 4.68 straipsnyje;

20.6. daugkartiniai pareiškėjos veiksmai, nurodant ne jai priklausančiame žemės sklype esančio ne jai priklausančio registruoto gyvenamojo namo ir jame esančių kitiems asmenims priklausančių registruotų butų adresus, melagingai prisistatant žemės sklypo savininke, neinformuojant suinteresuotų asmenų apie šią bylą dėl įgyjamosios senaties ir neinformuojant net teismo apie pirmesnę laike kitą bylą dėl jos įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą namą ir jo priklausinius, neliko teismo nepastebėti ir buvo atitinkamai įvertinti, kad pareiškėja santykiuose su trečiaisiais asmenimis nebuvo pakankamai sąžininga ir atvira valdytoja, nes ji slėpė nuo trečiųjų asmenų, jog valdo neregistruotą namą, ir tai darė tretiesiems asmenims pateikdama kitiems objektams priklausančius adresus ir prisistatinėdama žemės sklypo savininke;

20.7. aplinkybės, kad namas buvo inventorizuotas, tačiau nebuvo atlikta teisinė jo registracija, sudaro pagrindą manyti, kad jis pastatytas savavališkai be statybą leidžiančių dokumentų. Juo labiau, kad namų valdos techninės apskaitos byloje yra padarytos žymos apie savavališką statybą;

20.8. namas, į kurį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, atsirado statybos būdu. Tačiau pareiškėja neįrodė šio namo statybos teisėtumo, t. y. kad statyba vykdyta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Priešingai, byloje esančių ir su šiuo atsiliepimu pateikiamų įrodymų visetas sudaro pagrindą manyti, kad namo statyba yra savavališka;

20.9. pareiškėja turėjo galimybę minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4232-608/2020 pagal suinteresuoto asmens O. T. pirmesnį laike negatorinį ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo (pastatų nugriovimo) įrodyti, kad keturi pastatai, iš jų ir namas, pastatyti teisėtai. Tačiau pareiškėja neįrodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių ir jai priklausančių savavališkai pastatytų ir neregistruotų statinių buvimas tame sklype yra teisėtas. Priešingai, prie 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikslinto pareiškimo ji prideda įrodymą, kad nėra namo statybos teisėtumą patvirtinančių įrodymų. Tačiau nežiūrint į tai, pareiškėja siekia iš neteisės padaryti teisę, inicijavusi paralelinę bylą, kurioje susiaurinusi įrodymų visetą, bando savavališkos (neteisėtos) statybos namą įteisinti įgyjamąja senatimi;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

4. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažymas. Apeliantės nuomone nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, priešingai, apeliaciniam teismui pateikiama išsamesnė ir detalesnė informacija apie išlikusius dokumentus galinčius patvirtinti buvus statybos leidimą. Apeliantė nurodo, kad poreikis pateikti naujus papildomus įrodymus, iškilo tik po susipažinimo su skundžiamu sprendimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja turėjo pateikti statybą leidžiantį dokumentą, todėl yra teikiamos dar kelios papildomos archyvo pažymos, kurios patvirtina, jog tai patvirtinančių dokumentų nėra išlikę.

5. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ((duomenys neskelbtini) straipsnis)

6. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės teikiami įrodymai – 2021 m. birželio 21 d.Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažyma Nr. SP-1110 apie pastatų (duomenys neskelbtini), statybą ir teisinę registraciją, 2021 m. birželio 15 d.Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažyma Nr. SP-1046 apie (duomenys neskelbtini), namų knygą/namų kortelę – turi reikšmės vertinant, ar pareiškėjos namo valdymas atitinka visas nuosavybės teisės įgijimo faktui pagal įgyjamąją senatį keliamas sąlygas, kad įrodymai pateikti su apeliaciniu skundu, suinteresuoti asmenys yra susipažinę su jais, teismas atsakovės teikiamus įrodymus priima ir juos vertina visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl ginčo esmės

7. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) straipsnyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

9. Iš byloje esančių ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. T. ieškinį atsakovams T. K. ir R. K. dėl nuosavybės teisių gynimo (civilinės bylos Nr. e2-4232-608/2020) ir 2020 m. liepos 23 d. sprendimu įpareigojo atsakovus T. K. ir R. K. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti atsakovams T. K. ir R. K. priklausančius keturis pastatus, esančius žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurie uždarosios akcinės bendrovės „Geomanai“ matininko J. G. 2019 m. sausio 27 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėti indeksais T1, T2, T3 ir T4, ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei T. K. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovei O. T. nugriauti atsakovei T. K. priklausančius keturis pastatus, esančius žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurie UAB „Geomanai“ matininko J. G. 2019 m. sausio 27 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėti indeksais T1, T2, T3 ir T4, ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų T. K. ir R. K. (sprendimas neįsiteisėjo). Minėtoje byloje T. K. ir R. K. įrodinėjo, kad ginčo pastatai statyti atsakovės T. K. sutuoktinio, turint reikalingus leidimus ir planus.

10. Pareiškėja T. K. 2020 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į neįregistruotą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad name gyvena nuo 1977 metų, namo registracija nebuvo atlikta nei iki sutuoktinio mirties, nei po to.

11. Bylos duomenimis, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo teisę valdyti M. B. ir S. K.. M. B. sūnus T. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su pareiškėja T. K., (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus R. K.. Pareiškėjos sutuoktinis T. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po T. K. mirties pareiškėja ir sūnus R. K., kaip įstatyminiai įpėdiniai, kreipėsi į Vilniaus miesto 14-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 1993 m. lapkričio 11 d. Šią aplinkybę patvirtina pateiktas į bylą 2020 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. raštas Nr. S-52/20.

12. Pareiškime dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėja nurodė, kad gyvenamąjį namą statė jos sutuoktinis T. K. 1977 metais. Kartu su pareiškėjos pareiškimu į bylą pateiktas pareiškėjos sūnaus R. K. 2020 m. rugpjūčio 14 d. sutikimas, kuriame R. K. nurodo, kad jo žiniomis namas yra pastatytas 1977 metais. Jį pastatė tėvas T. K.. Jame visą laikotarpį gyveno jo tėvai. Pareiškėjos teigimu, ji nebuvo ir nėra namo savininkė, jį valdo ir naudoja daugiau nei 40 metų kaip savo, iki 1993 m. gegužės 5 d. kartu su sutuoktiniu T. K., o po jo mirties namu rūpinasi ir prižiūri viena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos pozicija, jog ji ginčo pastatą įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, tuo pačiu teigiant ir įrodinėjant, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas jos sutuoktinio 1977 metais, yra prieštaringa. Juolab, kad Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. 2020 m. kovo 5 d. pateikti duomenys patvirtina, jog T. K. sutuoktinio T. K. palikimą priėmė T. K. ir R. K..

13. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad CK 4.47 straispnyje yra įtvirtinti savarankiški nuosavybės teisės įgijimo būdai. Pagal minėtą straipsnį, be kitų nuosavybės teisės įgijimo būdų, nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą (nagrinėjamu atveju pastatant) (CK 4.47 straispnio 4 punktas), paveldėjimu (CK 4.47 straispnio 2 punktas), įgyjamąją senatimi (CK 4.47 straispnio 11 punktas). Tai yra savarankiški nuosavybės teisės įgijimo būdai. Įgijus nuosavybės teisę vienu pagrindu, nuosavybė negali būti įgyjama kitu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu.

14. Taigi turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu.

15. Palikėjui mirus, atsiranda palikimas, tačiau palikėjo turtas savaime nepereina įpėdinių nuosavybėn. Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimą, jis turi palikimą priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma išreikšti savo valią (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, priėmęs palikimą, teises į jį įgyja nuo jo atsiradimo dienos, o ne nuo jo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

16. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tai yra, įpėdinis išreiškia savo valią ir atlieka tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui padavimas reiškia palikimo priėmimą ir palikimą priėmęs įpėdinis nuo palikimo atsiradimo momento yra laikomas priėmusiu palikimą, t. y. paveldėto turto savininku.

17. Nuosavybės teisė taip pat gali būti įgijama sukūriant ar pastatant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Kalbant apie statinio statybą, nuosavybės teisė į statinį jį pastatant gali būti įgijama tik tokiu atveju, jeigu statinio statyba atlikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų, nes tik teisėtai pastatytas statinys gali būti civilinės apyvartos objektu.

18. Byloje esant duomenims, kad pareiškėjos sutuoktinis T. K. pastatė ginčo namą, į kurį įgyti nuosavybės teises įgyjamosios senaties būdu siekia pareiškėja, o jam mirus, jo sutuoktinė T. K. ir sūnus R. K. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir 1993 m. lapkričio 11 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, laikytina, kad pareiškėja nuosavybės teises į 1977 metais pastatytą namą įgyjo paveldėjimo būdu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas).

19. Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitais nuosavybės teisės įgijimo būdais iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

20. Įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011, 3K-3-103/2015 ir kt.).

22. Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

23. Taigi remiantis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo praktika, nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi gali įgyti asmuo, kuris nėra daikto savininkas, t. y. asmuo, įgyjęs nuosavybės teisę į daiktą kitu pagrindu, pvz., paveldėjimu ar daiktą sukūriant, nebegali įgyti nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi. Todėl byloje nustačius, kad pareiškėjos sutuoktinis T. K. žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatė namą 1977 metais, o po sutuoktinio mirties pareiškėja ir sūnus R. K. priėmė T. K. palikimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad negali būti pripažinta, jog apeliantė pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į neįregistruotą namą, esantį (duomenys neskelbtini) (2A1/m), kadangi nėra tenkinamos visos aukščiau (nutarties 36-38 punktuose) paminėtos sąlygos, o būtent – pareiškėja nuosavybės teisės į namą įgijo kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. paveldėjimu.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad apeliantės interpretacijos dėl anstpaudo reikšmės apie statybos savavališkumą nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir neįrodo pastatyto statinio teisėtumo (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuri nors padaryta ir iš dalies netinkamais motyvais, kad pareiškėja neįrodė visų būtinų nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties būdu sąlygų visumos buvimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės į neįregistruotą viešame registre namą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris namų valdos techninės apskaitos byloje žymimas 2A1/m, įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Suinteresuotas asmuo O. T. pateikė prašymą priteisti 1 970 Eur teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

28. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens O. T. patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „D. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir įrodytos,suinteresuotam asmeniui O. T. iš pareiškėjos priteisiamos 1 970 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismas

nutaria:

pareiškėjos T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui O. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 970 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė