Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-09 · Civilinė byla Nr. 2-1417/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-09
Bylos Nr.
2-1417/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Artūras Driukas, Alė Bukavinienė
Pareiškėjas
K. B., uždarosios akcinės bendrovės „Brauer“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Brauer“
Kategorijos
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1417/2011Procesinio sprendimo kategorija:126.3.;(S).;Civilinė byla Nr.2-269/2011
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Danutės Gasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Brauer“ iškelta bankroto byla Nr. B2-683-71/2011 bei paskirtas bankroto administratorius, pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Brauer“ generalinio direktoriaus V. B., uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių keliai“ ir K. B. pareiškimus dėl bankroto bylos iškelimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Brauer“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai UAB „Brauer“ generalinis direktorius V. B., UAB „Mažeikių keliai“ ir K. B. kreipėsi į teismą pareiškimais prašydami atsakovui UAB „Brauer“ iškelti bankroto bylą. UAB „Brauer“ ir UAB „Mažeikių keliai“ bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Šiauleksa“ (1t., b.l.2-4, 43-45). Pareiškėjas K. B. bankroto administratoriumi siūlė skirti R. B. (1t., b.l.65).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi UAB „Brauer“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi skyrė UAB „Šiauleksa“. Teismas nurodė, kad pareiškėjo K. B. siūloma bankroto administratoriaus R. B. kandidatūra atitinka Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytus reikalavimus, tačiau teismui nėra pateikti R. B. sutikimas teikti UAB „Brauer“ bankroto administravimo paslaugas, leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas bei bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (1t., b.l.81-83), todėl UAB „Brauer“ bankroto administratoriumi skiria UAB „Šiauleksa“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas K. B. prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties dalį, kuria UAB „Brauer“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Šiauleksa“, panaikinti, ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Brauer“ bankroto administratoriumi skirti R. B.. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad teismui nėra pateikti bankroto administratoriaus R. B. sutikimas teikti UAB „Brauer“ bankroto administravimo paslaugas, leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas bei bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas. Visi minėti dokumentai teismui buvo pridėti prie pareiškimo dėl atsakovui UAB „Brauer“ keltinos bankroto bylos.

2. Teismas bankroto administratoriumi paskyrė nemokios įmonės valdymo organo pasiūlytą kandidatūrą, o teismų praktikoje įmonės valdymo organo pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros skyrimas vertinamas kaip teisinė prielaida įtarti, jog tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti išsiaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus.

3. Tais atvejais, kai įmonės vadovas pasiūlo bankroto administratoriaus kandidatūrą, o įmonės kreditorius, neatsižvelgiant į jo nurodomą kreditorinio reikalavimo dydį siūlo kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą, ir visos šios kandidatūros atitinka įstatyme įtvirtintus bankroto administratoriams keliamus reikalavimus, yra pagrindas bankroto administratoriumi skirti kreditoriaus siūlomą asmenį (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-310/2006; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2126/2010).

4. Paskyrus bankroto administratoriumi UAB „Šiauleksa“, bankroto procedūrų vykdymas galimai bus neskaidrus, nes UAB „Brauer“ ir UAB „Šiauleksa“ sieja teisiniai santykiai, t.y. UAB „Šiauleksa“ rengė UAB „Brauer“ pareiškimą dėl UAB „Brauer“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei restruktūrizavimo plano metmenis. Taigi, tarp bendrovių yra susiklostę pasitikėjimo santykiai, o tai pašaliniam stebėtojui sukeltų pagrįstų abejonių dėl nešališko bankroto paslaugų teikimo. Be to, tarp bendrovių susiklostė kreditoriaus – skolininko teisiniai santykiai, nes UAB „Brauer“ restruktūrizavimo plano metmenų 4.12 punkte nustatytas restruktūrizavimo administratoriui UAB „Šiauleksa“ 4 500 Lt atlyginimas. Taigi, UAB „Šiauleksa“ negali nešališkai teikti bankroto administravimo paslaugų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Brauer“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o K. B. atskirąjį skundą atmesti (2t. b.l.96-98). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. UAB „Brauer“ už UAB „Šiauleksa“ teiktas paslaugas yra visiškai atsiskaičiusis ir UAB „Šiauleksa“ nėra UAB „Brauer“ kreditorius.

2. Aplinkybė, kad UAB „Šiauleksa“ rengė UAB „Brauer“ restruktūrizavimo planą, nei patvirtina, nei paneigia paskirto administratoriaus tinkamumą.

3. UAB „Brauer“ nuomone, R. B. kandidatūra taip pat yra svarstytina, nes R. B., kaip UAB „Tytus“ įgaliotas asmuo, 2009 m. UAB „Brauer“ vykdė turto administravimą. Dėl apmokėjimo už administravimo paslaugas, tarp UAB „Tytus“ ir UAB „Brauer“ buvo nagrinėjama civilinė byla teisme, o UAB „Tytus“ atsakovui net buvo įteikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, pareiškėjo K. B. siūloma administratoriaus kandidatūra nėra nešališka.

4. UAB „Šiauleksa“ administratoriaus kandidatūrą siūlė ne tik UAB „Brauer“, tačiau ir kitas pareiškėjas – UAB „Mažeikių keliai“. UAB „Šiauleksa“ yra užbaigusi 70 bankroto bylų ir turi 10 metų darbo patirtį, todėl yra tinkama administruoti UAB „Brauer“.

5. Pareiškėjas K. B. UAB „Brauer“ vadovavo nuo 1994 m. iki 2010 m., ir D. S. parėmus UAB „Brauer“ vadovavimą paaiškėjo tikroji UAB „Brauer“ finansinė padėtis. Taigi, UAB „Brauer“ nemokumą ir bankrotą iš esmės lėmė K. B. vadovavimo metu priimti sprendimai ir 2009 m. K. B. sudaryti įmonei nenaudingi sandoriai. Taigi, K. B., deleguodamas jam priimtiną administratorių, galimai tikisi išvengti jo veiksmų revizavimo ir kitų kreditorių interesus pažeidusių, tačiau K. B. naudingų sandorių revizavimo (paskolų grąžinimo UAB „Brauer“ jau būnant nemokiai).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsakovo UAB „Brauer“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Brauer“ vadovo ir kreditoriaus UAB „Mažeikių keliai“ siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą UAB „Šiauleksa“, laikytina pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straispnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Įmonės administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Todėl tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, galimybių išlikti konkurencingu teisės subjektu rinkoje bei tuo pačiu padėti teismui nustatyti ir patvirtinti kreditorių pagrįstus finansinius reikalavimus. Šios bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą įstatyme nustatyti specialią jo skyrimo tvarką. ĮBĮ normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui. Juo gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui.

Teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas, visų pirma, yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio 2006 m. sausio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-37/2006). Taigi, skirdamas administratorių teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis), tačiau ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę, tarp jų, ar nemokios įmonės valdymo organų pasiūlytos kandidatūros paskyrimas tos įmonės bankroto administratoriumi nesukuria teisinių prielaidų įtarti, jog tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti išaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus, kadangi įstatymas bankroto administratorių įpareigoja ginti visų kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės interesus ir tikrinti įmonės veiklą (per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo), aiškinti bankroto priežastis, išreikalauti įmonės turtą iš skolininkų ir nuostolius iš kaltų asmenų (ĮBĮ 11 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-310/2006).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai UAB „Brauer“ generalinis direktorius V. B. ir UAB „Mažeikių keliai“ UAB „Brauer“ bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Šiauleksa“, o pareiškėjas K. B. - R. B.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bankroto administratoriumi skyrė UAB „Šiauleksa“, konstatuodamas, kad pareiškėjas K. B. teismui nepateikė siūlomos bankroto administratoriaus R. B. sutikimo teikti UAB „Brauer“ bankroto administravimo paslaugas, leidimo teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas bei bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Teisėjų kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, nes iš bylos medžiagos matyti, jog bankroto administratoriaus R. B. sutikimas teikti UAB „Brauer“ bankroto administravimo paslaugas, leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas bei bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas pateikti tik su atskiruoju skundu, skundžiant Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį, kuria UAB „Brauer“ iškelta bankroto byla. Taigi, apeliantas nepagrįstai nurodo, jog su pareiškimu dėl UAB „Brauer“ bankroto bylos iškėlimo, teismui buvo pateikti minėti dokumentai. Tokiu atveju, kai pareiškėjas siūlydamas bankroto administratoriaus kandidatūrą nepateikia visų reikalaujamų dokumentų dėl bendrovei keltinos bankroto bylos, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 135 straipsniu, turėjo pareigą nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju teismas priėmęs pareiškėjo V. B. pareiškimą su priedais, neįvertino, jog pareiškime yra nurodyta, jog pateikiamas bankroto administratoriaus R. B. sutikimas teikti UAB „Brauer“ bankroto administravimo paslaugas, leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas bei bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, tačiau šie dokumentai nebuvo pateikti. Kadangi teismas kreipėsi į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl siūlomų bankroto administratorių kandidatūrų, ir teismui 2011-02-21 buvo pateikta išvada Nr. (6.20)A2-554 (1t., b.l.80), jog abi siūlomos bankroto administratoriaus kandidatūros atitinka ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, teisėjų kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė UAB „Brauer“ bankroto administratoriumi UAB „Šiauleksa“.

Apeliantas nurodo, jog teismas bankroto administratoriumi paskyrė nemokios įmonės valdymo organo pasiūlytą kandidatūrą, o teismų praktikoje įmonės valdymo organo pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros skyrimas vertinamas kaip teisinė prielaida įtarti, jog tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti išsiaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus.

Byloje nustatyta, kad bankroto administratorių UAB Šiauleksa“ siūlė ne tik UAB „Brauer“ vadovas, tačiau ir UAB „Brauer“ kreditorius UAB „Mažeikių keliai“. Iš VĮ Juridinių asmenų registro išrašo (2t., b.l.102) bei UAB „Brauer“ 2010-01-12 valdybos posėdžio protokolo (1t., b.l. 28-31) matyti, kad pareiškėjas K. B. nuo 1994-04-26 iki 2010-01-27 vadovavo UAB „Brauer“ ir šiuo atveju, paskirtas bankroto administratorius, vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, tikrintų 36 mėnesių laikotarpio iki bankroto bylos iškėlimo sandorius, kuriuos sudarė buvęs generalinis direktorius K. B. Taigi, šiuo atveju priešingai, nei nurodo apeliantas, paskirta pareiškėjo K. B. siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra kreditoriams keltų daugiau abejonių dėl jo nešališkumo ir vykdomos bankroto procedūros skaidrumo, nes kaip teisingai nurodo atsakovas, K. B. pasiūlyta ir paskirta bankroto administratoriaus kandidatūra turėtų revizuoti paties K. B. sudarytų sandorių pagrįstumą ir jų įtaką įmonės mokumui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog UAB „Šiauleksa“ kandidatūra šiuo atveju yra tinkamesnė vykdyti UAB „Brauer“ bankro procedūrą bei geriau sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą. Būtina pažymėti, kad UAB „Šiauleksa“ rengė UAB „Brauer“ restruktūrizavimo plano metmenis, taigi UAB „Šiauleksa“ jau yra susipažinusi su UAB „Brauer“ finansinės atskaitomybės dokumentais, ir jai yra žinoma UAB „Brauer“ turtinė padėtis. Taigi, ir dėl šios aplinkybės UAB „Šiauleksa“ banktoto administratoriaus kandidatūra yra tinkamesnė, nes bankroto procesas vyks greičiau, o tuo pačiu galimai ir sklandžiau.

Apelianto argumentai dėl UAB „Šiauleksa“ ir UAB „Brauer“ susiklosčiusių teisinių, ar kreditoriaus ir skolininko santykių yra visiškai nepagrįsti, nes UAB „Brauer“ neiškelta restruktūrizavimo byla, ir kaip nurodo atsakovas UAB „Brauer“ ir atsakovo pateiktas kreditorių sąrašas, UAB „Šiauleksa“ nėra atsakovo kreditorius (1t., b.l.10-11). Taigi, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog dėl rengiamų UAB „Brauer“ restruktūrizavimo plano metmenų, UAB „Šiauleksa“ gali būti suinteresuota, ar nešališka vykdant UAB „Brauer“ bankroto procedūrą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Šiauleksa“ atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus. Jis sutinka teikti UAB „Brauer“ bankroto administravimo paslaugas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotas leidimas Nr. 78, suteikiantis UAB „Šiauleksa“ teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, administratoriaus UAB „Šiauleksa“ kandidatūra yra suderinta su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. UAB „Šiauleksa“ yra užbaigusi 70 bankroto procedūrų, ir turi tinkamą patirtį (2t., b.l.99-10). Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, aplinkybių, nurodytų ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje, kurios būtų kliūtimi UAB „Šiauleksa“ paskirti UAB „Brauer“ administratoriumi, nėra. Taip pat nėra ir duomenų apie aplinkybes, kurios trukdytų šiai bendrovei tinkamai ir sklandžiai vykdyti bankroto procedūras, vadovaujantis nešališkumo principu. Apeliantas nepateikė objektyviais įrodymais pagrįstų motyvų, jog teismo paskirtas bankroto administratorius netinkamai gintų visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės teises, taigi apelianto K. B. atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog bankroto proceso metu kreditorius, manantis, kad administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, veikia ne kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesais, turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą, kuris nagrinėja kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų (ĮBĮ 23 straipsnis 1 dalis 3 punktas). Dėl administratoriaus pakeitimo į teismą turi teisę kreiptis kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 straipsnis 13 punktas). Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, gali svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo.

Taigi, bankroto proceso metu, esant ojektyvių duomenų, jog UAB „Šiauleksa“ bankroto administratorius netinkamai vykdo bankroto procedūrą, ar jo veikla neatitinka skaidrumo, sąžiningumo, objektyvumo, moralumo ar nešališkumo standartų, teismas gali pakeisti vieną bankroto administratorių, kitu.

Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasDanutė Gasiūnienė