Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (bausmę atliko (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V. 2021 m. kovo 29 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 3,04 promilės alkoholio) žodinio konflikto metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo savo motinos D. V. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sugriebė D. V. už plaukų ir tampė ją, suėmė rankomis D. V. už burnos ir apdraskė veidą, šiais savo veiksmais L. V. sukėlė fizinį skausmą savo motinai D. V.. Šiais savo veiksmais L. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis L. V. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis grįžo tą dieną apsvaigęs nuo alkoholio, sukonfliktavo su mama. Kadangi buvo labai apsvaigęs, todėl pamena ne visas aplinkybes. Nors policijos pareigūnų parodymuose užfiksuota, jog jis žalojo mamą stipriai, tačiau ekspertizė nenustatė jokių sužalojimų jai. Jis apdraskė mamai veidą ir tąsė ją už plaukų. Supranta, kad sukėlė fizinį skausmą mamai. Viską vertina neigiamai, jis nieko neneigia. Nors jis ne pirmą kartą teisiamas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau prieš mamą jis smurtavo pirmą kartą. Mama reagavo į tai blogai. Ji verkė, buvo išsigandusi dėl jo tokių veiksmų. Įvykio metu buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie jo atžvilgiu panaudojo veiksmus, t. y. paguldė jį, trenkė į grindis ir iškvietė GMP mamai. Mama paprašė iškviesti medikus, kadangi ji prieš (duomenys neskelbtini) buvo turėjusi (duomenys neskelbtini) ir po šio įvykio jai prasidėjo širdies skausmai. Nurodė, kad jis alkoholį šiuo metu vartoja dažnai, jį vartoja apie 30 metų, turėjo (duomenys neskelbtini). Jis bandė gydytis dėl alkoholizmo, (duomenys neskelbtini), vaikščiojo pas (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Kai jis išgeria, nežino, ar jis būna agresyvus, gal pastaruoju metu. Jei teismas paskirtų gydymą, jis gydytųsi, nes nori gydytis. Yra dalyvavęs programose. Pradžioje tai jam padėjo, jis negėrė, lankė grupes, tačiau po to nusiramino ir vėl pradėjo vartoti alkoholį. Pradėjo vartoti alkoholį po (duomenys neskelbtini) mirties, iki to laiko buvo negėręs 10 mėnesių. Šiuo metu gyvena su mama, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna bedarbio pašalpą, jei trūksta pinigų, skolinasi iš mamos ar giminaičių. Negali dirbti dėl alkoholizmo. Jis bandė gydytis (duomenys neskelbtini) kartus. Jis padeda mamai. Sutiktų atlikti viešuosius darbus. Mama jam atleido, pas juos geri santykiai. Nurodė, kad jis prie mamos yra labai priširšęs, jei jai blogai, tai ir jam būna blogai. Prašė jo atžvilgiu skirti gydymąsi nuo alkoholio arba viešuosius darbus, arba ir gydymąsi nuo alkoholio, ir viešuosius darbus, nes tai sustiprintų jo valią ir sveikatą, jis turėtų daugiau motyvacijos.

Nukentėjusioji D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad konfliktą išprovokavo ji. Jie tuo metu buvo strese. Jis tuomet grįžo išgėręs, ji pradėjo rėkti ant jo, tampyti jį, kaimynai iškvietė policiją. Ji nesikreipė į policiją, nerašė pareiškimo, nesikreipė ir į gydymo įstaigą. Ji pretenzijų neturi jam. Jai reikia priežiūros, nes ji yra po (duomenys neskelbtini), o jis jai padeda. Pripažino, kad jam būtinas gydymas, kadangi jis serga (duomenys neskelbtini), prašė jo atžvilgiu neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

Kadangi kaltinamasis L. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir juos davė, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. V. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2021 m. kovo 30 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. V. parodė, kad jis savo kaltę visiškai pripažįsta. Porą kartų yra (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena, bet atrodo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena su motina D. V., jai nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Motina yra sena, jis ja rūpinasi, kadangi ji vos vaikštanti. Su motina kyla konfliktai tada, kai jis išgeria, šiaip su mama sugyvena normaliai, jis ją prižiūri, jie gyvena iš jos pensijos, taip pat padeda kartais giminaičiai. 2021 m. kovo 29 d., vakare, apie 18.00 val., jis grįžo namo girtas, su mama dėl kažko susipyko, galimai jis reikalavo iš jos pinigų, o gal prašė išgerti, tiksliai nepamena, nes ne visai buvo sąmoningas, įvykį prisimena labai miglotai. Tiksliai nurodyti negali, tačiau atsimena, kad motinai tempė už plaukų, taip pat atsimena, kad uždengė jai burną, kad ji nešauktų, galimai tada ir apdraskė motiną. Visų smulkmenų nurodyti negali, kadangi viską atsimena protarpiais dėl išgerto alkoholio. Jis pats nesupranta, kodėl taip elgėsi, tikrai dėl jo agresyvaus elgesio kaltas alkoholis. Dėl savo veiksmų labai gailisi, tikrai nenorėjo motinai sukelti fizinio skausmo ar ją sužeisti. Šiuo metu yra bedarbis, jokių pajamų negauna, turėtų gauti pašalpą, jei paskirs. Jo paties sveikata nėra gera, turi priklausomybę nuo alkoholio (b. l. 49-51).

2021 m. kovo 30 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. V. parodė, kad ji gyvena kartu su sūnumi L. V. jai priklausančiame bute. L. V. serga (duomenys neskelbtini), gydėsi (duomenys neskelbtini), taip pat nevengia alkoholio vartojimo. 2021 m. kovo 29 d., apie 18.00 val., L. V. grįžo namo neblaivus. Būnant svetainėje, ji jam dėl to pradėjo priekaištauti, tada jis susinervino ir griebė jai už plaukų, pradėjo juos tampyti. Ji pradėjo šauktis pagalbos, tada jis suėmė rankomis jai už burnos, kad niekas neišgirstų ir apdraskė jai veidą. Dėl tokių jo veiksmų pajuto fizinį skausmą. Išgirdę kaimynai, kad ji šaukia, iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau atvykę greitosios pagalbos medikai išvežė ją į ligoninę, kadangi jai labai skaudėjo krūtinę ir pasidarė negera. Savo sūnui L. V. dėl įvykio pretenzijų neturi, pareiškimo rašyti nenori, nes sužalojimai nėra rimti (b. l. 19-20).

2021 m. balandžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad 2021 m. kovo 29 d., apie 18.35 val., būnant namuose, pažymoje nurodytu adresu, ji kvietė policijos pareigūnus, kadangi išgirdo, kad pas kaimynus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas, kurio metu kaimynė D. V. rėkė lyg ir iš skausmo, o jos sūnus L. V. rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, keikė mamą. Kaimynė D. yra anksčiau prašiusi, kad, kai išgirs, jog jai reikia pagalbos, jie jai padėtų. Taip pat ji sakė, kad, kai tarp jos ir sūnaus kyla konfliktai, jis jai grasina, kad užmuš, kad nupjaus galvą, mano, kad D. bijo savo sūnaus, tiksliai nepamena, ar ji jai tai yra nurodžius, tačiau iš jos prašymų susidarė tokią nuomonę. Todėl išgirdusi tarp jų konfliktą, ji iškvietė policiją, pačio konflikto nematė, tą dieną su D. V. nebendravo, D. sumušimų nematė, žino, kad ji buvo išvežta į ligoninę. Apie patį smurtą nieko papasakoti negali. Žino tik tiek, kad L. V. dažnai skriaudžia savo motiną, pas jas namuose dažnai girdisi, kaip ji rėkia, tiesiog šį kartą nusprendė iškviesti policiją. Kai išgeria, L. V. būna piktas, kaimynai jo bijo, gal dėl to nenori kviesti policijos. Ji nepageidauja liudyti teisme, kadangi nenori, kad kaimynas L. ją pamatytų, ji jo bijo dėl jo neprognozuojamo elgesio (b. l. 28-31).

2021 m. kovo 29 d. Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą užfiksuota, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas 2021 m. kovo 29 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. 2021 m. kovo 29 d. buvo gautas Vilniaus apskrities VPK PR vyr. patrulio A. D. tarnybinis pranešimas, kad 2021 m. kovo 29 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), L. V. konflikto metu griebė ranka savo motinai D. V. už veido, spaudė jį bei sugriebęs už plaukų ją tampė, tuo savo veiksmais L. V. sukėlė fizinį skausmą savo motinai D. V. (b. l. 1-5).

2021 m. kovo 29 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, jog atvykus adresu, (duomenys neskelbtini), buto kambaryje rasta sėdinti ant lovos D. V., kuri buvo akivaizdžiai su smurto žymėmis (ant veido dešinio skruosto matėsi įdrėskimas ir kraujas), kuri paaiškino, kad 202l m. kovo 29 d., apie 18.00 val., namuose, jos neblaivus sūnus L. V. pradėjo konfliktuoti, dėl ko, nepaaiškino. Konflikto metu ranka griebė jai už veido, spaudė veidą, taip pat sugriebęs už plaukų ją tampė. Tokiais veiksmais L. V. sukėlė jai fizini skausmą. Bendraujant D. V. buvo labai susijaudinusi, verkė, išsamiai paaiškinti įvykio aplinkybių nesugebėjo. Taip pat skundėsi širdies skausmais. Į vietą buvo iškviesta GMP (duomenys neskelbtini), kuri apžiūrėjusi moterį nusprendė vežti į RVUL apžiūrai. L. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities OVS. Akivaizdūs moters sužalojimai nufotografuoti, tarnybiniu telefonu įkelta į PRIR (b. l. 6-10).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymuose konstatuota, jog į minėtą įstaigą greitosios medicinos pagalbos stoties siuntimu dėl krūtinės skausmo ir galvos paviršinio sužalojimo (sritis nepatikslinta), sumušimo pristatyta D. V., kuri medikams nurodė, jog ją sužalojo sūnus, kuris tampė ją už plaukų ir sumušė veidą, dėl stresinės situacijos atsirado skausmas krūtinės plote, plintantis į kairę ranką. Jai diagnozuotas nepatikslintas krūtinės skausmas, dešinio skruosto sumušimas, nubrozdinimas. Suteikus gydymą išleista gydytis šeimos gydytojo priežiūroje, žaizdą skruoste nurodyta dezinfekuoti vieną kartą per dieną (b. l. 36-37).

2021 m. balandžio 15 d. Apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti D. V. medicininiai dokumentai ir konstatuota, kad D. V. pateiktuose ambulatorinio apsilankymo aprašymuose objektyvių sužalojimų nekonstatuota. Galvos paviršinio sužalojimai – sumušimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais ir sužalojimu nekvalifikuojama (b. l. 38).

Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 rodmenų kvitas užfiksuota, kad L. V. 2021 m. kovo 29 d. 20.17 val. buvo nustatytas 3,04 promilės girtumas (b. l. 44).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. BK 140 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis L. V. savo šeimos nariui – savo mamai D. V., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, sukėlė fizinį skausmą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus aptartus baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo L. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis L. V., apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina ir teisme ištirti ir anksčiau išdėstyti įrodymai, kuriuos įvertinęs teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog L. V. 2021 m. kovo 29 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 3,04 promilės alkoholio) žodinio konflikto metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo savo motinos D. V. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sugriebė D. V. už plaukų ir tampė ją, suėmė rankomis D. V. už burnos ir apdraskė veidą, šiais savo veiksmais L. V. sukėlė fizinį skausmą savo motinai D. V., todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes L. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas L. V. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į L. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, susijusių su nusikaltimais žmogaus sveikatai, veika padaryta prieš šeimos narį – mamą, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, į tai, kad žala nepadaryta. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį L. V. – darbingo amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (b. l. 62), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 61), per pastaruosius vienerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už nusižengimą viešajai tvarkai, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 60), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas išnykęs pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui (b. l. 58). Byloje nėra duomenų apie L. V. gydymąsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (b. l. 65-66). Pagal 2021 m. gegužės 5 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) L. V. dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini) (paskutinį kartą (duomenys neskelbtini)), jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini), Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad L. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (b. l. 71).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam L. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant didesnį už šios rūšies bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu taikant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 2 punkte, 4 punkte, 5 punkte numatytus įpareigojimus be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį L. V. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, laisvės apribojimo bausmė ir tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam L. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka L. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 29 d. 19.40 val. iki 2021 m. kovo 30 d. 15.40 val. (b. l. 43, 52), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53) –paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. V. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) gydytis nuo alkoholizmo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 29 d. 19.40 val. iki 2021 m. kovo 30 d. 15.40 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti L. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.