Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-7/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-21
Bylos Nr.
1A-7/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Regina Gaudutienė, Jonas Algimantas Venckus
Nuteistasis
S., S. T.
Advokatai
Raimundas Pakėnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-7/2009Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1, 1.2.14.6.2, 1.2.29.1, 1.1.8.9
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Jono Algimanto Venckaus, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Agnei Aguonytei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui,nuteistajam S. T. ,gynėjui advokatui Raimundui Pakėnui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 1 dalį - 80 MGL dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį - 65 MGL dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį - 200 MGL dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį - 150 MGL dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį - 150 MGL dydžio bauda;

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimi bei 5 dalies 1 ir 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė S. T. paskirta 250 MGL dydžio, t. y. 31250 Lt bauda.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, iš S. T. nuspręsta konfiskuoti 66 000 Lt, kurie gauti iš nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu ((duomenys neskelbtini)), užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais - S. K. , V. R. , E. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, 2003 m. gruodžio mėnesio - 2004 m. vasario mėnesio laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus ir Mažeikių miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo minėto nusikalstamo susivienijimo narių S. K. , E. L. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų to paties nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitą - faktūrą Serija LEB Nr.2901484 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 12-30, UAB „(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitą - faktūrą Serija LEC Nr. 1749792 ir prie jos pridedamą atliktų darbų aktą Nr. 01/22-1, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" neva pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)" iš viso nupirko prekių ir paslaugų už 76 092 Lt, ir perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)" finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą bei nurodė pagal juos mokėjimo pavedimais atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)". UAB „(duomenys neskelbtini)" finansininkai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB (duomenys neskelbtini)" jokių sandorių nėra įvykę, UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2004-01-26 - 2004-02-11 laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)" parduotas prekes, iš UAB „(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „Hanza LTB" į UAB „(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras" mokėjimo pavedimu Nr.1033, ir į UAB „(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitą Nr.23467101, esančią AB bankas „Snoras" mokėjimo pavedimu Nr.1069 viso pervedė 76 092 Lt. S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys E. L. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)", banko sąskaitų šiuos pervestus pinigus bankomatuose nuėmė grynais pinigais ir per kitą nusikalstamo susivienijimo narį V. R. Vilniaus mieste perdavė šiuos pinigus S. T. , išskyrus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalį, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą. S. T. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtu būdu gautus UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančius pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems poreikiams ir tokiu būdu, padedant S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams S. K. , V. R. , E. L. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems to paties nusikalstamo susivienijo nariams, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą - 66 000 Lt ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Be to, S. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), 222 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis dėl šių nusikalstamų veikų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Šalies argumentai

N. S. T. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį iš dalies pakeisti ir išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, netaikyti Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies ir nekonfiskuoti 66 000 Lt bei paskirti teisingą bausmę.

Apeliantai teigia, kad veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje nepadarė, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. Nuteistasis nurodo, kad priešingą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė todėl, kad netinkamai vertino jo veiksmus, išgryninant UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančias pinigines lėšas ir taip nukrypo nuo teismų praktikos, sprendžiant analogiškas baudžiamąsias bylas. S. T. mano, kad pripažįstant jį kaltu padarius minėtą nusikalstamą veiką, turėjo būti įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" pervestos piniginės lėšos priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)"; kad šie pinigai buvo jo (S. T. ) žinioje ir, kad jis juos pasisavino - neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo nuosavybe.

Nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog minėtos piniginės lėšos priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)", S. T. nebuvo jų savininkas, tačiau dėl užimamų pareigų šie pinigai buvo jo žinioje. Tačiau nesutinka, kad šias jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)" pinigines lėšas jis pasisavino - neteisėtai, neatlygintinai pavertė savo nuosavybe. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" administracijos vadovas galėjo disponuoti šios bendrovės turtu, neįrodo, kad jis pasisavino jo žinioje esančias pinigines lėšas.

Apeliantas, remdamasis 1998 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 8, teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje turėjo būti nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausiusį turtą jis (S. T. ) pavertė savu, tai yra, praturtėjo, o dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)" patyrė turtinės žalos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra, 2008 m. balandžio mėn. 10 d. visuotino UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkų susirinkimo protokolo matyti, jog minėtų pinigų S. T. ne pasisavino, o jie jam paskirti bendrovės akcininkų bendru sutarimu. Be to, šios jam skirtos pajamos buvo apmokestintos. Nuteistojo manymu, šios aplinkybės rodo, kad minėtų piniginių lėšų gavimas negali būti vertinamas kaip svetimo turto pasisavinimas, kadangi šios lėšos buvo paverstos kitokiu bendrovės turtu - UAB „(duomenys neskelbtini)" pelno dalimi, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, buvo jam paskirta kaip dividendai. Taip elgdamasis, nuteistasis teigia, jog siekė karjeros, tikėjosi greičiau ir operatyviau padidinti įmonės pelną, sudaryti darbštaus ir gabaus darbuotojo bei verslo partnerio įspūdį.

Be to, byloje nenustatyta ir subjektyvioji šio nusikaltimo pusė, tai yra, kad S. T. , veikdamas tiesiogine tyčia, pavertė svetimą turtą savu, panaudojo svetimą turtą siekdamas turtinės naudos ir dėl to bendrovei „(duomenys neskelbtini)" padarė turtinės žalos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)" turtą yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš nuteistojo parodymų pirmosios instancijos teisme ir jo apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" iš jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)" pervestos piniginės lėšos - 76 092 Lt, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)" ir dėl jo užimamų pareigų buvo jo žinioje. Jis neginčija ir to fakto, kad suvokė, jog sutartys ir kiti dokumentai, pagal kuriuos pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)" pervedami UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" yra fiktyvūs, nes realiai jokių sandorių su pastarosiomis bendrovėmis UAB „(duomenys neskelbtini)" nesudarė ir prekių bei paslaugų iš jų nepirko.

Nuteistasis pirmosios instancijos teisme pripažino ir tai, kad iš tų 76 092 Lt, kuriuos jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)" pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" pagal fiktyvius dokumentus, V. R. jam grynais pinigais perdavė apie 66000 Lt. Šie pinigai į UAB „(duomenys neskelbtini)" kasą nebuvo grąžinti (b. l. 144-145, t. 3).

Tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tuos pinigus pasisavino.

1998 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 9 punkte išaiškinta, kad „turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu“ .... Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui“.

Gavęs iš V. R. UAB „(duomenys neskelbtini)" realiai priklausančius pinigus S. T. , jų teisėtam savininkui negrąžino. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme nurodė negalįs paaiškinti kur panaudojo gautus pinigus (b. l. 144, t. 3). Duomenų, kad tie pinigai kokiu nors būdu būtų panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)" interesais, byloje nėra.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistasis tuos pinigus pasisavino. Ginčydamas tokią išvadą apeliantas nurodo ir tai, kad tie pinigai jam paskirti kaip dividendai visuotino UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkų susirinkimo nutarimu. Tai, pasak nuteistojo rodo, kad šios lėšos buvo paverstos kitokiu bendrovės turtu - UAB „(duomenys neskelbtini)" pelno dalimi.

Su tokiais teiginiais sutikti nėra pagrindo. Apelianto minimas visuotinis UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkų susirinkimas įvyko 2008-04-10. Jame nutarta iš sandorių grynais pinigais gautą sumą – 86986 Lt (į šią sumą įskaičiuota ir pagal fiktyvų sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta grynųjų pinigų suma) skirti administracijos vadovui S. T. , kuris ją panaudos savo nuožiūra. Susirinkime dar nurodyta, kad pretenzijų S. T. akcininkai neturi, žalos jis nepadarė (b. l. 57, t. 2).Toks susirinkimo, įvykusio praėjus 4 metams po to, kai S. T. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)" pinigus ir juos pasiliko sau, t.y. pasisavino, negali padaryti teisėtu tokio veiksmo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. 8 nurodyta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Todėl UAB„(duomenys neskelbtini)“ akcininkų nutarimas, kuriuo kaltinamojo S. T. pasisavintus pinigus paskyrė jam, tuo metu jau buvusiam įtariamuoju, neturi jokios reikšmės S. T. kaltei ir nusikalstamų veiksmų kvalifikacijai. Šis pinigų pasisavinimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltininkas tuos pinigus gavo ir jų neatiduodamas teisėtam savininkui, tyčia pasiliko sau, t.y. veikė suvokdamas veikos nusikalstamą pobūdį ir norėdamas taip veikti. Tai, kur jis padėjo pasisavintus pinigus, reikšmės kaltumui ir veikos kvalifikavimui neturi. Atsižvelgiant į pasisavinto turto kiekį - 66000 Lt - jo veika tinkamai kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Apeliaciniame skunde prašoma paskirti teisingą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 2 punktas), t.y. jeigu paskirta bausmė nors ir atitinka Lietuvos Respublikos BK straipsnio sankcijoje nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni arba per griežta. Šiuo atveju teismas negali griežtinti S. T. paskirtos bausmės, nes byloje nėra tokio prokuroro prašymo, todėl svarstytina ar paskirta bausmė nėra per griežta.

Baudžiamasis įstatymas už Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistajam tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, ir paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – 200 MGL baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir nustačius, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajam ne laisvės atėmimo bausmę, S. T. galėjo būti paskirta iki 300 MGL dydžio bauda (Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Todėl teigti, kad paskirta 200 MGL dydžio bauda yra neteisinga, nes per griežta, nėra teisinio pagrindo.

Už kitas padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių savo kaltės S. T. apeliaciniame skunde neginčija, jis taip pat nubaustas sankcijose numatytomis baudomis, o pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį jam taip pat taikyta Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta švelnesnė bausmės rūšis – bauda. Šios bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos ir taip pat nešvelnintinos. Bausmės tinkamai subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Galutinė bausmė, paskirta subendrinus atskiras bausmes, tik 50 MGL viršija paskirtą griežčiausią bausmę ir nesiekia maksimalaus bausmės rūšies dydžio. Todėl ir galutinė bausmė nelaikytina per griežta ir nešvelnintina.

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuojamas. Šios dalies 3 punkte numatyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus. 66000 Lt nuteistasis gavo iš nusikalstamos veikos, todėl tokią sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė konfiskuoti.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u taria:

nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Aloyzas KruopysTeisėjai Regina GaudutienėJonas Algimantas Venckus