Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo įtariamojo V.M. ir jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria V.M. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2005 m. gruodžio 18 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo ir jo gynėjo skundus ir susipažinęs su prokuroro pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V.M. LKPB ONTVV 4 valdybos tiriamoje byloje yra pareikšti įtarimai, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su S.S., vykdydami organizatoriaus J.B. nurodymus nužudyti E. K. , iš savanaudiškų paskatų, t.y. už J. B. iš anksto pažadėtą 15000 JAV dolerių atlygį, nužudė E. K. , t.y. jis kartu su Sauliumi Skėriu 1992 m. gegužės 16 d. Vilniuje, greta saugomos automobilių aikštelės, esančios Sporto g. 16, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, panaudodami fizinį smurtą ir atimdami galimybę E. K. priešintis, jėga įsodino jį į nenustatytą automobilį ir nuvežė į nenustatytą vietą, kur nenustatytomis aplinkybėmis nužudė, o lavoną užkasė nenustatytoje vietoje, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p.

Taip pat jis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su S. S., vykdydami organizatoriaus J. B. nurodymus, iš savanaudiškų paskatų, t.y. už J. B. iš anksto pažadėtą 5000 JAV dolerių atlygį, 1993 m. sausio 22 d., apie 19 vai. Telšiuose, Birutės g. 26-o namo kieme, iš 16-o kalibro nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo iššovė H. G. S. į krūtinę, o pastarajam tos pačios dienos apie 22 val. nuo patirtų sužalojimų mirus ligoninėje, jį nužudė, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p.

Taip pat jis, veikdamas organizuotoje grupėje su S. S. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydami organizatoriaus J. B. nurodymus pagrobti I. Z. Z. ir laikyti jį iš anksto paruoštoje patalpoje, esančioje Vilniuje, Pavilnio regioniniame parke nenustatytoje patalpoje - garaže, turint tikslą reikalauti iš V. N. 150000 JAV dolerių už J. Ž. Z. paleidimą, grasinant nužudyti J. Ž. Z., jei nebus sumokėta reikalaujama pinigų suma - 1993 m. vasario 24 d. ryte, Vilniuje, Vienuolio g. 14 namo vidiniame kieme, apsirengę policijos uniformomis bei prisidengdami policijos pareigūnų vardu, pasitiko iš laiptinės išeinantį J. Ž. Z., kuriam uždėję antrankius, įsodino į nenustatytą geltonos spalvos „Moskvič“ automobilį, o važiuojant Kosciuškos gatve ant galvos uždėję juodą megztą kepurę uždengė J. Ž. Z. veidą bei nuvežė jį į Pavilnio regioniniame parke esantį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą garažą, kur panaudodami J. Ž. Z. atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, reikalavo perduoti 150000 JAV dolerių, o pastarajam pasakius, kad tokios pinigų sumos neturi, privertė J. Ž. Z. prašyti pinigų pas V. N. Nuo 1993 m. balandžio 24 d. ryto iki sekančios dienos 19 val., V. M. , S. S. su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydami J. B. nurodymus, minėtose patalpose pralaikė J. Ž. Z., o gavęs iš J. B. nurodymą pastarąjį paleisti - organizavo pastarojo paleidimą, po ko J. Ž. Z. buvo nugabentas į greta esantį mišką, kur jam buvo ant veido uždėta kepurė, surištos rankos, o pats pririštas prie medžio. Tokiais veiksniais V. M. įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 25 str. 3 d., 146 str. 2 d., 181 str. 3 d.

Taip pat jis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su S. S., vykdydami organizatoriaus J. B. nurodymus nužudyti A. Ž. - pasikėsino nužudyti A. Ž. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, būtent, veikdami iš savanaudiškų paskatų, 1993 metų vasarą, Kaune, B. Ž. gyvenamojo namo, esančio Šv. Gertrūdos g. 21, vidiniame kieme, V. M. kartu su S. S. po B. Ž. disponuojamu automobiliu „Toyota Celica“ v/n XXX XXX pritvirtino sprogstamąjį užtaisą, kurį sudarė 800 g. trotilo ir 200 g. plastito su detonatoriumi, tačiau šios veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nesuveikė detonatorius, o B. Ž. žmonai I. Ž. pradėjus važiuoti iš kiemo greta buvęs jos vyras A. Ž. pastebėjo sprogmenį, po ko I. Ž. sustabdė automobilį, o atvykę savanoriškosios krašto apsaugos išminuotojas nukenksmino sprogstamąjį užtaisą. Tokiais veiksmais V. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 7 p., 9 p.

Taip pat jis įtariamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su S. S., vykdydami organizatoriaus J. B. nurodymus, rengėsi nužudyti R. K. , o būtent, V. M. ir S. S., bijodami R. K. keršto už pastarųjų 1994 metais padarytą R. K. buto plėšimą, organizuotą J. B. ir A. P., vykdydami J. B. nurodymus nužudyti R. K. , nuo 2000 m. gegužės 18 d. suderino su S. S. ir J. B. pastarojo nužudymo planą, įsigijo šaunamuosius ginklus ir Kauno miesto apylinkėse surado nuošalią vietą, į kurią J. B. žadėjo išvilioti R. K., pateikdamas melagingą informaciją apie neva šioje vietoje laikomą kontrabandinių cigarečių krovinį, tačiau nusikaltimo neįvykdė dėl to, kad planas buvo pakeistas ir R. K. nužudė kiti asmenys, nedalyvaujant V. M. Šiais savo veiksmais V. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 21 str., 25 str., 129 str. 2 d. 9 p.

Taip pat jis įtariamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė A. Z., būtent, veikdamas kartu su S. S., A. S., Š. J., M. K., turėdami tikslą pagrobti A. Z. asmeninį turtą, 2000 m. rugpjūčio 18 d. tarp 17 val. ir 24 val., Šiauliuose, Gardino g. 37 name, pasinaudodami 7,65 mm kalibro pistoletu ir kitais ginklais įsibrovė į A. Z. priklausantį butą Nr. 106, kur šūviais į krūtinę ir į galvą tyčia nužudė A. Z. , pagrobdami jos asmeninį turtą, tame tarpe ir jai priklausantį automobilį „Toyota COROLA“, v/n XXX XXX. Šiais savo veiksmais V. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p.

Taip pat jis, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, o būtent. V. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje „informacija neskelbiama“, Šiauliuose iki 2004 m. lapkričio 24 d. neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą: savadarbiu būdu pagamintą, šaudymui tinkamą graižtvinį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais. Šiais savo veiksmais V. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 str. 1 d.

Taip pat jis įtariamas tuo, kad turėdamas tikslą panaudoti suklastotą dokumentą nusikalstamai veikai - pagamino policijos pažymėjimą vyresniojo inspektoriaus V. N. vardu, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis nusifotografavo su policijos uniforma, o padarytą nuotrauką panaudojo policijos pažymėjimo LP Nr. XXXXXX gamyboje, kurį neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje: „informacija neskelbiama“, Šiauliuose iki 2004 m. lapkričio 24 d. Šiais savo veiksmais V. M. įtariamas nusikalstama veika, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

Įtariamasis V. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2004 m. spalio 16 d., o Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas buvo pratęstas. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 16 d. nutartimi įtariamajam V. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas taip pat buvo pratęstas dviems mėnesiams – nuo 2005 m. gruodžio 18 d. iki 2006 m. vasario 18 d.

Teismas nutartyje nurodo, jog byloje yra faktinių duomenų, kurių pagrindu galima manyti, jog V. M. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kuriomis jis yra įtariamas. Tai liudytojų, įtariamųjų, nukentėjusiųjų parodymai, bylai reikšmingi daiktai, specialistų išvados, parodymai atpažinti ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys. Baudžiamojoje byloje konstatuotina, kad byloje atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Per paskutinius tris mėnesius nuo suėmimo termino pratęsimo V. M. atžvilgiu, byloje buvo apklausti įslaptinti liudytojai, atlikti kiti veiksmai, susiję su G. S. nužudymo tyrimu.

Teismas taip pat nurodo, jog V. M. ankščiau yra teistas 6 kartus, pripažintas pavojingu recidyvistu, nusikalstamos veikos daromos sistemingai, pagal bylos duomenis galima spręsti, kad įtariamasis pragyvendavo iš nusikalstamos veiklos. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje V. M. gali daryti naujus sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Byloje yra duomenų, kad V. M. , būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, mėgino nelegaliai perduoti laiškus nukentėjusiajam J. Ž. Z. ir įtariamajam J. B. Neatmetama galimybė, kad taikant kitą kardomąją priemonę, V. M. aktyviai trukdys procesui.

Teismas pripažįsta, kad V. M. yra įtariamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu. Atsižvelgus į V. M. pareikštų įtarimų apimtį, ikiteisminio tyrimo intensyvumą, bei būtinų atlikti tyrimo veiksmų kiekį, suėmimo terminas turi būti pratęstas trumpesniam, nei prašo prokuroras, terminui.

Įtariamasis V. M. skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Skundo autorius teigia, jog nutartis pratęsti suėmimo terminą yra keistina, nes jos turinys neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Jo nuomone, nutartyje išdėstyti motyvai neatitinka LR BPK 122 str. 3 d. 1 p. numatytų suėmimo skyrimo sąlygų bei pagrindų. Jokių faktinių duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kad yra pagrindas pratęsti suėmimo terminą, byloje nėra. Teismo išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Suimtasis nurodo, jog jam yra primesti trys įtarimai dėl įvykdytų nusikaltimų, kurių jis nepadarė. V. M. nurodo, jog įtarimas, kad jis 1992 m. gegužės 16 d. nužudė E. K. yra nepagrįstas, nes tuo metu V. M. gulėjo ligoninėje ir tai gali paliudyti jo turimi dokumentai.

Be to, V. M. teigia, kad tai, jog jis yra teistas šešis kartus, pripažintas pavojingu recidyvistu, nėra pagrindas pratęsti suėmimo terminą. Teismo argumentas, jog įtariamasis pragyvena iš nusikalstamos veikos, yra nepagrįstas, kadangi, anot suimtojo, jis yra II grupės invalidas, dažnai naudoja medikamentus, gauna invalidumo pensiją bei turi pragyvenimo šaltinį.

Skunde nurodoma, jog įtariamasis jau metai ir du mėnesiai yra suimtas, todėl teismo motyvas, kad jis gali trukdyti tyrimui, yra nerealus. Be to, skundo autorius teigia, jog teismas nepatikrino ar per paskutinius du mėnesius buvo atlikti kokie nors ikiteisminio tyrimo veiksmai. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, jog ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai ir yra be pagrindo vilkinamas. Teismas taip pat, pratęsdamas suėmimo terminą, neatsižvelgė į LR BPK 121 str. 4 d. išdėstytas aplinkybes. Suimtasis nurodo, jog jis yra ne tame amžiuje, kad darytų naujus nusikaltimus, be to, jo sveikata yra bloga. Skundo autorius užtikrina, jog netrukdys tyrimui ir paklus visiems keliamiems reikalavimams.

Gynėjas Danius Svirinavičius skunde prašo nutartį panaikinti ir įtariamąjį V. M. iš suėmimo paleisti. Skundo autorius mano, jog pratęsti įtariamajam V. M. kardomąją priemonę - suėmimą nebuvo ir nėra pagrindo, o nurodytoji teisėjo nutartis yra nepagrista.

Gynėjas skunde teigia, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu V. M. yra byloje įtariamas, sunkumas ir pobūdis neturi nulemti tolesnio kalinimo, nes, visų pirma, pagal LR BPK nuostatas asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką gali tik teismas. Toliau gynėjas skunde nurodo, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. nurodyta, kad kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teisę per priimtiną laiką į teisminį nagrinėjimą arba paleidimą iki teismo. Gynėjas mano, kad užsitęsus ikiteisminiam tyrimui šioje baudžiamojoje byloje įtariamojo atžvilgiu pastaroji jo teisė yra pažeidžiama.

Be to skundo autorius nurodo ir tai, jog V. M. yra labai silpnos sveikatos, invalidas ir, be viso to, jis jau daug metų serga nepagydoma liga – I tipo cukriniu diabetu, o taip pat ir kitomis ligomis. Gynėjas mano, kad tolesnis įtariamojo V. M. buvimas kardomojo įkalinimo sąlygomis yra pavojingas jo sveikatai, o be to gali būti pavojingas net ir jo gyvybei. Be to, gynėjo teigimu, tik laisvės sąlygos gali bent kiek pristabdyti V. M. sveikatos stovio blogėjimą, o be to tai, jog tik pastarosiomis sąlygomis įtariamasis gali sulaukti efektyvesnės jam būtinos medicininės pagalbos, akivaizdu, jog tolesnis šio įtariamojo kardomasis kalinimas yra visiškai nesuderinamas su jo sveikata. Kadangi įtariamasis V. M. turi laisvėje gyvenamąją vietą, gynėjas mano, kad būtų teisėta ir pagrįsta, jeigu tolesnė kardomoji priemonė jam būtų sušvelninta.

Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad LR BPK 121 str. 4 d. nustatyta, jog prokuroras, teisėjas arba teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę ir parinkdamas jos rūšį, privalo atsižvelgti ir į įtariamojo nuolatinės gyvenamosios vietos buvimą, o taip pat, ir į įtariamojo sveikatos stovį. Nutartyje teismo argumentai nėra pakankamai įvertinti, dėl ko suėmimas šiam įtariamajam pratęstas nepagrįstai.

Be to, kaip teigia gynėjas, teisėjo nutartis yra ir prieštaringa. Tai yra, pagrįstai pripažinus, kad byloje šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog būdamas laisvas įtariamasis V. M. bėgs (slapstysis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šalia to, vis tik padarė išvadą, kad tokiu atveju įtariamasis gali trukdyti procesui, o be to daryti naujus sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Gynėjas mano, kad visi nurodytieji suėmimo (suėmimo pratęsimo) procesiniai pagrindai - ir teisėjo atmestas ir patvirtintieji, yra iš dalies susiję. Dar daugiau, jie buvo glaudžiai susieti paskiriant įtariamajam V. M. suėmimą ir jį pratęsiant šioje byloje anksčiau. Todėl teisėjui pagrįstai atmetus vienus iš tų pagrindų, privalu išsamiau išnagrinėti, ar tebėra likusieji suėmimo pratęsimo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Tai skundžiamoje teisėjo nutartyje nepadaryta. Be visa kita, nėra pakankamai įvertinta itin silpnas įtariamojo sveikatos stovis, kad sudaro pakankamą pagrindą atmesti ir kitus šio asmens suėmimo pratęsimo procesinius pagrindus, numatytus LR BPK 122 str. 3 d. ir 4 d.

Gynėjas skunde tvirtina, kad teismo nutartyje akcentuotas laiškų parašymas kitiems asmenims jokiu būdu nesudaro pagrindo pagrįsti V. M. suėmimo pratęsimą jau vien dėl tų aplinkybių, kad šis asmuo yra suimtas itin ilgą laiką, bylos tyrimas užsitęsė, kas be abejo darė įtaką atitinkamam įtariamojo V. M. elgesiui. Antra vertus, minėtuose laiškuose, kiek jie buvo pristatyti nagrinėjant prokuroro prašymą, nesiekiama trukdyti procesui. Gynėjo manymu, tos aplinkybės, kad byloje tiriama daug įtarimo epizodų, nes sujungta 20 baudžiamųjų bylų, taip pat nesudaro pagrindo šiuo metu pratęsti suėmimą įtariamajam V. M. .

Aukštesniojo teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, o suimtas įtariamasis ir jo gynėjas prašo skundus patenkinti.

Skundai atmetami.

Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas nurodė V. M. suėmimo pratęsimo pagrindus ir juos motyvavo. Nutartyje yra konstatuota, kad ankstesnėje nutartyje dėl suėmimo pratęsimo nustatyti suėmimo pagrindai nėra išnykę. Byloje per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo iš esmės nepasikeitė aplinkybės, leidusios paskirti ir pratęsti V. M. griežčiausią kardomąją priemonę, išskyrus tai, kad suėmimo terminas ikiteisminiame tyrime artėja prie maksimalaus įstatymo leistino termino.

Skundžiamoje nutartyje yra išdėstyti faktiniai duomenys ir aplinkybės, pagrindžiantys žemesniojo teismo teisėjo sprendimą dėl suėmimo pagrindų, numatytų LR BPK 122 str. 3 d. ir 4 d., buvimo. Skunduose esantys argumentai teismo V. M. nustatytų suėmimo sąlygų ir pagrindų nepaneigia.

Suimtojo asmenybė, inkriminuojamų nusikaltimų darymo konkrečios aplinkybės, sistemiškumas, pobūdis, akivaizdžiai rodo, kad viešasis interesas (netrukdomai atskleisti nusikaltimų padarymo aplinkybes, sulaikyti nuo kitų nusikaltimų padarymo) turi privalumą prieš nuostatas, numatančias suimtojo asmens teisę į laisvę.

Aukštesniojo teismo teisėjas neįžvelgia, kad skundžiamoje nutartyje būtų neteisingai vertinamos bylos aplinkybės, kurios yra reikšmingos nustatant būtinumą pratęsti suėmimo terminą bei būtų pažeisti gynėjo skunde minimi tarptautinės sutarties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. reikalavimai bei BPK esančios griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo taisyklės. Iš apygardos teismo nutarties matosi, kad suėmimo pratęsimu siekiama užtikrinti suimtojo dalyvavimą procese persekiojant už inkriminuojamus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Suimtasis turi teisę į bylos tyrimą ir nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuris suprantamas kaip pagrįstas, pateisintinas bylos aplinkybėmis laiko terminas. Ir jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per tokį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu. Šiuo atveju didelės apimties ir sudėtingoje byloje tame tarpe ir dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo, aukštesniojo teismo teisėjo manymu, pratęstas suėmimo terminas dar vis patenka į pateisintiną tokio laiko tarpo sampratą, nes bylos tyrimas vyksta pakankamai intensyviai ir ne vien V. M. atžvilgiu.

Teismui, pratęsiančiam suėmimą virš 6 mėnesių, kiekvieną kartą yra svarbu patikrinti ar nėra būtinosios ilgai trunkančio suėmimo nepratęsimo sąlygos, numatytos BPK 127 str. 7 d. Iš pateiktos bylos medžiagos ir prokuroro paaiškinimų teisme matyti, kad tokios sąlygos nėra, byloje per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius yra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, prokuroras tiek žemesniojo teismo posėdyje, tiek šio posėdžio metu nurodė priežastis dėl kurių tyrimas trunka tokį ilgą laiką. Skundžiamoje nutartyje žemesniojo teismo teisėjas pagrįstai nustatė, kad per paskutinius tris mėnesius nuo suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie didelės apimties ir kelių įtariamųjų atžvilgiu tiriamoje byloje ne visuomet turi būti tiesiogiai susiję su suimtuoju asmeniu. Žemesniojo teismo teisėjas visiškai argumentuotai atsižvelgė į tai, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas yra ne vien dėl V. M. inkriminuojamų veikų, tačiau į vieną bylą sujungta tarpusavyje susijusių 20 ikiteisminių tyrimų.

Kitos skunduose nurodytos aplinkybės – tai, kad V. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tikinimai, jog jis neketina ir negali trukdyti procesui, duomenys apie V. M. sveikatos būklę negali paneigti realiai esančių suėmimo pratęsimo pagrindų ir būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, jog suimtajam V. M. diagnozuotos keliolika ligų bei į tai, kad jis pripažintas II grupės invalidu. Įvertinęs šias aplinkybes teismas motyvuotai padarė išvadą, jog aukščiau minėta aplinkybė negali būti lemianti sprendžiant kardomosios priemonės pakeitimo klausimą. Duomenų, kad V. M. dėl savo ligų negali būti gydomas suėmimo vietos gydymo įstaigose, kad jam suėmimo vietoje nėra suteikiamas reikiamas gydymas, byloje nėra.

Pratęstoji V. M. kardomoji priemonė yra tinkamiausia pasiekti BPK 119 str. numatytus tikslus ir nėra pagrindų naikinti skundžiamą žemesniojo teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

įtariamojo V. M. ir jo gynėjo Dainiaus Svirinavičiaus skundus atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.