- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-53-1083/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47111-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidus, Marius Jankauskas, Kristina Latožienė
- Nuteistasis
- A. K., A. B.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta A. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą; į A. K. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti jos laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 2 d. 13.45 val. iki 2024 m. sausio 3 d. 14.27 val. (2 dienas).
Taip pat skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas A. B. (A. B.), tačiau dėl to apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. K. nuteista už tai, kad ji 2023 m. liepos 3 d., laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 11.31 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už nenustatytą pinigų sumą, pardavė A. B. ne mažiau kaip 0,000042 gramo narkotinės medžiagos – karfentanilio.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. K. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria ji buvo pripažinta kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantė cituoja skundžiamą nuosprendį ir mano, kad šioje byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti ją kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, o skundžiamas nuosprendis iš esmės grindžiamas tik prielaidomis. Nurodo, kad pažįsta A. B., tačiau narkotinių medžiagų jam niekada nepardavė. Pastarasis pas ją užeidavo tik tam, kad atneštų savo pagautos žuvies, surinktų uogų ir grybų. 2023 m. liepos 3 d. anksti ryte A. B. buvo užėjęs pas ją į butą (kuriame ji gyveno kartu su savo broliu A. K.), nes jis ruošėsi eiti į mišką ir klausė, ar jai nereikia ko nors atnešti. Daugiau tą dieną A. B. ji nematė. Tądien 11.30 val. buto duris A. B. galėjo atidaryti jos brolis A. K. (pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo apklausti A. K.). Be to, A. B. nurodė, kad narkotikus jis rado (duomenys neskelbtini), netoli pastato arkos ir nesakė policijos pareigūnams, kad narkotikus įsigijo iš jos (iš apeliantės). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi šališkais ir prieštaringais policijos pareigūnų R. V., A. G. ir D. D. parodymais, kurių nepatvirtino kiti bylos duomenys. Apeliantė pažymi, kad užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose ji su A. B. nekalba apie narkotikus, pas ją bute ir automobilyje atliktų kratų metu nebuvo surastos draudžiamos medžiagos, o A. B. narkotines medžiagas galėjo įsigyti iš jos brolio A. K. (pastarasis šiuo metu kaltinamas narkotinių medžiagų platinimu). Esant šioms nepašalintoms abejonėms dėl jos kaltės, pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti jai apkaltinamojo nuosprendžio. Taip pat apeliantė nesutinka su jai paskirta galutine subendrinta bausme, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę netinkamai subendrino su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu jai paskirta ir jau atlikta bausme.
3. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Dėl nuteistosios A. K. apeliacinio skundo
5.1. Įrodymų tyrimo, vertinimo ir pripažinimo baudžiamajame procese bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK). Tačiau BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimo procesas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis liečiamumo (sąsajumo) ir leistinumo principų bei įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltės ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Todėl įrodymai, kuriais grindžiama asmens kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi būti suformuotos kaltinamųjų kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.
5.2. Šioje byloje išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą, o taip pat atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažindamas apeliantę A. K. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir išvardijo visus reikšmės turinčius įrodymus, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino įrodymų liečiamumą (sąsajumą), leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai dėl nuteistosios A. K. kaltės pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo argumentų, motyvų ir padarytų išvadų ar jomis abejoti ir su jomis sutinka, todėl visų jų nekartoja. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas nuteistosios A. K. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai apeliantę pripažino kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
5.3. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.
5.4. Susipažinus su baudžiamąja byla matyti, jog nuteistoji A. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teisme nuteistoji parodė, kad nuteistąjį A. B. pažįsta apie 6–7 metus, jis ateidavo pas jos brolį ir parduodavo jai uogas, grybus; 2023 m. liepos 3 d. apie 6.30 val. pas ją buvo atėjęs nuteistasis A. B. ir klausė, ar jai reikia grybų (jis ėjo į mišką); tądien nuteistąjį A. B. ji matė šį vienintelį kartą; su nuteistuoju A. B. pokalbių dėl narkotinių medžiagų nebuvo; narkotinių medžiagų nuteistajam A. B. ji nepardavė. Natūralu, jog neigdama savo kaltę apeliantė A. K. aplinkybes aiškina sau palankia linkme, savo parodymus derindama prie kitų byloje esančių duomenų ir nutylėdama jai nepalankias aplinkybes. Tačiau tokią nuteistosios poziciją paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.
5.5. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme kaltinamosios A. K. kaltę iš esmės neigė ir jos poziciją tvirtino nuteistasis A. B.. Vertindama abiejų nuteistųjų parodymų patikimumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šių proceso dalyvių parodymų nesutapimus ir prieštaravimus. Antai, ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji A. K. pirmosios apklausos metu parodė, kad nuteistąjį A. B. (pravarde „R.“) žino, matė jį gal 2021 metais (duomenys neskelbtini); 2023 m. žiemą jis yra atnešęs vaisių (4 t., 54 b. l.). Antrosios apklausos metu ji parodė, kad tuo metu, kai ji gyveno su savo broliu ir jo sugyventine (tai buvo iki 2023 m. vasario mėnesio), nuteistasis A. B. (pravarde „R.“) ateidavo pas juos į butą (esantį (duomenys neskelbtini)) ir atnešdavo grybų, uogų, žuvies; po to kelis kartus buvo atėjęs į butą (esantį (duomenys neskelbtini)) bet tik dėl to, kad atnešdavo grybų, uogų, žuvies (4 t., 64–65 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nuteistoji A. K. parodė, kad nuteistąjį pažįsta apie 6–7 metus (nuo 2018–2019 metų). Tuo tarpu nuteistasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu per antrąją jo apklausą parodė, kad iki sulaikymo, t. y. iki 2023 m. liepos 3 d. jis nepažinojo nuteistosios A. K. ir su ja nebendravo, grybus ir uogas jai nešė jau po aptariamo įvykio, t. y. po 2023 m. liepos 3 d. (3 t., 181 b. l.), o pirmosios instancijos teisme parodė, kad prieš aptariamą įvykį, t. y. 2023 m. liepos 3 d. buvo nuėjęs pas nuteistąją A. K., ėjo tartis dėl grybų. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu trečios apklausos metu nuteistoji A. K. parodė, kad 2023 m. liepos 3 d. nuteistasis A. B. pas ją buvo užėjęs apie 6.30 val. (4 t., 74 b. l.), tačiau nuteistasis A. B. pirmosios apklausos metu parodė, jog jis iš savo gyvenamosios vietos (iš (duomenys neskelbtini)) išėjo tik apie 10.30 val. ir iš viso nenurodė, kad tądien buvo užėjęs pas nuteistąją A. K. (3 t., 171 b. l.). Vertinant abiejų nuteistųjų parodymus svarbu įvertinti jų tarpusavio santykius – pagal byloje esančius duomenis seka, kad tiek iki aptariamo įvykio, tiek po to jiedu gerai vienas kitą pažinojo, ne kartą bendravo telefonu tiek tarpusavyje, tiek su kitais bendrais pažįstamais. Ypatingai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog paleistas iš laikino sulaikymo nuteistasis A. B. netrukus paskambino ne kam nors kitam, o būtent nuteistajai A. K. ir perspėjo ją apie tai, kad jos elgesį kontroliuoja bei stebi policijos pareigūnai, pasakė jai, kad vos išėjęs iš jos jis buvo sulaikytas, papasakojo jai pokalbio su policijos pareigūnais detales ir kitas svarbias aplinkybes (1 t., 57, 59–60 b. l.). Atsižvelgdama į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija abiejų nuteistųjų parodymus vertina labai įdėmiai ir atsargiai.
5.6. Tuo tarpu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios liudytojas R. V., o teisiamojo posėdžio metu kartu ir liudytojai A. G. bei D. D. (visi šie liudytojai yra policijos pareigūnai) parodė, kad 2023 m. liepos 3 d. buvo atliekami sankcionuoti neviešo pobūdžio veiksmai. Jų metu liudytojas R. V. buvo name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir stebėjo šio namo (duomenys neskelbtini) butą (kuriame tuo metu gyveno nuteistoji A. K.), o liudytojai A. G. ir D. D. stebėjo šio namo prieigas. Matė ateinantį nuteistąjį A. B., kuris nuėjo tiesiai pas nuteistąją A. K. į butą, o išėjęs iš buto buvo sulaikytas. Po sulaikymo pas nuteistąjį A. B. buvo surasta narkotinė medžiaga – karfentanilis. Tądien eidamas pas nuteistąją A. K. nuteistasis A. B. su savimi nieko nesinešė (jis nenešė nuteistajai A. K. žuvies, grybų ar uogų), jis nebuvo pasilenkęs prie žemės ir nieko nekėlė (nieko nerado). Sulaikytas nuteistasis A. B., iki jo pirmosios apklausos, liudytojams parodė, kad pas jį surastą narkotinę medžiagą jis įsigijo pas A. (K.), tačiau netrukus, pirmosios apklausos metu, jis savo parodymus pakeitė.
5.7. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad liudytojai R. V., A. G. ir D. D., kurie proceso metu davė vienodus, nuoseklius ir vienas kitą papildančius parodymus, turėjo kokį nors pagrįstą motyvą nuteistąją A. K. apkalbėti nepagrįstai kaltinant ją nusikalstamos veikos padarymu. Nuteistoji A. K. taip pat nenurodė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog paminėti liudytojai galėjo būti suinteresuoti apkalbėti ją nepagrįstai kaltinant nusikalstamos veikos padarymu. Esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti nuosekliais liudytojų R. V., A. G. ir D. D. parodymais (apie tai, kad aptariamo įvykio metu nuteistasis A. B. narkotinę medžiagą įsigijo būtent iš nuteistosios A. K.), kuriuos šie liudytojai davė būdami įspėtais dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir kuriuos patvirtina bei papildo kiti bylos duomenys – reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, specialisto išvada, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, daiktų apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt. Tai, kad liudytojų R. V., A. G. ir D. D. parodymai buvo priešingi apeliantės ir nuteistojo A. B. parodymams, nepaneigia paminėtų liudytojų parodymų objektyvumo ir patikimumo.
5.8. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. K. kelia versiją, kad 2023 m. liepos 3 d. apie 11.30 val. narkotinę medžiagą nuteistajam A. B. galėjo paduoti jos brolis A. K.. Tačiau pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnams A. K. duotus parodymus seka, kad aptariamo įvykio metu nuteistoji A. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno viena, o jis pats į šį butą atsikraustė tik 2023 m. gruodžio mėnesį; šiame bute jis jokių draudžiamų daiktų niekada nelaikė ir nelaiko (išskyrus (duomenys neskelbtini) ir senovinius durklus) (3 t., 110–111, 121–123 b. l.). Apie tai, kad A. K. į minėtą butą atsikraustė prieš pat 2024 m. sausio 2 d. šiame bute atliktą kratą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati apeliantė (4 t., 64 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas A. K., kuris patvirtino, kad nuo 2022 metų jis gyveno arba bute, esančiame (duomenys neskelbtini), arba kitame bute, esančiame (duomenys neskelbtini); bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis nei prieš 2024 m. sausio 2 d. atliktą kratą, nei po jos niekada nelaikė narkotinių ar psichotropinių medžiagų (išskyrus (duomenys neskelbtini) ir sugyventinės vaistus); 2023 m. liepos 3 d. apie 7 val. nuteistasis A. B. buvo atėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo metu buto duris atidarė jis (liudytojas A. K.), tačiau narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis (liudytojas) nuteistajam A. B. nepadavė (nepardavė); tą pačią dieną apie pietus nuteistasis A. B. į tą patį butą pas jį (pas liudytoją) nebuvo atėjęs ir tuo metu jis (liudytojas) nebendravo su nuteistuoju A. B.. Visi šie pirmiau aptarti liudytojo A. K. parodymai akivaizdžiai paneigia apeliantės versiją, kad nuteistajam A. B. narkotinę medžiagą padavė ne ji pati (ne nuteistoji A. K.), o kas nors kitas.
5.9. Taip pat nuteistoji A. K. savo apeliaciniame skunde teigia, kad telefoninių pokalbių metu ji su nuteistuoju A. B. nekalbėjo apie narkotikus. Susipažinus su apeliantės telefoninių pokalbių išklotinėmis matyti, kad ji tiek su nuteistuoju A. B., tiek su kitais asmenimis bendraudavo nepilnais sakiniais, kuriuos paėmus pavieniui būtų sudėtinga suprasti, apie ką jie kalba iš tiesų. Tačiau susiejus jos bendravimą su kitais byloje esančiais duomenimis matyti, kad apeliantė telefoninių pokalbių metu iš tiesų bendravo apie uždraustas psichiką veikiančias medžiagas, tik ji tai darė užmaskuotai, slėpdama savo nusikalstamą veiką. Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, paleistas iš laikino sulaikymo nuteistasis A. B. netrukus paskambino ne kam nors kitam, o būtent nuteistajai A. K. ir perspėjo ją apie tai, kad jos elgesį kontroliuoja bei stebi policijos pareigūnai (1 t., 57, 59–60 b. l.). Toks apeliantės bendravimas telefonu tiek su nuteistuoju A. B., tiek su kitais asmenimis tik sustiprina apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos narių vidinį įsitikinimą, kad nuteistoji A. K. skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis iš tiesų neteisėtai disponavo uždraustomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.
5.10. Apeliacinės instancijos teisme sakydamas savo atsikirtimą gynėjas prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajai A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 3 dalis draudžia atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, padariusiems, be kita ko, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Todėl svarstyti galimybę atidėti nuteistajai A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą būtų galima tik pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau šioje vietoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog galimybę taikyti nuteistajai A. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ir aptarė skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismui proceso dalyviai nepateikė naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi pirmosios instancijos teismui ir kurių šis teismas nebūtų įvertinęs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo motyvų ir išvadų, susijusių su sprendimu netaikyti nuteistajai A. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Šiuo konkrečiu atveju byloje nesant aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nuteistosios A. K. baudžiamąją atsakomybę individualizavo BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti gynėjo prašymą ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas atidėti nuteistajai A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
5.11. Apibendrindama visus byloje esančius ir teisme patikrintus įrodymus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi jie patvirtina, jog skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis apeliantė A. K. neteisėtai išplatino narkotinę medžiagą – karfentanilį. Tokia nuteistosios A. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Skirdamas bausmę nuteistajai A. K. už aptariamą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas nepažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančių teisės normų (apeliantei buvo paskirta bausmė, artima minimaliai sankcijoje numatytai bausmei). Todėl šioje dalyje nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį taip, kaip to prašo apeliantė.
6.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai A. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę (laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams) ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu jai paskirtą subendrintą bausmę (4 mėnesių trukmės viešuosius darbus ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą) subendrino bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 9 dalis) bei paskyrė nuteistajai galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą; į bausmę įskaitė apeliantės laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 2 d. 13.45 val. iki 2024 m. sausio 3 d. 14.27 val. (dvi dienas).
6.1.1. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog bausmes subendrinant bausmių apėmimo būdu, griežtesnė bausmė apima švelnesnes bausmes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų bausmių (BK 63 straipsnio 2 dalis). BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad nustačius, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, subendrinus bausmes į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
6.1.2. Akivaizdu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 63 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes apeliantei paskirta galutinė bausmių apėmimo būdu subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra griežtesnė už griežčiausią skundžiamu nuosprendžiu jai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – už laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.
6.1.3. Taip pat pagal byloje esančius duomenis seka, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą viešųjų darbų bausmę nuteistoji A. K. pradėjo vykdyti 2025 m. gegužės 19 d. (5 t., 65 b. l.). Tačiau ši apeliantės atlikta bausmė nebuvo įskaityta į skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką.
6.1.4. Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu (dėl neteisingai paskirtos bausmės) ir nuteistajai A. K. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė iš naujo subendrinama su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu jai paskirta subendrinta bausme – viešaisiais darbais ir bauda; kartu į nuteistajai A. K. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitomas jos laikiname sulaikyme išbūtas laikas ir pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. kovo 5 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta viešųjų darbų bausmė.
6.2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. vasario 27 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas Arvydas Penelis teikė teisinę pagalbą nuteistajai A. K. ir teisinės pagalbos išlaidos sudaro 241,67 Eur, prašydama šią sumą išieškoti iš nuteistosios. Tačiau įstatymų leidėjas nustatė, jog apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo (išteisintojo) valios. Be to, nuteistoji A. K. niekur nedirba ir ji turės vykdyti realią laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jos turtinė padėtis artimiausiu metu nebus gera. Todėl teisėjų kolegija netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš nuteistosios A. K. išlaidas už jai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, A. K. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę (laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams) apėmimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu jai paskirta subendrinta bausme (4 mėnesių trukmės viešaisiais darbais ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda) ir skirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.
Į galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti A. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 2 d. 13.45 val. iki 2024 m. sausio 3 d. 14.27 val. (dvi dienas) (vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) ir pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. kovo 5 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą viešųjų darbų bausmę (vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant devynioms viešųjų darbų valandoms).
Kitą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Neišieškoti iš nuteistosios A. K. 241,67 Eur už jai suteiktą teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.