- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2S-909-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00800-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- G. F., A. B.-F.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovų G. F. ir A. B.-F. ieškinį atsakovui M. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui dėl servituto panaikinimo išnykus servituto būtinumui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. F. ir A. B. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-04 įsakymu Nr.2.3-1534-41 žemės sklype, kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), unikal. Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini)., 191 kv. m plote nustatytą kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) suteikiantį teisę kitiems asmenims eiti ir važiuoti; žemės sklypo padalijimo plane kelio servitutas pažymėtas „S1“ ir taškais 5-6-7-8.
2. Reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui naudotis kelio servitutu iki bus priimtas galutinis (įsiteisės) teismo sprendimas dėl kelio servituto pabaigos.
Šalies argumentai
3. Pažymėjo, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ieškovų atžvilgiu ir Kelio servitutą naudoja ne dėl to, kad patektų į savo Žemės sklypą2, bet dėl to, kad galėtų ieškovų sąskaita (važinėdamas per ieškovų sklypą) pasistatyti automobilį savo sklype nors galėtų privažiuoti ir per savo sklypą. Atsakovas turėdamas galimybę su transporto priemone (padidinto pavojaus šaltinis) įvažiuoti į ieškovų žemės sklypą1 ir kiemą, neabejotinai kels grėsmę ne tik ieškovams bet ir ieškovų nepilnamečių vaikų saugumui, kurie savo aptvertos gyvenamosios vietos teritorijoje gali žaisti ir ant Kelio servituto dalies.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi tenkino ieškovų G. F. ir A. B. – F. prašymą. Taikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovui M. K. naudotis Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-04 įsakymu Nr.2.3-1534-41 žemės sklype, kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) plote nustatytu kelio servitutu (tarnaujančiu daiktu) suteikiančiu teisę kitiems asmenims eiti ir važiuoti; žemės sklypo padalijimo plane kelio servitutas pažymėtas „S1“ ir taškais 5-6-7-8, iki bus priimtas galutinis (įsiteisės) teismo sprendimas dėl kelio servituto pabaigos.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su šioje civilinėje byloje pareikštu reikalavimu ir turėtų įtakos šioje byloje priimto galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymui. Be to, atsižvelgiant į ieškovų nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatavo, jog atsakovas turėdamas galimybę su transporto priemone įvažiuoti į ieškovų žemės sklypą ir kiemą, galimai kelia grėsmę ieškovų nepilnamečių vaikų saugumui, o atsakovas, kaip ieškovai teigia, į savo žemės sklypą ar jo bet kurią dalį ir jame esančius pastatus turi tiesioginį priėjimą ir privažiavimą nuo (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojasi, kas sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui naudotis kelio servitutu iki bus priimtas galutinis (įsiteisės) teismo sprendimas dėl kelio servituto pabaigos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantas (atsakovas) M. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-04-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3648-494/2020 ir priimti naują nutartį, uždrausti Ieškovams ar su Ieškovais susijusiais asmenims rakinamais vartais ar kitomis priemonėmis užtverti Kelio servitutą.
6.1. Nurodė, kad ieškovai melagingai teigia, kad atsakovas gali privažiuoti į atsakovo sklypo dalį per savo sklypą, tačiau patys ieškovai pateikė savo teiginiams prieštaraujančius įrodymus: kaip matyti iš ieškovų pateikto Protokolo nuotraukų Nr. 4, Nr. 7 ir Nr. 12 bei iš kitų ieškovo teikiamų nuotraukų, kad atsakovas patektų į savo sklypą nesinaudodamas Kelio servitutu, atsakovas turi perlipti 4 metrų aukščio gyvatvorę. Todėl visiškai uždraudus atsakovui naudotis Kelio servitutu, atsakovas bus atkirstas nuo savo sklypo dalies bei joje esančių atsakovui priklausančių. Atsakovas negalės pasiimti savo daiktų, kurie sudėti po Protokole užfiksuotu metaliniu kilnojamu daiktu (konstatuota VTPSI ir PAGD ekspertų – išvados pridėtos prie Ieškovų pareiškimo bei papildomai prie šio skundo kaip priedai Nr.5 ir Nr.6), tokių kaip vasarinės automobilio padangos, vejos laistymo įranga, ir kiti daiktai.
6.2. Pažymėjo, kad kaip matyti iš Protokolo nuotraukų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kur dešinėje matomi pusiau pradaryti ieškovų vartai į Kelio servitutą bei 2020-04-19 atsakovo darytos nuotraukos, kur matomi pilnai uždaryti Kelio servituto vartai, ieškovai nuolat laiko neteisėtai užtvėrę Kelio servitutą taip apsunkindami atsakovui teisėtai naudotis Kelio servitutu, kad atsakovas galėtų patektų į savo sklypo dalį. 2020-02-24 atsakovas raštu kreipėsi į ieškovus prašydamas pašalinti Kelio servitutą neteisėtai blokuojančius rakinamus ieškovų vartus (arba kaip kompromisinį sprendimą – leisti ir atsakovui naudotis vartais, taip nepatiriant nei vienai šaliai finansinių išlaidų), bet ieškovai per advokatą atsiuntę nepagrįstą atsisakymą iki šiol Kelio servitutą laiko užblokuotą nuo atsakovo patekimo. Akivaizdu, kad ieškovai prašydami laikinųjų apsaugos priemonių – uždrausti atsakovui naudotis Kelio servitutu, iš tikrųjų siekia bent laikinai įteisinti savo neteisėtus veiksmus – Kelio servituto užtvėrimą, taip tikėdamiesi išvengti atsakovo būsimo ieškinio teismui dėl ieškovų savavališkais veiksmais blokuojamo Kelio servituto.
6.3. Nurodė, kad ieškovų pateiktos įsivaizduojamų situacijų projekcijos, kad Atsakovas gali kelti pavojų jų beveik pilnamečiams vaikams ar net patiems Ieškovams, yra absurdiškos. Kaip matyti iš Protokolo puslapyje Nr.3 pateiktos palydovo nuotraukos, Kelio servitutas nėra ieškovų kiemas, be to patys ieškovai stato savo automobilius ir važinėja ne tik Kelio servitutu bet ir savo kieme, taip patys keldami pavojų savo vaikams. Atsakovas net ir naudodamasis Kelio servitutu, arčiau kaip per 10 metrų nepriartėja prie ieškovų namo (Protokole antstolės išmatuotas 5,5 m. atstumas nuo Ieškovų namo iki atsakovo sklypo ribos plius VTPSI išmatuotas 5 m. ilgio matelinio kilnojam daikto ilgis) ir niekaip nekelia pavojaus ieškovų paaugliams vaikams, priešingai nei pačių ieškovų automobiliai.
6.4. Pažymėjo, kad atsakovas iš savo sklypo dalies ar Kelio servituto zonos visada turėjo teorinę galimybę įvažiuoti automobiliu į neaptvertą ieškovų kiemą, nors niekada to nedarė, anot ieškovų, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla pavojus, kad atsakovas pradės tą daryti, yra visiškas absurdas. Nelogiškai atrodo Ieškovų teiginiai, kad Ieškovams kažkodėl Atsakovas kels grėsmę naudodamasis Kelio servitutu, bet jau nebekels grėsmės būdamas savo sklype vos už kelių centimetrų nuo ribos su ieškovų sklypu.
6.5. Nurodė, kad ta aplinkybė, kad ieškovai ėmėsi Kelio servituto panaikinimo veiksmų tik 2019 m. pabaigoje (nors Kelio servituto būtinumas nesumažėjo nuo Kelio servituto nustatymo momento 2005 metais), t. y. tik po to, kai prarado galimybę neteisėtai naudotis atsakovui priklausančia sklypo dalimi (pažymėta geltonu apskritimu Protokolo 3 psl.), rodo ieškovų tikrąjį ieškinio bei prašymo dėl LAP tikslą – pritaikius laikinąsias apsaugos priemones uždrausti atsakovui patekti į atsakovui priklausantį sklypą bei pasiimti atsakovui priklausančius daiktus tik tam, kad bet kokiomis priemonėmis atimtų iš atsakovo galimybę naudotis atsakovui priklausančia sklypo dalimi (vienintelis patekimo kelias per Kelio servitutą) ir taip patiems vėl neteisėtai naudotis atsakovui priklausančio sklypo šiaurinės vakarine dalimi, kaip tą darė daugelį metų (pvz. statyti ieškovų automobilius). Toks jų elgesys net gi yra užfiksuotas pačių ieškovų pateikto ieškinio prieduose matomoje palydavo nuotraukoje.
Atsiliepimas
2. Ieškovai A. B.-F. ir G. F. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį už atsakovo M. K. 2020-04-20 atskirąjį skundą „Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-04-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3648- 494/2020“ panaikinimo, o atsakovui trūkumų nepašalinus skundą palikti nenagrinėtu; netenkinus pirmojo reikalavimo arba atsakovui pašalinus skundo trūkumus atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-04-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3648-494/2020, palikti nepakeistą.
7.1. Nurodė, jog pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymą ieškovams priklausančiame žemės sklype 191 kv. m. plote, buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) suteikiantis teisę kitiems asmenims eiti ir važiuoti. Pagal žemės sklypo detaliojo plano sprendinius bei žemės sklypo padalijimo planą Kelio servitutas buvo nustatytas siekiant sudaryti galimybę asmenims patekti į atsakovui priklausantį žemės sklypą per šiaurinę šio sklypo ribą. Nepaisant to, kad Kelio servitutas yra nustatytas tikslu atsakovui patekti į jam priklausantį žemės sklypą, atsakovas savo noru ir lėšomis savo žemės sklypą, ties riba, kur nustatytas Kelio servitutas, yra atsitvėręs tvora ir gyvatvore, kas įrodo, jog atsakovui Kelio servitutas yra nereikalingas.
7.2. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nuo pat žemės sklypo įsigijimo dienos Kelio servitutu nesinaudoja, kadangi į savo žemės sklypą ir į bet kurią jo dalį patenka per tiesioginį įvažiavimą nuo (duomenys neskelbtini), kur, savo noru ir patogumui yra įsirengęs atskirus rakinamus vartus. Pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus argumentus, nei atsakovui, nei kitiems asmenims Kelio servitutas nereikalingas, o jį panaikinus nei atsakovo, nei kitų asmenų situacija nepablogės, o priešingai, atsakovo situacija visiškai nepasikeis, kai, tuo tarpu, nepanaikinus Kelio servituto, tai tik suvaržys ieškovų teises į jiems teisėtai priklausantį žemės sklypą.
7.3. Nurodė, kad pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir prie ieškinio pridėtus įrodymus, atsakovas elgiasi nesąžiningai ieškovų atžvilgiu ir Kelio servitutą naudoja ne dėl to, kad patektų į savo žemės sklypą, bet dėl to, kad galėtų ieškovų sąskaita (važinėdamas per ieškovų sklypą) pasistatyti automobilį savo sklype nors galėtų privažiuoti ir per savo sklypą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo automobilio stovėjimo vieta įrengta visiškai priešais ieškovų gyvenamojo namo duris, t. y. nesilaikant jokių norminių atstumų, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti, tiek pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus, tiek pagal protingumo ir sąžiningumo principus.
7.4. Pažymėjo, kad ieškovai augina du nepilnamečius vaikus, kurie yra dėl šios visos nemalonios situacijos išgąsdinti ir įbauginti. Paaiškintina, kad atsakovas montuodamas automobilio saugojimo vietą (automobilio saugyklą) bei tvorą, be ieškovų sutikimo ir žinios, įsibrovė į ieškovų Žemės sklypą bei savavališkai vykdė (tame tarpe ir nakties metu) automobilio saugyklos montavimo ir statybos darbus. Tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo teise naudotis Kelio servitutu. Esant tokiai konfliktiškai situacijai ir tokiam atsakovo elgesiui, atsakovas turėdamas galimybę su transporto priemone (padidinto pavojaus šaltinis) įvažiuoti į ieškovų žemės sklypą ir kiemą, neabejotinai kels grėsmę ne tik ieškovams bet ir ieškovų nepilnamečių vaikų saugumui, kurie savo aptvertos gyvenamosios vietos teritorijoje gali žaisti ir ant Kelio servituto dalies.
Atsiliepimas
7.5. Nurodė, kad priešingai nei teigia apeliantas, net ir į tą atsakovo žemės sklypo dalį, kurioje yra atsakovo galimai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, sumontuota automobilių saugykla, atsakovas gali patekti per savo paties sklypą, tiesiog reikėtų panaikinti dalį gyvatvorės, kas nereikalautų jokių papildomų išlaidų, o tiesiog fizinio darbo, todėl nėra jokio reikalo ar pagrindo, norint patekti į minėtą apeliantui priklausančią žemės sklypo dalį, naudotis ieškovams priklausančiu žemės sklypu. Akivaizdu, kad atsakovo sklype esantys ir jam priklausantys sodiniai ir dėl jų neva patiriami sunkumai patekti į jo to paties sklypo dalį negali būti teisėtu pagrindu servitutu apriboti ieškovų nuosavybę. Nepaisant to, kad atsakovui yra nustatytos laikinosios apsaugos priemonės ir apribota teisė naudotis Kelio servitutu (juo eiti ir važiuoti), Iiškovai leido atsakovui patekti per Kelio servitutą į jam priklausantį garažą ir pasiimti daiktus, kurie jam yra reikalingi, tokiu būdu ieškovai elgiasi sąžiningai ir geranoriškai atsakovo atžvilgiu, priešingai nei atsakovas ieškovų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
4. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui M. K. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždrausta atsakovui naudotis nustatytu kelio servitutu (tarnaujančiu daiktu) suteikiančiu teisę kitiems asmenims eiti ir važiuoti; žemės sklypo padalijimo plane kelio servitutas pažymėtas „S1“ ir taškais 5-6-7-8, iki bus priimtas galutinis (įsiteisės) teismo sprendimas dėl kelio servituto pabaigos.
5. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis yra numatyta CPK 145 straipsnio 6 ir 12 punktuose, kurie sako, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų; įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.
7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai G. F. ir A. B.-F. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 1064 kv. m. (0,1064 ha) žemės sklypą, su ant jo esančiais statiniais, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai Žemės sklypą su ant jo esančiais statiniais įsigijo pagal 2005-04-08 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AD-1581. Atsakovas M. K. nuosavybės teise valdo 1064 kv. m. (0,1064 ha) žemės sklypą, su ant jo esančiais statiniais, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) . Atsakovas Žemės sklypą su ant jo esančiais statiniais įsigijo pagal 2013-12-04 Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0179/12/01507-2. Pagal Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), 191 kv. m. plote, buvo nustatytas kelio servitutas suteikiantis teisę kitiems asmenims eiti ir važiuoti. Žemės sklypo padalijimo plane ir Žemės sklypo plane Kelio servitutas pažymėtas „S1“ ir taškais 5-6-7-8.
8. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-04 įsakymu Nr. 2.3-1534-41 žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 191 kv. m. plote, nustatytą kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) suteikiantį teisę kitiems asmenims eiti ir važiuoti. Žemės sklypo padalijimo plane Kelio servitutas pažymėtas „S1“ ir taškais 5-6-7-8. Tuo tarpu ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui naudotis Kelio servitutu iki bus priimtas galutinis (įsiteisės) teismo sprendimas dėl Kelio servituto pabaigos.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas iš esmės reikštų jų reikalavimo patenkinimą iki ginčo išsprendimo, kas neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų atsakovo atžvilgiu. Tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio reikalavimus, rezultatas būtų tas pats – būtų uždrausta atsakovui naudotis kelio servitutu.
10. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgos Nr. AC-34-2 1.3 punkte nurodė, kad nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str. 1 d.). Taigi pripažįstama, kad esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovai nereiškia prevencinio ieškinio, o prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-04 įsakymu Nr. 2.3-1534-41 žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), 191 kv. m. plote, nustatytą kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) suteikiantį teisę kitiems asmenims eiti ir važiuoti.
12. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neatmestinos ir kitos išskirtinės situacijos, kai tokios (sutampančios su ieškinio dalyku) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, juo labiau, kad CPK 145 str. 1 d. 12 p. kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra įpareigojimas (taip pat) atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, kad augina du nepilnamečius vaikus, kurie yra dėl šios visos nemalonios situacijos išgąsdinti ir įbauginti. Be to atsakovas montuodamas automobilio saugojimo vietą (automobilio saugyklą) bei tvorą, be ieškovų sutikimo ir žinios, įsibrovė į ieškovų Žemės sklypą bei savavališkai vykdė (tame tarpe ir nakties metu) automobilio saugyklos montavimo ir statybos darbus.
14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors ieškovai, siekdami pagrįsti savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo pagrįsti jame išdėstytas aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas elgiasi savavališkai.
15. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovai savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindė jokiais svariais argumentais, kurie sudarytų prielaidas manyti, jog tuo atveju, jeigu ginčas būtų išspręstas ieškovų naudai, dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymo jau nebus įmanoma ar bus labai sun
16. ku įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš dalies sutampa su paties ieškinio reikalavimu.
17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl to nepagrįstai tenkino ieškovų G. F. ir A. B.-F. prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų G. F. ir A. B. – F. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas. (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Apelianto (atsakovo) M. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų G. F. ir A. B. – F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.