Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisejas O. Zaicevas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.2.

2009 m. kovo 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Lino Žukausko ( kolegijos pirmininko ir pranešejo ), Audrones Kartanienes, D. P.-Zalieckienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus apygardos prokuraturos, nukentejusiuju A. M. S. ir I. K., išteisintojo R. K. skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. išteisintas, nenustacius jo veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 132 str. 1 d., sudeties, panaikinimo, o taip pat del 2008 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos prokuraturai nutarta pranešti, kad R. K. gali buti padares nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 str., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. K. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. tuo, kad jis 2004 m. spalio 23 d., apie 18.30 val., budamas Neries upes krantineje, vietoje, esancioje tarp Žveryno ir Liubarto tiltu iš Žveryno mikrorajono Vilniaus mieste puses, asmeninio konflikto su savo žmona D. K. metu, neturedamas tikslo nužudyti, ranka pastume pastaraja, stovejusia nugara i Neries upe prie pat krantines krašto, po ko pastaroji ikrito i upe ir, nešama vandens, kurio temperatura +7,2 °C, sroves bei vilkedama šiltais viršutiniais rubais, negaledama išplaukti, paskendo, t.y. R. K. del nusikalstamo nerupestingumo, suprasdamas, kad D. K., budama prie pat upes krantines krašto, nuo postumio ranka gali ikristi i upes, kurio vandens temperatura +7,2 °C, vandeni ir, vilkedama šiltais viršutiniais rubais bei nešama vandens sroves, gali neišplaukti ir paskesti, taciau lengvabudiškai tikedamasis tokiu pasekmiu išvengti, neatsargiais veiksmais ateme D. K. gyvybe.

2008 m. gruodžio 04 d. Vilniaus m. 1 apylinkes teismo nuosprendžiu R. K. iš kaltinimo pagal LR BK 132 str. 1 d. išteisintas, nenustacius, kad padaryta veika, turinti mineto nusikaltimo požymiu. Teiseju kolegija konstatavo, kad R. K. nepadare šios jam inkriminuotos veikos nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybemis, o galimai padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Apie tai teiseju kolegija 2008-12-04 nutartimi, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 257 str., informavo prokurora.

Teismas nevertino R. K. parodymu visu byloje surinktu irodymu kontekste, del ko buvo padaryta klaidinga išvada, jog nusikalstama veika, kurios padarymu buvo kaltinamas D. K., nebuvo ivykdyta kaltinime paminetomis aplinkybemis (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Byloje nera duomenu, patvirtinanciu, kad išteisintasis tycia galejo nužudyti D. K., taciau pakanka faktu išvadai, jog D. K. gyvybe atimta del neatsargaus R. K. elgesio, tai patvirtina paties R. K. prisipažinimas ir jo parodymai apie D. K. žuties aplinkybes, nukentejusiuju ir liudytoju parodymai, specialistu išvados ir ekspertu paaiškinimai. Visu turimu duomenu visuma rodo, kad D. K. yra mirusi, o tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jos mirtimi yra R. K. veiksmai. Kitu asmenu, kuriuos galima butu itarti D. K. dingimu nera, o atliktu tyrimo veiksmu duomenys neleidžia teigti, kad D. K. buvo tycia nužudyta.

Nukentejusioji I. R. K. parode, kad tevas 2004-10-23 vakare grižo labai susijaudines, nusibrozdines veida, minejo, kad neišsaugojo mamos. Jau veliau, kai grižo iš areštines, parode vieta prie Neries, kur ikrito D. K.. Liudytojas M. F. parode, kad jis mate, kaip D. K. po darbo isedo i savo vyro vairuojama automobili A. Smetonos gatveje. Tas pacias aplinkybes papasakojus M. F., nurode ir liudytojos D. U. ir S. Ž..R. K. kaimyne liudytoja D. K. parode, kad apie 17 val. 07 min. R. K. buvo namuose, o kai ji grižo i namus po 20 valandos, R. K. automobilis stovejo kieme Balinskio gatveje. Liudytojas V. K. parode, kad nuo senojo Žveryno tilto upeje pasroviui yra salu, prie kuriu skenduolis gali užkliuti ir neiškilti. Atlikus tyrima poligrafu, specialistas pažymejo, kad negalima atmesti R. K. versijos, kad jo žmona nuskendo Neries upeje jo nurodytomis aplinkybemis.

Išteisinamasis nuosprendis paremtas tik spejimais ir prielaidomis. Nepagrista teismo išvada, kad R. K. savo mobilu telefona išjunge tam, jog nebutu galimybes nustatyti abonento dislokacijos po 18 val. Nebuvo pagrindo netiketi R. K. parodymais, jog jo mobilaus telefono akumuliatorius buvo senas ir greitai išsikraudavo, todel ir 2004-10-23 vakare buvo išsikroves. Logiška, kad D. K. isedusi i automobili atsijunge savo mobilaus ryšio telefona, išimdama telefono baterija. Po darbo D. K. turejo susitikti su vyriškiu, todel negalima atmesti tikimybes, jog ji atjunge savo telefona tam, kad, bunant su vyru, nereiketu atsakineti i M. F. skambucius. Telefono baterijos išjungimas yra greitesnis budas atjungti telefona. Teismo išvada, kad D. K. smugiuodama skeciu R. K. i veida, turejo padaryti pastarojo veide kraujosruvas, o ne nubrozdinima, yra spejamojo pobudžio. Ši nubrozdinima R. K. veide maciusiu nukentejusiuju I. R. K. ir G. S. parodymai pagristi subjektyviu vertinimu. Be to, nukentejusiuju patvirtintas matytas R. K. veide nubrozdinimas objektyviai patvirtina ir ta fakta, jog ši sužeidima galejo padaryti V. K. su Britu tarybos atributikos skeciu, nes, kaip matyti iš Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pažymos, tadien nuo 18.02 iki 18.18 val. nesmarkiai lijo ir išeidama iš darbo sketi ji galejo pasiimti su savimi, net jei ji ir turejo toki pati sketi namie. Teismas atmete R. K. versija, kad konfliktas tarp sutuoktiniu ivyko statybvietes teritorijoje, kuri buvo aptverta, nes suabejojo, kad R. K. ir D. K. lipo per tvora. UAB „Viadukas“ pateiktos nuotraukos nera darytos 2004-10-23, iš ju matyti, kad prie upes krantines prieiga yra laisva. Atmesti R. K. parodymus, kad šalia tilta aptvertos tvoros buvo takelis vedantis i Neries upes krantine, nebuvo pagrindo. Be to, teismas remesi teisme nepatikrintais ikiteisminio tyrimo metu apklaustu UAB „Viadukas“ darbuotoju paaiškinimais, todel tokie duomenys negali buti pripažinti irodymais ir negalima jais remtis ( LR BPK 301 str. 1 d. ). Nebuvo pagrindo kritiškai vertinti R. K. parodymus, kad jis sodo name per tris su puse valandos sugebejo išsidžiovinti visiškai šlapius rubus, naudodamasis tik buitiniais prietaisais, ir grižti prie priešingo upes kranto, ties Liubarto tiltu, neva tikedamasis rasti išsigelbejusia žmona. R. K. galejo vilketi ir ne visai išdžiuvusius drabužius. Drabužiu išdžiuvimo laipsnis byloje nebuvo nustatinejamas. Be to, R. K. teigini, kad jis sugrižes persirenge, nes drabužiai buvo nešvarus, patvirtino ir jo dukte I. R. K..

Atsižvelgiant i paminetas aplinkybes, teismo teiginys, kad nustatyti prieštaravimai tarp kaltinamojo, nukentejusiojo ir liudytoju parodymu leido padaryti išvada, jog nelaimingo atsitikimo versija yra išgalvota paties kaltininko, neatitinka nustatytu faktiniu bylos aplinkybiu. Viso proceso metu nebuvo gauta duomenu, prieštaraujanciu R. K. parodymuose nurodytoms ivykio aplinkybems, taip pat, nebuvo nustatyta, kad R. K. turejo tiksla nužudyti D. K. ir to sieke. Byloje be R. K. parodymu, daugiau nera kito paaiškinimo apie D. K. dingimo ir žuties aplinkybes, o taip pat negauta duomenu, suteikianciu pagrinda abejoti R. K. parodymu teisingumu. Prokuroras nurodo, kad R. K. apie D. K. žuties aplinkybes vienodai papasakojo tiek byla tyrusiems pareigunams, tiek „Lietuvos ryto“ žurnalistams. Byloje buvo išnaudotos visos imanomos tyrimo galimybes ir nera jokio pagrindo teigti, kad R. K. galejo nužudyti savo žmona veikdamas tiesiogine arba netiesiogine tycia.

Nukentejusiosios A. M. S. ir I. K. skundais prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir nutarti, perduoti byla prokurorui pareikšti R. K. kaltinima del tycinio D. K. nužudymo arba pagal LR BK 129 str. 1 d. perduoti byla nagrineti apygardos teismui, kuriam ši byla yra teisminga. Apeliantes sutinka su teismo išvada, kad R. K. versija, jog D. K. nuskendo nelaimingo atsitikimo metu, yra klaidinanti. Taciau mano, kad nebuvo pagrindo priimti R. K. išteisinanti nuosprendi. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jos reikalavo R. K. veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. Bylos teisminio nagrinejimo metu praše byla perduoti prokurorui LR BPK 254 str. tvarka del kaltinamojo akto neatitikimo LR BPK 219 str. reikalavimui – kaltinimo neatitikimas baudžiamojo istatymo straipsnio dispozicijai. Išnagrinejes ju prašymus, teismas padare išvada, kad nors R. K. veiksmai buvo kvalifikuoti neteisingai, kaltinamasis aktas atitinka LR BPK 219 str. reikalavimus. Taciau sutikdamas su tuo, kad R. K. padare sunkesni nusikaltima negu pareikštas kaltinimas, teismas privalejo perduoti byla prokurorui, kad butu pareikštas kaltinimas del tycinio nužudymo ir byla perduota nagrinejimui i apygardos teisma.

Analogiškais motyvais nukentejusioji A. M. S. grindžia atskira skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-12-04 nutarties, kuria Vilniaus apygardos prokuraturai nutarta pranešti, kad R. K. gali buti padares nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 str., panaikinimo.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras savo ir išteisintojo R. K. skundus praše tenkinti juose išdestytais motyvais, nukentejusiuju apeliacinius skundus siule atmesti kaip nepagristus. Nukentejusioji A. M. S. ir I. K. atstove ju paduotus skundus praše tenkinti pilnai, o prokuroro ir išteisintojo R. K. skundus praše atmesti kaip nepagristus. Išteisintasis R. K. ir jo gynejas savo apeliacini skunda praše tenkinti jame išdestytais motyvais, o nukentejusiuju ir prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro, nukentejusiuju A. M. S. ir I. K., išteisintojo R. K. apeliaciniai skundai del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir tos pacios dienos nutarties yra tenkinami dalinai.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 4 d. išteisinamasis nuosprendis ir to paties teismo tos pacios dienos nutartis, priimti R. K. atžvilgiu, naikintini ir byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmes LR BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas – neteisingai nurodytos svarbios faktines aplinkybes, turincios atitikti baudžiamajame istatyme numatytus nusikalstamos veikos sudeties požymius ( veikos padarymo laikas, vieta, budas ir kt. aplinkybes ) ir tai trukdo nagrineti byla. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudeties požymius, numatytus konkreciame BK straipsnyje.

Kaltinamuoju aktu užbaigiama ikiteisminio tyrimo stadija ir išdestomi svarbiausi šios stadijos rezultatai – surinkus pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad teisme turetu buti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, suformuojamas kaltinimas, pagal kuri vyks baudžiamosios bylos nagrinejimas pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju, kaltinime išdestyti R. K. atlikti veiksmai neatitinka LR BK 132 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudeties.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradetas 2005-12-07, R. K. pateikus versija del D. K. žuties nelaimingo atsitikimo metu. R. K. buvo pranešta apie itarima pagal LR BK 129 str. 1 d. 2006-12-14, nepasitvirtinus aplinkybems del tycinio D. K. nužudymo, R. K. pranešta apie itarima pagal LR BK 132 str. 1 d. Nukentejusiuju prašymai papildyti ikiteismini tyrima ir pakeisti itarima i LR BK 129 str. 1 d., LR BPK 218 str. 4 d. tvarka atmesti, kolegijos nuomone, tik formaliai konstatuojant, kad surinkti duomenys pagrindžia itarimo pagristuma. Jokie papildomi veiksmai neatlikti, nors ir buvo prašoma pateikti D. K. ir R. K. ilgesnio laikotarpio telefoniniu pokalbiu išklotiniu analize. Po mineto nutarimo priemimo (2007-01-22), 2007-01-26 baudžiamoji byla Nr. 14-1-3838-04 su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Nukentejusiuju skundas del mineto prokuroro nutarimo panaikinimo ikiteisminio tyrimo teisejo nebuvo net svarstytas (t. 7, b. l. 10).

Taciau byloje surinkti ir ištirti irodymai, negali objektyviai patvirtinti, kad R. K. atliko jam inkriminuotus veiksmus, sudarancius LR BK 132 str. 1 d. sudeti, priešingai, nustatyti akivaizdus prieštaravimai tarp nuteistojo ir nukentejusiuju bei liudytoju parodymu leidžia aukštesniajam teismui daryti pagrista išvada, jog nelaimingo atsitikimo versija yra išteisintojo R. K. prasimanyta.

Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, kuriuos išsamiai išanalizaves, kolegijos nuomone, teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos juridines kvalifikacijos. Savo išvadas teismas pagrinde ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktu ir teisiamajame posedyje ištirtu irodymu visetu. Irodymai, kuriais teismas išteisino R. K., ivertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimu. Argumentai, kuriais prokuroras skunde motyvuoja, kad R. K. veika buvo teisingai kvalifikuota kaip neatsargus gyvybes atemimas kitam žmogui, iš esmes yra vienodi ir nera nauji. Kaip seka iš prokuroro apeliacinio skundo bei pirmosios instancijos posedžio protokolo turinio, šie argumentai buvo išsakyti jau ir pirmosios instancijos teisme. Su prokuroro apeliacinio skundo argumentais susijusios bylos aplinkybes buvo visapusiškai ištirtos, R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodyti argumentai motyvuotai atmesti ivertinus byloje surinktus ir teismo betarpiškai ištirtus irodymus, kuriuos nuosprendyje išsamiai išanalizavus, buvo padaryta išvada, kad R. K. galimai ivykde tycine nusikalstama veika. Kolegija dar karta motyvuotai pasisako del pagrindiniu byloje ištirtu irodymu vertinimo, del kuriu prokuroras pakartotinai grindžia savo apeliacini skunda.

Byloje nustatyta, kad paskutini karta D. K. mate gyva 2004-10-23, apie 18.00 val., jai isedus i vyro automobili Smetonos gatveje, Vilniuje. Šia aplinkybe patvirtino ne tik pats išteisintasis R. K., bet ir liudytojais apklausti M. F. ir D. U.. Nors ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje 2005-11-10 R. K. teige, kad paskutini karta žmona mate tik iš ryto ir nusikaltimo diena visa laika buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir tik apie 22.00 val. iš vaiku skambucio sužinojo apie žmonos dingima, apklausiamas 2005-11-15 jis dave parodymus del nelaimingo atsitikimo ir paaiškino, kad 2004-10-23 prieš 18.00 val. nusprende iš darbo „(duomenys neskelbtini)“ pasiimti savo žmona D. K.. Jaute pareiga parvežti žmona namo, nes lauke lijo lietus. Dar budamas automobilyje pamate iš žmonos darbovietes, pro išejima i Jogailos gatve, išeinancia jos bendradarbe D. U. Šiek tiek palaukes, nusprende paieškoti žmonos. Užejo i pastata iš Vilniaus gatves puses. Nerades žmona, grižo i automobili ir pajudejo Jogailos gatve link Pylimo gatves, namu kryptimi. Privažiaves prie Smetonos gatves, pamate nuo Jogailos gatves Smetonos gatve einancia žmona, todel pasuko i Smetonos gatve ir, prie jos privažiaves, sustojo. D. K. pati isedo i automobili šalia jo. Liudytoja D. U. patvirtino R. K. žodžius apie tai, kad po 18.00 val. drauge su D. K. išejo iš darbo. Pastaroji išejo per išejima, vedanti i Vilniaus gatve. Taip pat liudytoja parode, kad iš M. F. sužinojo, kad D. K. ejo i judvieju susitikima. Jam belaukiant Smetonos gatveje, M. F. pamate Smetonos gatve einancia D. K., kuri privažiavus jos vyrui, isedo i automobili ir išvažiavo. M. F. nurode analogiškas aplinkybes ir paaiškino, kad su D. K. susitare susitikti po jos darbo. Jis lauke prie parduotuves „Minima“, esancios Smetonos gatveje, Vilniuje. Apie 18.20 val. jis pamate Smetonos gatve nuo Jogailos gatves ateinancia D. K.. Tuo metu prie jos privažiavo tamsios spalvos automobilis, ji isedo i automobili šalia vairuotojo. Jo manymu, D. K. isedo i savo vyro automobili. Byloje nera duomenu, kad dar kas nors po to mate D. K.. Šiuos savo parodymus M. F. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek kolegijos nuomone, M. F. parodymu patikimumu abejoti nera pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebejo, kad ivykiu eiga po 18.20 val. yra grindžiama tik paties kaltinamojo parodymais. Taciau ivertinus R. K. parodymus irodymu visumoje, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nelaimingo atsitikimo versija yra išgalvota del sekanciu motyvu.

Kaip ikiteisminio tyrimo metu parode R. K., isedusi i jo automobili R. K. pasake, kad judviem reikia rimtai pasikalbeti, po ko ji išjunge mobilaus ryšio telefona, išimdama jo akumuliatoriu, kaip suprato, kad niekas jiems netrukdytu. Pagal nukentejusiuju I. R. K., A. M. S., G. S. ir liudytojos J. K. parodymus, D. K. niekuomet neišjungdavo savo telefono ir su ja visada buvo galima susiekti. Taip pat R. K. patvirtino, kad nerades žmonos darbe, norejo jai paskambinti, taciau to padaryti negalejo, nes jo telefonas išsikrove. Prokuroro apeliaciniame skunde išdestyti motyvai del abieju sutuoktiniu telefonu atjungimo aplinkybiu, daugiau pagristi prielaidomis ir speliojimais, nei ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis. Skunde nurodoma, kad D. K. galejo pati išjungti mobilaus ryšio telefona ar tai ji paprasciausiai išjungdama, ar išimdama baterija tam, kad R. K. akivaizdoje jai nepaskambintu M. F., su kuriuo ji turejo susitikti. Taciau R. K. parode, kad D. K. pati atjunge telefona, išimdama baterija, kad niekas netrukdytu ju pokalbiui. Ivertinus šias aplinkybes, be to, atsižvelgus ir tai, kad abieju sutuoktiniu R. K. ir D. K. telefonai buvo išjungti maždaug vienodu metu – nuo 18 val., kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog telefonai buvo atjungti tam, kad nebutu imanoma nustatyti buvimo vietos, yra nepaneigta ir paremta kitais byloje ištirtais objektyviais irodymais.

Prokuroras savo skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sužalojimai ant R. K. veido galejo atsirasti ne suduodant jam smugius skecio rankena, kaip parode jis pats, o kitokiu budu. Nuosprendyje nurodyta, kad suduodant smugius lengva nušlifuota skecio rankena, ant veido turejo atsirasti ne ibrežimai, o kraujosruvos. Skunde nurodoma, kad liudytoju vertinimai apie sužalojimu pobudi yra tik spejamojo, t.y. subjektyvaus pobudžio, o objektyviu duomenu apie sužalojimu atsiradima byloje nera, nes R. K. nebuvo apžiuretas teismo medicinos specialisto. Kolegija nesutinka ir šioje dalyje su prokuroro pateiktais samprotavimais, nes ištirti irodymai paneigia tokius skundo argumentus. Pirma, D. K. bendradarbes, tame tarpe ir S. Ž., paaiškino, kad pastaroji naudojosi skeciu su Britu tarybos simbolika ir ji jau po D. K. dingimo darbovieteje pasieme R. K.. Iš to darytina išvada, kad D. K. savo sketi buvo palikusi darbo vietoje. Antra, nukentejusioji G. S. parode, kad ji atvyko i R. K. ir D. K. namus nakti po D. K. dingimo ir mate idreskima ant R. K. veido, i ka pastarasis paaiškino, kad veida apsidraske i šakas.

Prokuroras nesutinka su teismo vertinimu del ivykio vietos, nurodydamas, kad UAB „Viadukas“ pateiktos Žveryno tilto nuotraukos nera darytos ivykio diena, todel nepaneigia R. K. versijos, kad priejimas prie Neries krantines buvo laisvas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyre šia aplinkybe ir padare objektyvias išvadas, kolegija su šiuo vertinimu sutinka. Pirma, byloje nustatyta, kad Žveryno tiltas nuo 2007-07-01 iki 2005-09-01 buvo remontuojamas ir krantine buvo užtverta dvieju su puse aukšcio tvora, kurios kraštai buvo išlinde už krantines ribu virš vandens. Antra, prie upes krantines buvo galima palei tvora nusileisti, taciau ši vieta yra toliau nei parodymu patikrinimo vietoje metu nurode R. K. kaip savo žmonos ikritimo i vandeni vieta. Parodymu patikrinimo vietoje metu tvora jau buvo nuimta, todel darytina išvada, kad R. K., daugiau nei po metu kurdamas nelaimingo atsitikimo versija, i pamineta aplinkybe neatsižvelge.

Taip pat kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu del jo veiksmu, ikritus D. K. i vandeni. Neitikinamai atrodo jo parodymai apie tai, kad jis su drabužiais ir laikydamas rankose neva nuo smugiu skeciu sudaužytus akinius, iššoko nuo puses metro aukšcio krantines i upe, kuri laika plauke, o po to sugebejo išlipti i kranta su šlapiais drabužiais ir tebelaikydamas rankoje sudaužytus akinius. Isedes i automobili R. K. pakeite akinius sveikais, taciau kai grižo i namus, artimiesiems jis pasirode vel su sudaužytais akiniais. Jei tiketi R. K. parodymais, kad jis turejo atsarginius sveikus akinius, tai darytina išvada, kad jis del jam vienam žinomu priežasciu turejo tiksla pasirodyti artimiesiems su sudaužytais akiniais.

Kolegija sutinka su teismo vertinimu ir del R. K. veiksmu iš karto po ivykio, konkreciai del važiavimo džiovintis šlapiu drabužiu i Balinskio gatve, t.y. kita miesto puse, kai šeima gyveno netoli ivykio vietos – Liepyno gatveje. Prokuroro skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadu. Nesvarbu, ar iš tikro R. K. džiovinosi drabužius, ar jis vel grižo prie upes neva ieškoti galbut netycia išsigelbejusios žmonos, taciau pagalbos i specialiasias tarnybas nedelsiant nesikreipe, apie nelaiminga ivyki, jei toks iš viso galejo buti, neinformavo savo artimuju. Pažymetina ir tai, kad pagal R. K. versija, nelaimingas atsitikimas ivyko apie 18-19 val. vakaro, pakankamai ankstyvu pagal paros laika metu. Žveryno tiltas yra miesto centre, todel R. K. turejo galimybe kreiptis pagalbos ir i aplinkinius asmenis, bei tuoj pat pranešti apie nelaime specialiosioms tarnyboms. Jei tiketi jo parodymais, jis jokiu aktyviu veiksmu, kad išgelbeti savo žmona nesieme, todel iš to galima daryti išvada, kad nurodytu laiku ir aplinkybemis jis nebuvo upes krantineje prie Žveryno tilto. Nelaimingo atsitikimo versija yra sukurta R. K. daugiau nei po metu, neatsiradus D. K. palaikams, kad surinktu faktiniu duomenu išdavoje išvengti itarimo padarius tycine veika.

Negalima sutikti su prokuroro skundo argumentais, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo gauta duomenu, kad R. K. turejo tiksla nužudyti savo žmona. Apie tai, kad sutuoktiniu R. K. ir D. K. santykiai buvo itempti, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino nukentejusiosios A. M. S., I. R. K., G. S., liudytojos R. N., J. K., S. Ž., A. S., R. K., D. K..

Nors kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinejo visas bylos aplinkybes bei padare pagrista išvada, kad byloje esanciu irodymu visetas neleidžia daryti vienareikšmiška išvada, kad D. K. gyvybe buvo atimta kaltinime paminetomis aplinkybemis, priimti išteisinamaji nuosprendi nebuvo istatyminio pagrindo. Konstatavus, kad nelaimingo atsitikimo versija yra išgalvota paties R. K., o byloje esantys duomenys nera pakankami, kad butu galima daryti kategoriška išvada del tycinio D. K. nužudymo, pirmosios instancijos teismas turejo priimti kita sprendima – LR BPK 254 str. 3 d. pagrindu perduoti byla prokurorui kaltinamojo akto turinio trukumams pašalinti, nes tai trukdo nagrineti byla.

Nukentejusiuju A. M. S. ir I. K. skunduose iš esmes ištirti irodymai yra vertinami taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kolegija del to jau yra pasisakiusi ir tu paciu motyvu nebekartoja. Ju skundai tenkintini taip pat dalinai, kadangi perduoti byla nagrineti pirmaja instancija i apygardos teisma šioje proceso stadijoje nera istatyminio pagrindo – ji turi buti gražinta prokurorui.

Taip pat iš dalies patenkinant ir išteisintojo R. K. skunda, turi buti panaikinta Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria pranešta prokurorui, kad galimai padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., nes panaikinus nuosprendi, nutartis netenka prasmes.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendi ir 2008 m. gruodžio 41 d. nutarti panaikinti ir perduoti byla prokurorui.