- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- AN2-390-417/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00921-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. M.
- Institucija
- Klaipėdos teritorinės muitinė
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-08 nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2021-06-15 nutarimu R. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas, 2020-02-10 9.39 val. pateikė įforminti importo deklaraciją Nr. 20LTLC0100IM021359 (2020-02-10) Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau – MDAS), nors dar nebuvo pateiktas tranzito lydimasis dokumentas Nr. 20LTVK2000170A6850 (2020-02-07) ir prekė paskirties muitinės įstaigai – Klaipėdos krovinių postui (LTLR1000) ir nebuvo registruotas atvykimas Nacionalinės tranzito kontrolės sistemoje (toliau – NTKS). Nutarime nurodyta, kad tuo R. M. pažeidė prekių deklaravimo tvarkos, nustatytos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017-11-29 įsakymu Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ (toliau – Įsakymas), 1.1.5 papunkčio ir 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 172 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-10-08 nutartimi Institucijos 2021-06-15 nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl R. M. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. R. M. (toliau – ir apeliantas) atstovas advokatas E. Vinckus su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-08 nutartimi nesutinka, prašo panaikinti skundžiamą nutartį, Institucijos 2021-06-15 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tvarkos 1.1.5 papunktyje ir Sąjungos muitinės kodekso 172 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas imperatyvus reikalavimas prieš pateikiant importo deklaraciją užregistruoti tranzito deklaraciją, t. y. pradėti forminti tranzito procedūrą. Nepagrįsta teismo išvada, kad muitinės tarpininko atstovai turi visas prieigas prie NTKS sistemos ir gali patikrinti, ar tranzito procedūra yra užbaigta. Be to, teismas konstatavo, kad apeliantas pažeidė prekių deklaravimo tvarką (atsakomybė už tai numatyta ANK 212 straipsnyje), tačiau administracinėn atsakomybėn apeliantas yra patrauktas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą. ANK 211 straipsnyje numatytos dvi alternatyvios veikos, už kurių pažeidimą galima būtų traukti administracinėn atsakomybėn: 1) kai prekės nepateikiamos per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti; 2) prekės deklaruojamos pažeidžiant nustatytą tvarką. Taigi, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį atsakingas asmuo galėtų būti traukiamas tik tuomet, jei būtų įrodyta, kad prekės apskritai nebuvo pateiktos muitiniam tikrinimui, tačiau šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad tranzito procedūros vykdytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes paskirties muitinės įstaigai (Klaipėdos krovinių postui – LTLR1000) pateikė 2020-10-10 10.06 val., tačiau dėl pačių muitinės pareigūnų aplaidžių veiksmų prekių atvykimas NTKS nebuvo užregistruotas, nors importo deklaracijoje Nr. 20LTLC0100IM021359 deklaruotos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios prekės 2020-02-10 10 val. 19 min. visgi buvo išleistos į laisvą apyvartą, muitinės pareigūnams matant, kad minėtos importo deklaracijos 40 langelyje yra nurodytas pirminio dokumento, t. y. T1 tranzito deklaracijos, numeris Nr. 20LTVK2000170A6850. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Įsakymas išimtinai yra skirtas tik pačiai muitinei ir šiuo Įsakymu Muitinės departamento direktorius nustatė ne muitinės formalumų atlikimo tvarką, kurios reikalavimų privalo laikytis deklarantai, bet MDAS 3.16.000 versijos taikymo tvarką. Įvertinus minėto Įsakymo 1.1.5 papunkčio turinį, akivaizdu, kad jis yra skirtas pačiai muitinei dėl muitinės deklaracijų priėmimo, tačiau šiame punkte nėra nustatyta, kad deklarantas apskritai negali pateikti per MDAS importo deklaracijos, kol pačios muitinės kontroliuojamoje NTKS nėra įregistruotas prekių atvykimas, nors prekės fiziškai yra pateiktos muitinei. Taip pat, priešingai, nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Įsakymo 1.1.5 papunktyje nėra nustatyta deklaracijų eiliškumo pateikimo tvarka (pirma tranzito, o tik po to importo) ir jame nėra jokio imperatyvaus reikalavimo deklarantui, kad prieš pateikdamas importo deklaraciją jis turi užregistruoti tranzito deklaraciją NTKS. Be to, apeliantui visiškai nesuprantama pirmosios instancijos teismo išvada, neva jis nepradėjo forminti tranzito procedūros, nes tranzito procedūra 2020-02-07 išvykimo muitinės įstaigoje įforminus T1 tranzito deklaraciją Nr. 20LTVK2000170A6850 buvo pradėta.
4. Skunde analizuojamas Sąjungos muitinės kodekso 172 straipsnio 1 dalies turinys, kurio reikalavimų pažeidimai inkriminuoti apeliantui. Anot apelianto atstovo, iš minėtos normos turinio matyti, kad šioje normoje nėra jokios muitinės formalumų atlikimo tvarkos, joje nėra apibrėžta ir deklaracijų eiliškumo pateikimo tvarka (pirma tranzito, o tik po to importo), šioje teisės normoje nėra jokio imperatyvo deklarantui, kad jis prieš pateikdamas importo deklaraciją privalo užregistruoti tranzito deklaraciją NTKS. Sąjungos muitinės kodekso 172 straipsnio 1 dalyje tik nustatyta, kad „muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei“. Šiuo atveju ginčo, kad importo deklaracijoje Nr. 20LTLC0100IM021359 deklaruotos prekės nebuvo pateiktos muitinei, nėra. Taigi, apelianto atstovas, įvertinęs minėtų teisės aktų turinį, daro išvadą, kad nei Sąjungos muitinės kodekso 172 straipsnio 1 dalis, nei Įsakymo 1.1.5 papunktis nenustato nei muitinės formalumų atlikimo tvarkos, nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, todėl apeliantas už nenustatytą muitinės formalumų atlikimo pažeidimą negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes negalima reikalauti iš asmens elgesio, kuris nėra aiškiai reglamentuotas teisės aktų nuostatomis, ir negalima už tai taikyti administracinės atsakomybės. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai teisės aktai tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. N62-50/2011).
5. Apelianto atstovas skunde atkreipia dėmesį į, jo manymu, padarytus proceso teisės pažeidimus, nes teismas apelianto kaltės formą (tyčią) nustatė ne remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, o subjektyviu vertinimu, kad apeliantas nesiėmė jam prieinamų priemonių, kad įsitikintų, kad tranzito procedūra yra užbaigta, todėl sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą. Papildomai skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, t. y. pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl apelianto kaltės, įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito ir skundžiamoje nutartyje neišdėstė visų įrodymų analizės, taip pat klaidingai nustatė faktines aplinkybes dėl prekių nepateikimo muitiniam tikrinimui, nors pats teismas nurodo, kad prekės 2020-02-10 10 val. 6 min. visgi buvo pateiktos tikrinti.
6. Taigi, apeliantas muitiniam įforminimui pateikdamas importo deklaraciją Nr. 20LTLC0100IM021359 nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jo psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Kaltinant asmenį padarius ANK numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma. Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos nustatytos faktinės aplinkybės:
9.1. Apeliantas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas, Muitinės Klaipėdos krovinių postui pateikė standartinę D tipo importo deklaraciją Nr. 20LTLC0100IM021359 (2020-02-10) išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, pateikdamas importo deklaracijos duomenis importo muitinės įstaigai elektroniniu pranešimu „IEI15LT“ (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymas Nr. 1B-360 „Dėl Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“ – toliau ir Taisyklės) ir elektroninį pranešimą apie prekės pateikimą „IEGPLT“1, kai dar nebuvo dėl šių prekių paskirties muitinės įstaigai pateikta tranzito deklaracija Nr. 20LTVK2000170A6850 (2020-02-07) ir NTKS priemonėmis įregistruotas šių prekių atvykimas. Tai reiškia, kad importo deklaracijos pateikimo metu – 2020-02-10, 9.39 val. – dar nebuvo pateikta tranzito deklaracija ir prekės paskirties muitinės įstaigai (LR1006), taip pat nebuvo įregistruotas šių prekių atvykimas NTKS priemonėmis.
9.2. Pagal tranzito deklaraciją Nr. 20LTVK2000170A6850 (2020-02-07) gabenamos prekės iki tranzito termino pabaigos (2020-02-09) nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai.
9.3. Transporto priemonė su ginčo prekėmis į paskirties muitinės įstaigą – Muitinės Klaipėdos krovinių postą (LR1006) buvo įvažiavusi 2020-02-10, 10.06 val., iš posto teritorijos išvyko 2021-02-10, 10.36 val.
9.4. R. M. pasitikėjo tranzito procedūros vykdytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, patikinusiu, kad tranzito procedūra yra užbaigta, nors tai padaryta nebuvo.
12. Sąjungos muitinės kodekso 172 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei. Įsakymo 1.1.5 papunktis numato, kad taikant MDAS 3.16.000 versiją automatiškai priimamos ir apdorojamos (toliau – automatinis įforminimas) šios deklaracijos, jeigu jos pateiktos laikantis nustatytų reikalavimų – standartinės D tipo ir supaprastintos E tipo importo deklaracijos, pateiktos iki prekių pateikimo ne Sąjungos prekėms, atgabentoms į paskirties muitinės įstaigą taikant Sąjungos / bendrąją tranzito procedūrą (įskaitant ir gabenimus su TIR knygele), tik pateikus elektroninį pranešimą apie prekių pateikimą (IEIGPLT arba IE5GPLT), kuris pateikiamas tik tuomet, kai NTKS priemonėmis yra įregistruotas prekių atvykimas (elektroninis pranešimas IE006 „Atvykimas įregistruotas“ išsiųstas išvykimo muitinės įstaigai).
13. Iš Sąjungos muitinės kodekso 172 straipsnio 1 dalyje ir Įsakymo 1.1.5 papunktyje įtvirtinto reglamentavimo akivaizdu, kad, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, yra nustatytas muitinei privalomai pateiktinų dokumentų ir atliktinų procedūrų eiliškumas, t. y. iš šių teisės aktų nuostatų turinio matyti, kad pirmiausia NTKS priemonėmis turi būti įregistruotas prekių atvykimas (elektroninis pranešimas IE006 „Atvykimas įregistruotas“ išsiųstas išvykimo muitinės įstaigai), tada pateikiamas elektroninis pranešimas apie prekių pateikimą (IEIGPLT arba IE5GPLT) ir po šių veiksmų atlikimo automatiškai įforminamos standartinės D tipo ir supaprastintos E tipo importo deklaracijos, pateiktos iki prekių pateikimo ne Sąjungos prekėms, atgabentoms į paskirties muitinės įstaigą taikant Sąjungos / bendrąją tranzito procedūrą (įskaitant ir gabenimus su TIR knygele).
14. Kadangi, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl šios nutarties 9.1–9.4 papunkčiuose išdėstytų faktinių aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad transporto priemonė su ginčo prekėmis į paskirties muitinės įstaigą – Muitinės Klaipėdos krovinių postą (LR1006) įvažiavo tik 2020-02-10, 10.06 val., t. y. jau pasibaigus pagal tranzito deklaraciją Nr. 20LTVK2000170A6850 (2020-02-07) nustatytam tranzito terminui (baigėsi 2020-02-09), akivaizdu, kad apeliantas, pateikdamas Muitinės Klaipėdos krovinių postui standartinę D tipo importo deklaraciją Nr. 20LTLC0100IM021359 (2020-02-10) išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, importo deklaracijos duomenis importo muitinės įstaigai elektroniniu pranešimu „IEI15LT“ ir elektroninį pranešimą apie prekės pateikimą „IEGPLT“1, kai dar nebuvo dėl šių prekių paskirties muitinės įstaigai pateikta tranzito deklaracija Nr. 20LTVK2000170A6850 (2020-02-07) ir NTKS priemonėmis įregistruotas šių prekių atvykimas, nesilaikė Sąjungos muitinės kodekso 172 straipsnio 1 dalyje ir Įsakymo 1.1.5 papunktyje nustatyto imperatyvaus muitinei privalomai pateiktinų dokumentų ir atliktinų procedūrų eiliškumo. Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad apelianto veiksmuose yra visi ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai.
15. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar, nenustačius apelianto tyčios ar neatsargumo, apeliantas gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį.
16. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.
17. Pagal ANK 211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tiek sąmoningu veiksmu – tyčia, tiek neatsargiai. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad apeliantas, pateikdamas muitinei dokumentus, būtų sąmoningai siekęs nesilaikyti teisės aktuose nustatyto dokumentų pateikimo ir privalomų procedūrų atlikimo eiliškumo. Tačiau apygardos teismas pritaria administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad muitinės tarpininko atstovai patys pasirenka savo darbo priemones, kaip jie patikrins, ar tranzito procedūra yra užbaigta, jie gali pasitikėti tranzito procedūros vykdytoju, taip pat turi visas prieigas ir gali pasitikrinti MDAS, NTKS. Tačiau apeliantas pasitikėjo tranzito procedūros vykdytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, nesiėmė jokių kitų priemonių (jei neveikia sistemos, nuvykti į paskirties vietą ar paskambinti į muitinę) įsitikinti, kad tranzito procedūra yra užbaigta, todėl sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, veikė rizikingai, tad turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius.
18. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-08 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o R. M. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-08 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. M. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.