- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- 2YT-1435-445/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- M. L.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos M. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo ir turto realizavimo vykdymo procese sustabdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo procese išieškojimo ir turto realizavimo sustabdymą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų ir priimtas procesinis sprendimas byloje.
Prašymas grindžiamas tuo, kad areštuoto jai priklausančio nekilnojamojo turto nustatyta vertė ir šio turto pardavimas už tokią mažą kainą pažeistų išieškotojų ir jos interesus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 427 straipsnio 5 dalimi prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės nagrinėjamas nepranešus suinteresuotiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmestinas.
CPK 510 str. 2 d. numato, kad jeigu pareiškėjas prašo, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui. Tokiu atveju teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju teismas sprendžia tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jokių kitų reikalavimų CPK 510 str.1 d. tvarka dėl antstolės veiksmų atlikimo ar neatlikimo nesprendžia.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis - dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti galbūt palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja šalių ginčo, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima ar yra tokios grėsmės tikimybė, o konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta. Šiuo aspektu pareiškėja neginčija antstolės priimtų patvarkymų vykdymo procese (priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, turto arešto aktą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir pan.), nes nėra pareikšta tokių reikalavimų skundė dėl antstolės veiksmų.
Įstatymas numato, kad viena iš galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas. Įstatymo leidėjo valia pats skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų ir tik tuomet, kai teismas pripažįsta tai esant reikalinga, jis turi teisę taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus stabdyti. Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones ypač svarbu suderinti visų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų ir principų, tarp jų teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 2 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju, pati pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų nurodo, kad 2016-08-24 antstolės patvarkymą dėl pareiškėjai priklausančio turto nustatytos vertės, kuriame antstolė buvo nurodžiusi 3 dienų terminą nuo šio patvarkymo gavimo dienos prieštaravimams pareikšti, gavo 2016-09-03. Pareiškėja nurodo, kad nustatytu laikotarpiu ji nesikreipė dėl turto įvertinimo, nes su patvarkymu susipažino tik pasibaigus numatytam terminui, taip pat tikėjosi, kad turtas bus įvertintas rinkos kainomis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra išsiuntusi 2016-12-08 (teisme gauta 2016-12-09). Taigi dėl antstolės 2016-08-24 patvarkymo Nr. 3.5.-S026396 pareiškėja yra praleidusi ne tik antstolės nustatytą 3 dienų terminą, bet ir CPK 512 str. nustatytą 20 dienų terminą nuo sužinojimo apie antstolio veiksmų atlikimą, taip pat jau yra praėję daugiau kaip 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
Be to, teismo nuomone, pareiškėja nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo reikalingumo. Pareiškėja savo prašyme nenurodė konkrečių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali tikimybė jai patirti neigiamus veiksnius antstolei vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje, juolab, kad, tokio pobūdžio bylose teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones apibrėžtą laiko tarpą – tik iki pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo dienos. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti pareiškėjos skolininkės M. L. teises ir teisėtus interesus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 147 straipsniu, 151 straipsniu, 510 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.
Išaiškinti, kad pareiškėja, kurios prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo nebuvo tenkintas, kad ji nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.