Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-25 · Civilinė byla Nr. 2S-327-638/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-25Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2018-05-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
2S-327-638/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15685-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
Z. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kulautuvos vaistinė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-327-638/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15685-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9; 3.1.9.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22627-894/2017 pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kulautuvos vaistinė“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašė panaikinti Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. DGKS-3282. Teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2017 m. rugsėjo 7 d. 11 val. Teisme 2017 m. rugsėjo 6 d. gautas ieškovės pareiškimas bylą nagrinėti ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant. Pareiškime nurodė, jog ieškovės atstovas 2017 m. rugsėjo 7 d. dalyvauja Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-18066-631/2017, todėl į civilinės bylos Nr. 2-22627-894/2017 nagrinėjimą atvykti negali. 2017 m. rugsėjo 7 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, kitas parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2017 m. spalio 24 d. 14.30 val. Teisme 2017 m. spalio 24 d. gautas ieškovės pareiškimas, kuriame nurodyta, jog automobilis, kuriuo buvo vykstama į teismo posėdį, sugedo, todėl prašo priimti sprendimą už akių arba bylos nagrinėjimą atidėti. Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi už teismo reikalavimo atvykti į teismo posėdį neįvykdymą ieškovei Z. B. skirta 100 Eur bauda.Ieškovė 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2017 m. lapkričio 27 d. pateikė teismui prašymus atnaujinti terminą prašymui dėl teismo paskirtos nuobaudos panaikinimo pateikti, ir nuobaudą panaikinti, atsisakius panaikinti nuobaudą sumažinti ją iki 10 Eur. Prašymuose nurodo, kad 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį, kuria ieškovei buvo pritaikyta bauda, ieškovė gavo tik 2017 m. lapkričio 21 d., todėl praleido terminą pateikti prašymą dėl teismo pritaikytos nuobaudos panaikinimo. Ieškovė taip pat nurodo, kad automobilio gedimas yra svarbi priežastis, sukliudžiusi ieškovei dalyvauti teismo posėdyje. Pareiškėja taip pat nurodė, jog kelionėje su savimi neturėjo pinigų, todėl negalėjo nusipirkti bilieto ir į teismo posėdį atvykti visuomeniniu transportu, be to, teismo adresas buvo žinomas tik ją vežusiam vairuotojui, todėl ir vykdama į teismo posėdį ieškovė nebūtų galėjusi viešuoju transportu atvykti į teismo posėdį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi terminą prašymui dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo pateikti atnaujino, ieškovės Z. B. prašymą dėl 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22627-894/2017 paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo tenkino iš dalies. Teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22627-894/2017 paskirtą baudą sumažino iki 50 Eur.Teismas nurodė, kad ieškovės pateikto ieškinio dalykas ir pagrindas yra abstraktūs. Beveik visą ieškinio turinį sudaro cituojami 2016 m. gegužės 27 d. teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtinti rekomenduojami teismų procesinių sprendimų kokybės standartai. Nesant ieškinyje aiškiai suformuluoto ieškinio dalyko bei pagrindo, teismas, įvertinęs kad nagrinėjama byla priskiriama darbo bylų kategorijai, nustatė būtinybę tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas papildomai pažymėjo, jog ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu dėl tos priežasties, kad tam tikras aplinkybes gali paaiškinti, patvirtinti ar paneigti tik pati ieškovė. Teismas nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė 2012 m. gruodžio 10 d. patvarkymą dėl išieškomos sumos vykdomojoje byloje Nr. 32-794/2006. Teismas pažymėjo, jog minėtas patvarkymas yra surašytas 2012 m., jame nenurodyta išieškotina suma, taip pat nėra aišku, ar prašymo panaikinti (sumažinti) nuobaudą dieną minėta vykdomoji byla yra vykdoma ar baigta vykdyti. Teismo nuomone, patvarkymas nėra tinkamas įrodymas siekiant nustatyti ieškovės turtinę padėtį prašymo nagrinėjimo dienai. Į bylą taip pat pateiktas 2017 m. vasario 15 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0118/05/01126/1 dėl turto arešto panaikinimo, kuriame nurodoma, kad areštas ieškovės turtui panaikinamas, vykdomoji byla baigta vykdyti pilnai išieškojus skolą. Minėtas patvarkymas neįrodo ieškovės sunkios finansinės padėties. Teismas vertina, jog ieškovė įvykdė prievolę, o tai nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės finansinė padėtis sunki. Ieškovė į bylą taip pat pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, iš kurio matyti, jog ieškovei 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-2172-10941 suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-22510-599/2017 dėl skolos išieškojimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sprendimas galioja iki 2018 m. gegužės 30 d. (b. l. 187). Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ieškovei, buvo vertinamos ieškovės metinės pajamos. Teismas nurodė, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog ji turėtų būti priskirta socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei. Į bylą nėra nepateikta įrodymų apie ieškovės turimas santaupas, lėšas, esančias bankuose, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, išlaikytinių skaičių. Teismas pažymėjo, jog turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias šio asmens materialinę padėtį. Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo teismo paskirtą nuobaudą mažinti iki 10 Eur.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti, teismui atsisakius panaikinti 50 Eur baudą, ją sumažinti iki minimumo - 10 Eur Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad teismui buvo nurodyta CPK 246 straipsnio 5 dalies norma, skundžiamojoje nutartyje apie tai nepasisakoma, kaip nepasisakoma ir dėl specialistų išvados, kurioje neginčijamai įrodytos svarbios priežastys - negalėjimas atvykti į teismo posėdį - automobilio techninis gedimas kelyje. Taip pat neginčijamai įrodyta, kad ieškovė socialiai remtinas asmuo, todėl teismui taikius baudą, ieškovė bus priversta kreiptis į seniūniją ir reikalauti vienkartinės pašalpos maisto produktų įsigijimui ir neįgalaus sutuoktinio išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovei sumažinta bauda.

Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinta galimybė sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Ieškovė 2017 m. gruodžio 11 d. pateikė pirmosios instancijos teismui papildomus įrodymus kartu su atskiruoju skundu bei prašo juos prijungti prie nagrinėjamos bylos. Kadangi ieškovė šiais įrodymais grindžia savo atskirajame skunde bei prašyme dėl baudos panaikinimo nurodytas aplinkybes, šie įrodymai prijungtini prie bylos.Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. CPK 246 straipsnyje nustatytos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Minėtos teisės normos 3 dalis nustato, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki trijų šimtų eurų baudą.CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).Liteko duomenimis, 2017 m. rugsėjo 7 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, kitas parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2017 m. spalio 24 d. 14.30 val. Teisme 2017 m. spalio 24 d. buvo gautas ieškovės pareiškimas, kuriame nurodyta, jog automobilis, kuriuo buvo vykstama į teismo posėdį, sugedo, todėl prašė priimti sprendimą už akių arba bylos nagrinėjimą atidėti (b. l. 20). Už teismo reikalavimo atvykti į teismo posėdį neįvykdymą ieškovei Z. B. teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi paskyrė 100 Eur baudą. Teismas skundžiamoje nutartyje papildomai pažymėjo, jog ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu dėl tos priežasties, kad tam tikras aplinkybes gali paaiškinti, patvirtinti ar paneigti tik pati ieškovė. Nagrinėjamu atveju savo neatvykimą ieškovė iš esmės teisina aplinkybėmis, kad automobilio gedimas yra svarbi priežastis, sukliudžiusi ieškovei dalyvauti 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdyje. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė pateikė 2017 m. spalio 24 d. Faktinių aplinkybių nustatymo, duomenų patikrinimo ir nustatymo aktą, kuriame nustatytas automobilio techninis gedimas kelyje vykstant į 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodyta aplinkybė dėl automobilio gedimo nėra pateisinama priežastis nedalyvauti posėdyje, tačiau atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei į žmogiškąjį faktorių, jog egzistuoja įvairių netikėtų situacijų reali tikimybė, dėl ko gali nepavykti dalyvauti bylos nagrinėjime, manytina, jog ieškovei nurodžius neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis, nebuvo pagrindo taikyti griežtą sankciją. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į aukščiau nustatytas aplinkybes, ieškovės elgesį, parengiamojo teismo posėdžio metu atliktus veiksmus, todėl vienareikšmiškai teigti, kad ieškovė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, dėl ko atsirastų pagrindas taikyti sankcijas, numatytas 246 straipsnio 3 dalyje, negalima. Teismas vertina, kad nenustačius konkrečių veiksmų, kuriais pasireiškė sąmoningas veikimas prieš efektyvų bylos nagrinėjimą, negalima taikyti piktnaudžiavimo teise instituto. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė elgėsi sąžiningai, laiku teikė prašymą dėl negalėjimo dalyvauti numatytame teismo posėdyje, siekė bendradarbiauti su teismu, todėl pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikus prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą nėra pagrindo. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad remiantis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei už neatvykimą į teismo posėdį skyrė baudą. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, ieškovei paskirta bauda naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovei Z. B. paskirtą 100 Eur baudą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė