- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- e2YT-5687-1077/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01190-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Pareiškėjas
- G. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. skundą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas G. Z. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas Vilniaus apygardos prokuratūros 2025 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 2 VI-60 bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 13.12.-82 panaikinti kaip nepagrįstus ir pareiškėjo prašymą grąžinti svarstyti Vilniaus apygardos prokuratūrai iš naujo.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2023 m. birželio 6 d. iš viešų šaltinių jam tapo žinoma apie 2023 m. birželio 2 d. pasibaigusį vieno aukšto gelžbetoninio pastato – siurblinės, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), plotas 44,95 kv. m. (toliau – Pastatas), elektroninį aukcioną Nr. 243755, kurį vykdė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – VVK). Skelbime buvo pažymėta, kad pastatas yra žemės sklype, kuris priklauso Lietuvos Respublikai. 2025 m. sausio 28 d. VVK ir aukciono laimėtojas sudarė pastato pirkimo–pardavimo sutartį. Pareiškėjas toliau nurodo, kad VVK, kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliota bendrovė, valdo pastatus įvairiose Vilniaus miesto vietose ir nuolat organizuoja aukcionus Vilniaus miesto savivaldybės (steigėjo) nustatyta tvarka. Šiuo metu rinkos kaina tokioje vietoje esančio sklypo yra apie 100 000 Eur už arą. Taigi žemės sklypo dalies, kurią būtų galima išsinuomoti iš valstybės (Pastatui būtų skirta 0,047 ha sklypo dalis), vertė yra apie 470 000 Eur. Akivaizdu, kad perleidžiant nekilnojamąjį turtą ir suteikiant galimybę neatlygintinai naudotis valstybei priklausančia sklypo dalimi, yra daroma ženkli žala viešajam interesui.
3. Pažymi, jog sudarant Pastato pirkimo–pardavimo sutartį turėjo būti aptartos pirkėjo teisės į valstybinio žemės sklypo dalį, kurią užėmė parduodamas pastatas. Akivaizdu, kad racionalus valstybinės žemės naudojimas yra neatsiejamai su viešuoju interesu. Nepaisant to, kad abiejuose skundžiamuose nutarimuose konstatuotas imperatyvių teisės normų (CK 6.394 straipsnis) nesilaikymas vykdant ginčo aukcioną, nei Vilniaus apygardos prokuratūra, nei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra neįžvelgė būtinybės imtis priemonių viešajam interesui ginti.