Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-09-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-352-957/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-27
Bylos Nr.
II-352-957/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02110-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
D. K.
Pareiškėjas
V. L.
Kategorijos
Skundas Nr. II-352-957/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02110-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTOAPYLINKĖSTEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovui Renatui Ivanauskui,administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K.,nukentėjusiajam ir pareiškėjui V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L., gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2017 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. AV2-2816/842 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2017 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. AV2-2816/842 (toliau – ir Nutarimas) buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, kuri buvo pradėta dėl to, kad 2016 m. liepos 12 d., apie 14.36 val., Vilniaus r., kelio Vilnius – Minskas 18,1 km, galimai D. K., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apgadino V. L. vairuojamą automobilį „Renault Scenic“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nukentėjusysis V. L. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą (b. l. 2).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2016 m. liepos 12 d. kelio Vilnius – Minskas 18,1 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu jis vairavo automobilį „Renault Scenic“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilyje buvo keturi keleiviai – V. L., V. L., T. M. ir M. Š. Į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis „Opel Vectra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis ir keleiviai gerai matė automobilio markę – „Opel Vectra“ ir valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas paklausimas siekiant išsiaiškinti, ar D. K. 2016 m. liepos 12 d. buvo darbe. Iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo gautas atsakymas, kad toks darbuotojas nedirba, taip pat jis nebuvo įdarbintas nurodyta data – 2016 m. liepos 12 d. Pareiškėjo teigimu, jis nesutinka su nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 2).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – ir Institucija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad susipažinus su skundo turiniu ir bylos medžiaga darytina išvada, kad byloje nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 625 straipsnio nuostatų ir sutikti su skundu. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 straipsnio nuostatų. Institucija prašo skundo netenkinti (b. l. 5). Teismo posėdyje institucijos atstovas paaiškino, kad į ekspertizę buvo siųstos nuotraukos iš draudimo, automobilių sugretinimas nebuvo daromas.

Apklausiamas teisme D. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), tai yra UAB (duomenys neskelbtini) dukterinė įmonė. Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), kelyje Vilnius – Minskas, ten yra UAB (duomenys neskelbtini) sandėliai, netoli prie Liepkalnio „Maxima“ parduotuvės. Ten jis važinėja, kai reikia dirbti. Apie šį įvykį negali nieko pasakyti, jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, niekur nevažiavo. Jo darbas nuo 8 iki 21 val. Darbo metu išvažiuoti tenka retai. Savo automobilio niekam neduoda. 2016 m. liepos 12 d., apie 14.12 val. gal ir galėjo būti darbo vietoje. Jam iš darbo niekada nereikia išvažiuoti, jis sandėlininkas, pietų metas priklauso vietoje. Darbe rengiasi raudona striuke be užrašų, visada su ja būna, tai darbinė apranga. Automobilį pardavė kažkur prieš pusmetį. Jo mašina buvo juoda, jokios chromuotos juostos kur valytuvas nebuvo. Jis barzdą nešioja 3-4 metus, plaukai ilgesni buvo prieš 25 metus.

Apklausiamas teisme V. L. parodė, kad važiavo keturiese grybauti, grįžtant namo, kelyje nuo Medininkų pusės link Vilniaus, važiavo pro šoną Opel ir staigiai į vairuotojo pusės sparną trenkėsi. Jis iš pradžių norėjo pavyti, bet paskui pagalvojo, kad taisykles pažeidžia, sustojo, iškvietė policiją. Mašiną matė visi keturi, vairuotojas atrodo tas pats (kaip D. K.), tik buvo su juodu kostiumu ir nusiskutęs. Jis (V. L.) padarė viską, kas jam priklausė pagal visas taisykles, mašina apdrausta, iškvietė policiją, atvažiavo kitas policijos ekipažas iš Vilniaus miesto, apžiūrėjo mašiną ir pasakė, kad reikia važiuoti užfiksuoti įvykį draudime. Jis nuvažiavo į draudimą, ten įformino viską, žalos neskaičiavo, nes reikia nuvažiuoti į auto servisą. Jis paėmė dukrą ir kartu su ja nuvažiavo į servisą, mėnesį laiko jie žiūrėjo, pralaikė mašiną. Į policiją jis buvo iškviestas vieną kartą ir jam ten parodė 3 ar 4 nuotraukas, jis pasakė, kad pagal nuotraukas negali atspėti ar tas žmogus buvo. b. l. 21 esančioje fotolentelę kai rodė, buvo tamsios nuotraukos, dabar pasakytų, kad vairavo Nr. 2. Jo regėjimas su akiniais normalus, matė automobilio numerį gerai, be to ne vienas matė, penki žmonės matė. Kai buvo atliekamas specialistų tyrimas, jo niekas nekvietė, tik vieną kartą nufotografavo automobilį draudime. Jis pagalvojo, kad vairuotojas buvo su juodu kostiumu, jam taip atrodė, nes kai vairuoji, matai žmogaus viršų. Vairuotojas važiavo vienas. Iki susidūrimo to automobilio jis nematė, nekreipė dėmesio, ten platus kelias, dvi eismo juostos. Jis važiavo pirma eismo juosta. Matė, kad buvo „Opel“ automobilis. Gale, maždaug kur valytuvas ant bagažinės, buvo didelė chromuota juosta. Jis retai tokias mašinas mato. Juosta buvo, kur paprastai būna „Opel“ juosta, o čia buvo chromuota juosta. Ant jo automobilio kairės pusės sparno visi apgadinimai atsirado po to įvykio. Kontakto vietoje kelias buvo lygus. Jis važiavo šiek tiek mažesniu nei 60 km/h greičiu.

Apklausiama teisme liudytoja V. L. parodė, kad jie važiavo 5-iese iš Rukoinių į Vilnių. Kai važiavo, prie jų privažiavo mašina, trenkėsi, nuvažiavo priekį jų, trumpam sustojo ir greitai nulėkė. Anūkas užrašė numerį, jie iškvietė policiją. Ji pati sėdėjo priekyje, keleivio pusėje. Numerį pati anūkui padiktavo, jos regėjimas geras su akiniais, visada su jais būna. Rašo su vienais akiniais, o vaikšto visada su akiniais, kad į tolį matyti. Negalėjo apsirikti dėl numerio ir anūkas jį matė. Jis prieky sustojo, nebuvo atėjęs, paskui pagazavo ir nuvažiavo. Jis tada buvo su plaukais iki pečių, be barzdos, profilį gerai pažiūrėjo, dabar jam labai panašus į tą asmenį (D. K.). Toje mašinoje ji matė vieną žmogų, visi langai buvo tamsūs. Ji vairuotoją iš profilio matė, šis žmogus (D. K.) panašus, bet buvo plaukai beveik iki pečių. B. l. 21 fotolentelėje labai panašus (D. K.), bet jiems policijoje nerodė šių nuotraukų. Tyrimo metu ji tyrėjai pasakė, kad važiavo jaunas, bet ne tas žmogus, kurį jai rodė. Važiavo šitas vyras (D. K.), bet pas jį buvo plaukai ir jis buvo be barzdos, o jai tyrėja rodė kitas nuotraukas. Asmuo buvo su juoda darbine striuke, jokių ženklų nebuvo. Jis (D. K.) trenkėsi į jų mašiną, ji matė jo veidą. Jis buvo sustojęs prieky jų automobilio, kažkur 7 metrų atstumu. Buvo pilnai sustojęs, o paskui nuvažiavo į priekį. Kai sustojo „Opel“, jos vyras irgi sustojo, jie pradėjo rašyti numerį ir paskambino policijai. Tada sustojo jos vyras, išlipo visi iš mašinos ir pažiūrėjome, kad sulaužytas automobilis. Abu automobiliai sustojo kartu. Tyrimo metu ji nepasakė, kad jis sustojo. Jis sustojo, bet paskui jis nuvažiavo greitai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. L. savo 2016 m. liepos 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis su jam priklausančiu automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Medininkų pusės link Vilniaus. Jį lenkęs juodos spalvos „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) staigiai pasuko į dešinę pusę ir kliudė jo automobilio kairį sparną. Minėtas automobilis padidinęs greitį nuvažiavo link Vilniaus. Automobilį vairavo jaunas vyrukas (b. l. 14).

Iš pareiškėjo V. L. 2016 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimo matyti, kad papildomai jis nori paaiškinti, jog automobilis „Opel“ jį norėjo „taranuoti“. Jo automobilį minėtas automobilis kliudė keleivio pusės priekine dalimi, priekiniu sparnu. Ji kliudžiusio automobilio apgadinimų jis nepastenėjo. Automobilį vairavo vyras, kuris vilkėjo kostiumu, apie 30 metų amžiaus, neaukšto ūgio. Po kontakto automobilis nuvažiavo toliau nesustojęs. Automobilio valstybinį ženklą jis matė tiksliai (b. l. 15).

Iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. L. buvo pateiktos 4 asmenų nuotraukos, iš kurių buvo pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra nurodęs paaiškinime. Atpažįstančiajam buvo parodytis prie asmens parodymo atpažinti protokolo pridėtos 4 asmenų nuotraukos, nuotraukoje Nr. 3 yra D. K., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su administracinio teisės pažeidimo byla. Atpažinimo metu V. L. nurodė, kad iš jam pateiktų nuotraukų jam panašiausias į jo matytą automobilio vairuotoją yra asmuo, kuris pavaizduotas nuotraukoje Nr. 4 (b. l. 20-21).

Iš D. K. 2016 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinimo matyti, kad jis jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, jo automobilis neapgadintas, jokių incidentų keliuose jis neturėjo. Vairuoja automobilį „Opel Vectra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) šį automobilį vairuoja tik jis (b. l. 22).

Iš T. M. 2016 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. liepos 12 d. eismo įvykio metu ji buvo automobilio „Renault“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) keleivė. Važiuojant nuo Medininkų link Vilniaus, juos lenkė juodos spalvos automobilis „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris kliudė jų automobilį. Po kontakto automobilis „Opel“ padidinęs greitį nuvažiavo toliau. Automobilio „Opel“ vairuotojo ji nematė (b. l. 12).

Iš V. L. 2016 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimo matyti, kad 2016 m. liepos 12 d. eismo įvykio metu ji buvo automobilio „Renault“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) keleivė. Važiuojant nuo Medininkų link Vilniaus, juos lenkė juodos spalvos automobilis „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kuris kliudė jų automobilį. Po kontakto automobilis „Opel“ padidinęs greitį nuvažiavo toliau. Automobilio „Opel“ vairuotojo ji nematė, jai pasirodė, kad automobilyje jis buvo vienas. Automobilio valstybinius numerius ji matė tiksliai (b. l. 13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kupos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. V. 2016 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. liepos 12 d., apie 15 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad Vilniaus mieste, kelyje Vilnius – Minskas, 18,100 kilometre įvykio eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą kreipėsi automobilio „Renault“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas V. L., kuris paaiškino, kad jis važiavo keliu Vilnius – Minskas, link Vilniaus, ir 18 kilometre jo vairuojamą automobilį bandydamas aplenkti kliudė ir apgadino „Renault“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris po įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino link Vilniaus. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas priekinis kairės pusės sparnas ir bamperis (b. l. 8).

Iš 2016 m. liepos 12 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti kelyje Vilnius – Minskas, 18 kilometre, taip pat eismo įvykio situacija (b. l. 10).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Renault Scenic“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 11).

Iš fotonuotraukų matyti, kad juose užfiksuoti automobiliui „Renault Scenic“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei automobiliui „Opel Vectra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padaryti apgadinimai (b. l. 28-31).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. liepos 12 d., apie 14.36 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas V. L. pranešimas apie tai, kad kelyje Medininkai – Vilnius, pravažiavus posūkį link Rūkainių, automobilis „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) lenkdamas kliudė automobilį „Renault“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nesustojo ir nuvažiavo link Vilniaus (b. l. 9).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Renault Scenic“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas – savininkas yra V. L., tuo tarpu automobilio „Opel Vectra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas – savininkas yra D. K. (b. l. 16, 23).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. sausio 5 d. ekspertizės akto Nr. 11-2455 (16) matyti, kad automobilio „Renault Scenic“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kairiojo sparno sugadinimai (skilimas bei horizontalūs ir išilginiai pėdsakai nuo rato iki sparno priekinės dalies) buvo padaryti ne kontakto su automobilio „Opel Vectra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dešiniuoju šonu. Tikėtina, kad braukimo pėdsakai ant nedažytos plastikinės apdailos apie 50-52 cm aukštyje nuo pagrindo bei ant bamperio apdailos dažyto paviršiaus viršutinėje dalyje buvo padaryti ne kontakto metu su automobiliu „Opel Vectra“. Puslankio formos tamsios (juodos) spalvos antsluoksniniai pėdsakai ant automobilio „Renault Scenic“ bamperio apdailos kairės pusės bei tamsūs užnešimai ant jo priekinio kairiojo ratlankio išorinio paviršiaus, tikėtina, buvo padaryti ne kontakto su automobilio „Opel Vectra“ metu (b. l. 34-36).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad juose pateikiama informacija apie automobilius, atitinkančius užklausos sąlygas: Valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini), markė – „Opel“, spalva – juoda (b. l. 61-62).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad juose pateikiama informacija apie automobilius, atitinkančius užklausos sąlygas: Valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini), markė – „Opel“, spalva – juoda (b. l. 63).

Iš SODROS duomenų matyti, kad D. K. nuo 2012 m. kovo 1 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini). Aktualiu laikotarpiu, t. y. 2016 m. liepos 12 d., jis daugiau niekur kitur nedirbo (b. l. 66).

Iš UAB „Bitė Lietuva“ pateiktos informacijos, be kita ko, matyti, kad D. K. nėra ir nebuvo sudaręs sutarčių su UAB „Bitė Lietuva“ dėl mobilaus ryšio paslaugų teikimo (b. l. 78-79).

Iš UAB „Tele2“ pateiktos informacijos matyti, kad telefono numerio (duomenys neskelbtini) sutartis sudaryta D. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Daugiau sutarčių minėto asmens vardu sudaryta nėra. Pateikti minėto telefono numerio išklotinės 2016 m. liepos 12 d., nuo 13.30 val. nėra galimybės, nes telekomunikacinių įvykių išklotinės yra saugomos tik pusę metų (b. l. 80-81).

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina suėjus senaties terminui.

Teismas konstatuoja, kad galimo pažeidimo tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių laiku surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, be to, sudarytos sąlygos sueiti patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui, o tai daro administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nagalimą.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad apie galimai padarytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, tyrimo institucija informuota 2016 m. liepos 12 d., kuri ir yra atsakaitos taškas senaties terminui skaičiuoti. Vadovaujantis tuo laikotarpiu galiojusio ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais šis terminas galėjo būti pratęsiamas, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams dar nepasibaigus. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste dėl aktualaus eismo įvykio metu padarytų pažeidimų ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių senaties terminas suėjo 2017 m. sausio 12 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, anksčiau minėtas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas senaties terminas išliko aktualus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Taigi, būtent iki 2017 m. sausio 12 d. Institucijos pareigūnas turėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą, ar bylą perduoti teismui, kad būtų priimtas nutarimas, arba vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje numatytą šešių mėnesių terminą pratęsti. Vis gi byloje nėra jokio procesinio sprendimo dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn termino pratęsimo, o paskutinę termino dieną priimtas 2017 m. sausio 12 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažedimo bylos teiseną. Šiame kontekste pažymėtina, kad sisteminė ATPK 35 straipsnio analizė sudaro pagrindą manyti, jog tuo atveju, kai teismas nutartimi panaikina institucijos nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir bylą grąžina tyrimui papildyti, ATPK 35 straipsnio 5 dalies nuostatos negali būti taikomos ir administracinės nuobaudos skyrimo terminas iš naujo skaičiuoti nepradedamas. Šiuo atveju nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas ir tęsiamas vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Taigi, jau net ir institucijos 2017 m. sausio 12 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nekalbant apie 2017 m. liepos 12 d. analogišką nutarimą, užkerta kelią tolimesniam procesui, kadangi nė viename iš jų nėra sprendimo prastęsti pirmiau minėtą terminą, nors toks sprendimas turėjo būti priimtas dar iki 2017 m. sausio 12 d.

Pažymėtina, kad ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Teismų praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, kai ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, LVAT nutarimas byloje Nr. N575-761/2010 ir nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011 ir kt.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014).

Teismas konstatuoja, kad vertinant tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgus į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir susiklosčiusią teismų praktiką, Institucijos sprendimas dėl suėjusio ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto patraukimo administracinėn atsakomybėn termino negalimas, kadangi vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šiuo atveju nebegalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-303/2015, 2AT-52-2014). Laikantis nekaltumo prezumpcijos principo, nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimo, negali būti iš esmės sprendžiamas administracinės teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo, D. K. kaltės dėl galimų pažeidimų klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2017 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. AV2-2816/842 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, suėjus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius