Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2025 m. gegužės 12 d. apie 15.53 val. Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (16.13 val. jam buvo nustatytas 3,32 promilių neblaivumas, o 16.32 val. – 3,28 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis G. V. teisiamajame posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną apie 14 val. bare, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį (išgėrė du bokalus alaus ir apie 100 g degtinės), tada jo pažįstamas Alvydas, kurio daugiau duomenų nežino, paprašė, kad leistų jo automobiliu nuvykti iki (duomenys neskelbtini). Jis sutiko. Jam priklausančiu automobiliu Renault, kurį vairavo pažįstamas, iš Panevėžio apie 15 val. nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) ir ten vairuotojas, sukdamas į kairę, užvažiavo ant bortelio ir automobilis užstrigo. Tada vairuotojas, pasakęs, kad ilgiau negali likti, kažkur išėjo, o jis įsėdęs į automobilį bandė pats išvažiuoti, bet jam nepavyko. Tada pasiskambino pažįstamam, kad jam padėtų, tačiau jis pažadėjo atvažiuoti tik po 17 val., todėl susinervinęs išgėrė apie 200 g degtinės. Tada prie jo priėjo žmogus, kuris pasiūlė pagalbą, tačiau pamatęs, kad jis sėdi vairuotojo vietoje neblaivus, iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai liepė pasitikrinti neblaivumą. 2 kartus jam tikrino neblaivumą ir abu kartus buvo nustatytas 3 prom. viršijantis girtumas. Negali paaiškinti, dėl ko vairavo neblaivus. Teisę vairuoti pusei metų buvo praradęs nuo 2024 m. spalio mėnesio dėl to, kad irgi vairavo neblaivus. Įvykio metu nebuvo susitvarkęs reikalingų dokumentų dėl teisės vairuoti susigrąžinimo. Iki tol teisę vairuoti turėjo daug metų. Savo veiksmus vertina blogai ir labai gailisi dėl to, kas įvyko. Gyvena su žmona, kuri dirba, nepilnamečių vaikų neturi. Pažada, kad ateityje nebedarys taip daugiau, nes padarė išvadas.

Atsakydamas į teisėjos ir prokuroro klausimus, kaltinamasis parodė, kad gali būti, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokias aplinkybes dėl vairavimo, nes nelabai atsimena įvykio aplinkybes. Kaip jie su pažįstamu išvažiavo iš baro dar gerai pamena, bet po to jau ne viską pamena. Gal (duomenys neskelbtini) pradėjo automobilį vairuoti jis ir pats sankryžoje užvažiavo ant bortelio, o ne jo pažįstamas, bet pats iš Panevėžio visą kelią iki (duomenys neskelbtini) tikrai nebūtų važiavęs. Panašiai kartą per mėnesį vartoja alkoholį, bet priklausomybės jam neturi, nes kasdien jo nevartoja. Buvo „užsikodavęs“ prieš 2–3 metus ir iš viso nevartojo metus laiko alkoholio. Šeimos gydytoja rekomendavo, todėl ketina kreiptis dėl gydymo nuo priklausomybės alkoholiui.

Kaltinamajam pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui ir gynėjai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas R. M. parodė, kad 2025 m. gegužės 12 d. apie 15.53 val. važiavo savo automobiliu ir prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo pilkos spalvos automobilį RENAULT, kuris buvo užvažiavęs ant bortelio ir užstrigęs, o vairuotojas bandė išvažiuoti, tai jis nusprendė jam padėti. Jam priėjus prie RENAULT automobilio ir atidarius vairuotojo dureles iš automobilio salono pasklido labai stiprus alkoholio kvapas. Jis, supratęs, kas įvyko, nedelsiant paėmė iš vairuotojo raktelius iš užvedimo spynos ir paskambino pagalbos telefonu 112. Minėtame RENAULT automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Jis vairuotojo vardo nežino, gali patvirtinti, kad į vietą atvažiavę pareigūnai prie minėto automobilio rado ir pradėjo bendrauti būtent su tuo asmeniu, kuris prieš tai sėdėjo už RENAULT automobilio vairo ir bandė išvažiuoti (b. l. 27–28).

2025 m. gegužės 12 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), matomas lengvasis automobilis „R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kuris stovi priekiu į pietvakarių pusę. Automobilis užvažiavęs ant borto ir akmenų krūvos. Automobilio dešinės pusės priekinis ratas peršokęs akmenų krūvą, dėl ko automobilis pakibęs ore, kairės pusės ratas ant asfalto, o dešinės pusės galinis ratas taip pat užšokęs ant borto ir akmenų krūvos, bet stovi stabiliai. Iš išorės automobilio apgadinimų nematyti. Apžiūros metu iš įvykio vietos paimtas automobilis „R. S.“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktas (b. l. 8–17).

Iš 2025 m. gegužės 12 d. 16.10 val. surašyto neblaivumo nustatymo akto matyti, kad vyresn. tyrėjas Ž. B. G. V. nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo 2025 m. gegužės 11 d. 19.30 val., atliko tikrinimą prietaisu ALCOTEST 7510, Nr. ARPK-0204, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatė: pirmu tikrinimu 16.13 val. G. V. buvo nustatytas 3,32 prom. neblaivumas (be paklaidos); atlikus antrą kartą patikrinimą 16.32 val. buvo nustatytas 3,28 prom. neblaivumas (be paklaidos). G. V. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 29–32).

Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK RS 1-ojo poskyrio vyresn. tyrėjo Ž. B. 2025 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2025 m. gegužės 12 d. 15.57 val., dirbant ekipaže kartu su Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK RS 1-ojo poskyrio jaunesniąja tyrėja J. S., iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ant bortelio užvažiavęs automobilis Renault, galimai neblaivus vairuotojas, sklinda alkoholio kvapas. Pranešėjas atėmė raktelius. Laukia prie sankryžos su mikroautobusu. Atvykus minėtu adresu prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai yra G. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo prie automobilio RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekio ir bandė uždėti geltonos spalvos lanksčiąją vilktį. Jo paklausus, ką jis čia veikia ir ar jis vairavo minėtą automobilį, jis neigė, taip pat aiškino, kad jis nevairavo automobilio, o tai darė jo kolega, tačiau kolegos anketinių duomenų nepateikė, į prašymą pateikti kolegos duomenis G. V. tiesiog tylėjo. Kodėl G. V. vengė atsakomybės dėl vairavimo būnant neblaiviam, nepaaiškino. Bendraujant su pranešėju R. M. jis nurodė, kad važiuodamas pastebėjo kaip prie (duomenys neskelbtini) pastato ant bortelio ir akmenų krūvos yra užvažiavęs automobilis RENAULT, kurio vairuotojas bandė išvažiuoti, tačiau jam to padaryti nepavyko. Priėjęs prie automobilio ir atidaręs dureles jis (R. M.) pajuto stiprų alkoholio kvapą. R. M. nedelsiant paėmė automobilio užvedimo raktą ir iškvietė pagalbą. R. M. nurodė, kad būtent G. V. buvo už automobilio vairo ir bandė išvažiuoti. Taip pat R. M. nurodė, kad automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Kadangi R. M. nurodė, kad G. V. buvo už minėto automobilio vairo, o kitų asmenų su juo nebuvo, todėl alkoholio kiekio matuokliu 2025 m. gegužės 12 d. 16.13 val. G. V. buvo nustatytas 3,32 promilių girtumas (be paklaidos). Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, o 16.32 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo nustatytas 3,28 promilių girtumas (be paklaidos). G. V. nepageidavo būti pristatytas į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra. G. V. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Nutempiant automobilį buvo pastebėta, kad iš automobilio apačios pradėjo bėgti skysčiai (b. l. 23–24).

Iš 2025 m. gegužės 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrimas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas PSS-(duomenys neskelbtini)UTC+0300.mp4. Įrašo trukmė 5 min. 13 sek. Vaizdo įrašas spalvotas, ryškus. Filmuojama šviesiu paros metu. Policijos pareigūnas, kurio kūno kamera filmuojama, yra Ž. B.. Pareigūnė, kurios kūno kamera nefilmuojama, yra J. S.. Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kad pareigūnai prieina prie vyriškio, kuris atsitūpęs apžiūrinėja automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis sankryžos posūkyje yra nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies ant pievos ir stovi ant akmenų krūvos apie 1 m atstumu prieš stulpą. Vyriškis apsirengęs plona tamsios spalvos striuke, mėlynais džinsais, juodais batais, ant galvos – kepurė ADIDAS su snapeliu. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos yra žinoma, kad tai yra G. V.. Jis rankoje laiko geltonos spalvos trosą. Pareigūnas Ž. B. paklausia G. V., kas vairavo automobilį. Jis atsako, kad vairuotojas – jo kolega, išėjo, o automobilis Renault Megane Scenic priklauso jam. Kolegos pavardės nepasako. Vaizdo įraše matyti, kad G. V. yra akivaizdžiai neblaivus: jo judesiai nekoordinuoti. Įrašo laiku 03:37 prie pareigūnų privažiuoja baltos spalvos mikroautobusas „Mercedes-Benz Spinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas apsirengęs juodos spalvos džemperiu PUMA (toliau – vyriškis Nr. 1), paduoda pareigūnui automobilio užvedimo raktelius ir pasako, kad jis pranešęs policijai, nes matė, kaip G. V. sėdėjo prie vairo. Pareigūnas Ž. B. mikroautobuso vairuotoją pakviečia į policijos tarnybinį automobilį apklausai. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas PSS-(duomenys neskelbtini) UTC+0300.mp4. Įrašo trukmė 30 min. 13 sek. Vaizdo įrašas spalvotas, ryškus. Filmuojama šviesiu paros metu Policijos pareigūnė, kurios kūno kamera filmuojama, yra J. S.. Pareigūnas, kurio kūno kamera nefilmuojama, yra Ž. B.. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai bendrauja su G. V., kuris stovi prie nuo kelio nuvažiavusio automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnei J. S. paklausus, ar jis vairavęs automobilį, G. V. atsako, kad ne jis, o bendradarbis. Įrašo laiku 02:12 prie pareigūnų privažiuoja baltos spalvos mikroautobusas „Mercedes-Benz Spinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas paduoda pareigūnui automobilio užvedimo raktelius ir pasako, kad jis pranešęs policijai, nes matė, kaip G. V. sėdėjo prie automobilio „Renault Megane Scenic“ vairo. G. V. du kartus pasako, kad ne jis vairavęs automobilį. Pareigūnė J. S. alkotesteriu nustato G. V. neblaivumą. Įrašo laiku 04:32 ekrane matomi alkotesterio rodmenys 3,32. G. V. pakartoja kelis kartus, kad jis nevairavęs automobilio, o vairuotojas kažkam paskambino ir išvažiavo iš įvykio vietos. Jie trise važiavę iš darbo, bet G. V. nežino, ar vairuotojas buvo blaivas. Pareigūnė J. S. fotografuoja įvykio vietą. Įrašo laiku 16:22 girdisi pareigūno Ž. B. ir vyriškio Nr. 1 pokalbis apie tai, kad vyriškis Nr. 1 matęs, kaip automobilį Renault vairavęs tas pats žmogus, kurį dabar tikrina policija. Įrašo laiku 22:21 alkotesteriu pakartotinai nustatomas G. V. neblaivumas. Prietaisas parodo 3,28 promilės. G. V. neneigia, kad yra išgėręs, bet neigia, kad vairavo savo automobilį. Įrašo laiku 23:19 pareigūnas Ž. B. paprašo G. V. atlikti testo bendrai neblaivumo būklei nustatyti užduotis: paliesti kiekviena ranka atskirai nosies galiuką užsimerkus ir eiti tiesia linija pėda už pėdos. G. V. nosies galiuką paliečia, bet eiti pėda už pėdos nepavyksta. G. V. pasirašo ant neblaivumo nustatymo protokolo. Pareigūnai nusprendžia išrašyti šaukimą G. V. atvykti apklausai į policijos komisariatą kitai dienai. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 19–21).

VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilio RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. V. (b. l. 35).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Paties kaltinamojo G. V., liudytojo R. M. parodymai, tarnybinis pranešimas, apžiūrų protokolai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti įrodymai patvirtina, kad G. V. 2025 m. gegužės 12 d. po 15 val. Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tai būdamas vartojęs alkoholinių gėrimų, vairavo jam priklausantį lengvąjį automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai nustatė G. V. neblaivumo požymius ir 3 prom. viršijantį girtumą. Nors įvykio vietoje G. V. neigė vairavęs automobilį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino bandęs išvažiuoti iš įvykio vietos, kurioje automobilis buvo užstrigęs, nes buvo užvažiavęs ant bortelio ir akmenų krūvos. Tą pačią aplinkybę patvirtino ir liudytojas R. M., kuris matė, kaip G. V. sėdėjo už RENAULT automobilio vairo ir nesėkmingai bandė išvažiuoti. Kadangi liudytojas, kuris iš pradžių norėjo padėti vairuotojui, pajuto alkoholio kvapą, tai paėmė automobilio raktelius ir iškvietė policiją, o atvykusiems policijos pareigūnams atidavė kaltinamojo vairuoto automobilio raktelius ir papasakojo, kaip viskas buvo. Nors G. V. nurodo, kad iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jo automobilį vairavo kitas asmuo, tačiau ši aplinkybė nešalina jo atsakomybės už vairavimą (duomenys neskelbtini), kas jam ir yra inkriminuota. Be to, matyti, kad G. V. parodymai apie tai, kada vartojo alkoholį ir kas vairavo automobilį, nėra nuoseklūs, jie kito, o galiausiai kaltinamasis pripažino, kad ne visas tos dienos aplinkybes atsimena. Tai visiškai tikėtina, nes G. V. įvykio vietoje buvo nustatytas sunkus 3 prom. viršijantis girtumas. Nepaisant esančių tam tikrų prieštaravimų, byloje neginčijamai nustatyta, kad neblaivus G. V. vairavo transporto priemonę, kai jo girtumas viršijo 1,5 prom. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamajam nustatytą 3 prom. viršijantį girtumą. Taip pat teismas atsižvelgia į G. V. asmenybę, tai, kad jis šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, anksčiau niekada neteistas, tačiau iki aptariamo KET pažeidimo buvo baustas administracine tvarka už tai, kad 2024 m. rugsėjo 15 d. vairavo tą patį automobilį neblaivus (tą kartą jam nustatytas 0,69 prom. neblaivumas). 2025 m. gegužės 12 d. galiojo draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant 69 MGL (3450 Eur) baudos bausmę, kuri nedaug viršija minimalią 50 MGL (2500 Eur) baudą. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu, t. y. iki 46 MGL (2300 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, nustatytinas 20 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, teismas atsižvelgia į jam nustatytą neblaivumo laipsnį (nustatytas 3,28 prom. girtumas). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja neblaivus, tačiau anksčiau jam skirtos poveikio priemonės nesustabdė jo nuo neteisėto elgesio. Taigi teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir jo padarytą pavojų eismo saugumui sukėlusį nusikaltimą, sprendžia, kad nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas – 3 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo jam pačiam priklausantį automobilį. Kaltinamojo vairuotas automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė. Teismas nenustatė ir kaltinamasis nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Taigi teismas, dar kartą įvertinęs visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti tiek kaltinamąjį, tiek ir kitus taip elgtis linkusius asmenis nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, yra pagrindas taikyti turto konfiskavimą ir konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – kaltinamojo vairuotą ir jam priklausantį automobilį.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje esantis kompaktinis diskas paliktinas saugoti byloje.

Teismui buvo pateikti duomenys apie valstybės patirtas išlaidas dėl gynėjos dalyvavimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į tai, kad gynėjos dalyvavimas buvo būtinas dėl prokuroro pasirinkto proceso užbaigimo būdo (pagreitinto proceso tvarka), į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, jam skirta nemaža bauda, kurią jis turi sumokėti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjos dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 69 MGL (3450 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant G. V. galutinę bausmę – 46 MGL (2300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 7 straipsniais, išaiškinti, jog G. V. paskirtą baudą per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo visą ar dalimis turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, „Perlo“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

G. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nepriteisti iš G. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjos dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.