Utenos apylinkės teismo nutartis

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skundą padavusio asmens D. S. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. V. 2017-01-31 nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 49ANN-846260663-17,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. V. 2017-01-31 nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 49ANN-846260663-17, D. S. buvo nubaustas 300 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. D. S. nubaustas už veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2016-11-21, 18.55 val., Švenčionių g., Ignalinos m., vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Skundą padavęs asmuo D. S. nurodo, kad ANK įsigaliojo nuo 2017-01-01. ANK 3 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. D. S. nusižengimą padarė 2016-11-21. Tuo metu ANK dar negaliojo, todėl remiantis ANK 3 straipsnio 1 dalimi ir ATPK 8 straipsnio 1 dalimi, ANK už 2016-11-21 padarytą nusižengimą negalėjo būti taikomas. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos nešvelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties, lyginant su ATPK 126 straipsnio 5 dalimi. Todėl ir pagal ANK 3 straipsnio 2 dalį bei ATPK 8 straipsnio 2 dalį nebuvo pagrindo taikyti ANK normų. Prašo panaikinti 2017-01-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 49ANN-4626063-17 ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 126 straipsnio 5 dalį) arba pakeisti 2017-01-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 49ANN- 84626063-17 – paliekant skirtą 300 Eur baudą ir panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Dėl veikos perkvalifikavimo pagal atitinkamą ANK straipsnį.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau –ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad ANK įsigalioja 2017-01-01. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Iš ANK 422 straipsnio 6 dalies matyti, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Šiuo konkrečiu atveju pagal ANK galimos skirti baudos dydžio vidurkis yra 1,50 eurų didesnis (padidėjo nuo 578,5 iki 580 eurų), o specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis liko nepakitęs – 2,5 metų, visgi ANK numato švelnesnę atsakomybę, nes nebegalima skirti administracinio arešto, todėl nutarimą priėmęs pareigūnas pagrįstai ir teisėtai D. S. inkriminuojamą administracinį nusižengimą perkvalifikavo pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį (ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl nutarimo teistumo ir pagrįstumo.

Įgyvendinant 2017-01-01 įsigaliojusį ANK, pagal ANKPĮĮTĮ 5 straipsnio 4 dalį, teisena turi vykti pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Teisena pagal ANK normos vyksta tik minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla dėl D. S. skundo nagrinėjama remiantis ATPK normomis.

ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio vyresniojo tyrėjo D. D. 2016-11-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-11-21 apie 18.55 val., pasitelkus Ignalinos r. PK patrulių ekipažą Ignalinos mieste Švenčionių g. buvo sustabdytas automobilis Dodge Grand Caravan, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie keleivio priekinės pusės durelių ir pabandžius jas atidaryti, durelės buvo uždarytos, kolega A. G. priėjo prie priekinių vairuotojo durelių ir bandė atidaryti bei patraukti rankeną, bet jos buvo uždarytos. Matėsi, kad vairuotojos blaškosi automobilio salone tarsi kažko ieškodamas. A. G. pabeldė į durelių stiklą ir vairuotojui nurodė atidaryti dureles, D. S. dar kiek pasiblaškęs atidarė vairuotojo pusės dureles. Bendraujant su D. S. kilo įtarimas, kad jisai gali būti apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nes jautiesi perteklinis vairuotojo nerimas, negalėjo paaiškinti iš kur ir į kokia vietą vyksta. Taip pastebėta, kad vairuotojo akys yra paraudusios. Vykstant į policijos komisariatą ir būnant policijos komisariato patalpose D. S. vis prašinėjo duoti atsigerti, nurodė, kad jį troškina. Bendraujant su D. S. nuo jo sklindančio alkoholio kvapo nesijautė. Pagal darbo pobūdį yra žinoma, kad paraudusios akys, sausa burna (troškulys), perteklinis nerimas yra kanapių ar jų dalių vartojimo požymiai, buvo nuspręsta atlikti D. S. transporto priemonės apžiūrą. Apžiūros metu vairuotojo pusės durelių daiktų dėžėje buvo rastas vienkartinis sulankstytas popierinis kavos puodelis, kurio viduje rastas folijos popieriaus gniužulas su viduje esančia žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įtariamai kanapės. Vyresniojo tyrėjo A. G. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau ir Taisyklės) 2.1 punkte (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) nustatyta, kad apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Pagal Taisyklių 9 punktą, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neapsvaigęs, policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo nurodytiems asmenims siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kokių veiksmų ėmėsi pareigūnai įtarę, jog D. S. galimai yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų (nušalino nuo transporto priemonės vairavimo, laikinai sulaikė ar kt.), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina skundo aplinkybes, jog siuntimas atlikti medicininę apžiūrą D. S. buvo išduotas tik kitą dieną, t.y 2016-11-22, o medicininė apžiūra atlikta 2016-11-22, 15.47 val., t.y. praėjus daugiau nei 20 valandų nuo faktinio D. S. sulaikymo.

Tai, kad D. S. siuntimas atlikti medicininį patikrinimą išrašytas sekančią dieną po jo sulaikymo, o apžiūra atlikta praėjus po faktinio sulaikymo 20 valandų, leidžia pagrįstai abejoti, kad sulaikymo metu, t.y. 2016-11-21 apie 18.55 val., D. S. buvo apsvaigęs.

2016-11-22 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 112 išvadoje asmens apžiūrą atlikusi budinti gydytoja nurodė, jog vairuotojas neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, nes vairavo apsvaigęs. Pažymėtina, kad Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 (toliau – Metodikos), 6 punkte nustatyta, gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972; 2001, Nr. 31-1042) patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau vadinama – medicininės apžiūros aktas), išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. Gydytoja, vertindama bendrą D. S. būklę nurodė, jog tiriamojo oda, gleivinės švarios, liežuvis apdėtas baltomis apnašomis, kvėpavimas normalus, kvapo iš burnos nėra, pulsas 88 k. min., ritmingas, arterinis kraujospūdis 127/87, eisena – eina tiesiai, laisvai, nesvyruoja, laikosi krypties, atlieka posūkius, judesiai tikslūs, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo nėra, vyzdžiai normalūs, simetriški, nistagmo nėra, nusiskundimų dėl savijautos nėra, tiriamojo asmens duomenimis prieš savaitę vartojo marihuaną, elgsena, nuotaika normali, sąmoningas, orientuojasi laike ir vietoje, dėmesys normalus, mąstymas normalus, kalba normali, mimika, gestikuliavimas normalūs. Nurodė, kad paimtas 50 ml šlapimo bandinys. Pagal Metodikos 11 punkto reikalavimus gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, gydytojas užpildo medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys. Skiltyje „Išvada“ nurodoma asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma kokių medžiagų. Šiuo konkrečiu atveju medicinos apžiūros akte toksikologijos laboratorijos tyrimo rezultatas akte nėra įrašytas, todėl gydytojos išvadą, kad „vairuotojas neturėjo teisės vairuoti mašinos, nes vairavo apsvaigęs“ vertintina, kaip nepatikima ir nepagrįsta, neatitinkanti išvadai keliamų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad apžiūrą atlikusi gydytoja aplamai negalėjo daryti išvados galėjo vairuoti ar negalėjo vairuoti, nes tai peržengia medicinos darbuotojo kompetencijos ribas ir tendencingai klaidina tyrimą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N3135/2016(01) nurodyta, kad apžiūros metu paimtame D. S. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rugšties. Šlapime amfetaminų, beanzodiazipinų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opijatų, kokaino, kokaino metabolitų nerasta. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad D. S. šlapime buvo surasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, neduoda pagrindo išvadai, jog asmuo vairavimo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kadangi nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki eismo įvykio buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Būtina nustatyti, kad įvykio metu tas asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo aktualioje praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013-04-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2013). Reikia pažymėti, kad medicinos mokslas (pvz. Dr. A. Š., Vilniaus priklausomybės ligų centro Direktoriaus pavaduotoja gydymo reikalams) nurodo, kad tetrahidrokanabinolio karboksi rugštis žmogaus šlapime gali būti aptinkama iki 30 dienų, o kraujyje iki 20 val. nuo pavartojimo. Taigi kategorišką išvadą apie tai, kad asmuo apsvaigęs nuo tetrahidrokanabinolio karboksi rugštis, galima daryti tuo atveju jei šioji buvo nustatyta šlapime ir kraujyje per 20 valandų nuo jos pavartojimo.

Taigi, laiku, kaip tai numatyta įstatymuose, nepaėmus šlapimo / arba kraujo mėginio, kurie būtų neginčijami kaltės ar nekaltumo įrodymai, nėra pagrindo daryti išvadai, kad 2016-11-21 apie 18.55 val. D. S. buvo apsvaigimo nuo narkotinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio karboksi rugšties, būsenoje.

Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju nuobaudą paskyrusios institucijos pozicija grindžiama tik prielaidomis, todėl sprendžiant D. S. administracinės atsakomybės klausimą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog byloje nesant įrodymų, jog D. S. 2016-11-21, 18.55 val. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir konstatuotina, kad D. S. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje, pradėta teisena nutrauktina, 2017-01-31 nutarimas dėl nuobaudos skyrimo naikintinas (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Konstatavus, kad D. S. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje, kiti skundo motyvai neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. V. 2017-01-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 49ANN-846260663-17 ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.