Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-04-10 · Administracinė byla Nr. eI-2055-739/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-04-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-10
Bylos Nr.
eI-2055-739/2018
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00018-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprekyba“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2055-739/2018Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00018-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 10d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams A. K. ir G. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprekyba“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo tvirtinti patikrinimo aktą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ekoprekyba“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja skunde paaiškino, kad Departamentas Sprendimu nusprendė patvirtinti 2017 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo aktą Nr. E1-17/1-137. Sprendimu patvirtinta 186 061 Eur suma, kurią pareiškėja privalo sumokėti, kadangi už 2012–2016 mokestinius laikotarpius į Lietuvos vidaus rinką išleistus nuslėptus apmokestinamosios pakuotės kiekius apskaičiuota mokesčio taikant didesnį tarifą suma 186 061 Eur. Nesutinka su Sprendimu, laiko jį nepagrįstu. Pažymi, jog atsakovas Sprendime nurodė, kad už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį apskaičiuojamas mokestis taikant didesnį tarifą. Nurodo, jog atsakovas teigia, kad pareiškėjos pateikti duomenys yra neteisingi, o nedeklaruoti kiekiai pripažinti neteisingai, netinkamai apskaitytais, nuslėptais, tačiau jis nepateikia jokių konkrečių skaičiavimų, kurie įrodytų, jog kiekis buvo nuslėptas, ir neįrodo savo skaičiavimų pagrįstumo. Nurodo, kad dėl to Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio nuostatų. Nurodo bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje aiškinami individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai, įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad atsakovas nepagrindžia savo skaičiavimų, pateiktų Sprendime, remiasi deklaratyviu ir nepagrįstu skaičiavimu, todėl Sprendimas neatitinka individualaus administracinio akto formos. Teigia, kad sprendimas yra nepagrįstas, todėl jis naikintinas. Taip pat pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) nuostatomis, įtvirtinančiomis įstatymo paskirtį (1 straipsnio 2 dalis), mokesčio objektą (3 straipsnio 3 punktas), mokesčio mokėtojus (4 straipsnio 3 dalis), tiekimo vidaus rinkai sąvoką (2 straipsnio 23 dalis), mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo kontrolę (9 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 4 dalies 3 punktas), mokesčio už aplinkos teršimą sumokėjimą ir išieškojimą (10 straipsnio 4 dalis), Lietuvos Respublikos pakuočių ir atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, apibrėžiančiomis tiekimo vidaus rinkai sąvoką (2 straipsnio 24 dalis), Pakuočių ir atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348, nuostatomis, reglamentuojančiomis pakuočių apskaitą (24 punktas).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime ir jo atstovai teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Departamento Sprendimą palikti galioti. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Sprendimas turi visus individualiam teisės aktui būdingus požymius. Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, elgėsi taip, kaip numato teisės aktai. Pareiškėja klaidina teismą, teigdama, kad nėra atlikto detalaus apskaičiavimo. 2017 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo akto Nr. E1-17/1-137 1-ame priede atliktas mokestinis paskaičiavimas už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius, vadovaujantis galiojančiu teisės aktu – Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje keliamas ginčas dėl Departamento 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo tuo pagrindu, kad šiame Sprendime pateikti skaičiavimai yra nepagrįsti, ir kad šiame Sprendime nepateikti konkretūs skaičiavimai, kurie įrodytų, jog pripildytos pakuotės kiekis buvo nuslėptas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamento direktorius 2017 m. birželio 27 d. pavedimu Nr. V5-683 Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėjui, vyriausiajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui (toliau – vyr. inspektorius) pavedė atlikti Bendrovės neplaninį mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimą už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius.

Atlikęs patikrinimą, vyr. inspektorius 2017 m. liepos 11 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. E1-17/1-69, kuriame nustatė, kad Bendrovė yra registruota ir pateikusi duomenis Gaminių ir importuotojų sąvade, kaip į Lietuvos vidaus rinką išleidžianti pakuotes (plastikinę, popierinę (kartoninę), medinę). Bendrovė 2012–2016 metais tiekė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai bei eksportavo gaminiais užpildytas pakuotes, tačiau netvarkė jų apskaitos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Pakuočių ir atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348, pakuočių apskaitos reikalavimus, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2012–2016 metų mokestiniais laikotarpiais į Lietuvos vidaus rinką išleistą apmokestinamosios (gaminiais pripildytos) pakuotės kiekį, tuo pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, II skyriaus, IV skyriaus 17 punkto nuostatas. Nurodė, kad Bendrovės mokestinė prievolė bus apskaičiuojama gavus 2012–2016 metų pakuotės apskaitos duomenis. Surašė Bendrovei 2017 m. liepos 11 d. Privalomąjį nurodymą Nr. E2-17/1-8 sudaryti ir pateikti Departamentui pakuotės apskaitą už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius.

Bendrovė 2017 m. rugsėjo 1 d. raštu informavo Departamentą, kad įvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimus, ir pateikė pakuočių apskaitą už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius.

Vyr. inspektorius 2017 m. rugsėjo 6 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. E1-17/1-91, kuriame nurodė ankstesniame Patikrinimo akte Nr. E1-17/1-69 nustatytus pažeidimus. Nurodė Bendrovės per 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius importuotus (įvežtus) ir į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleistus bei eksportuotus (išvežtus) gaminiais užpildytų pakuočių kiekius, kurie buvo nustatyti pagal Bendrovės apskaitos dokumentus. Nurodė, kad Bendrovei už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį apskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą, kurio suma už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius – 198 850 Eur. Prie Patikrinimo akto pridėjo Mokesčio didesniu tarifu už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą gaminių pripildytos pakuotės atliekomis apskaičiavimą. Duomenis pateikęs Bendrovės komercijos direktorius bei duomenis surinkęs ir priėmęs vyr. inspektorius pasirašė Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą Nr. 2017-16.

Bendrovei pateikus rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto Nr. E1-17/1-91 ir 2017 m. lapkričio 6 d. pateikus 2012–2016 metų apmokestinamosios pakuotės apskaitos duomenis, Departamento direktorius 2017 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą, siekiant įvertinti Bendrovės pateiktus papildomus duomenis, dėl kurių galimai gali būti atliktas apskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu perskaičiavimas.

Vyr. inspektorius 2017 m. gruodžio 20 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. E1-17/1-137, kuriame nurodė ankstesniame Patikrinimo akte Nr. E1-17/1-69 nustatytus pažeidimus. Nurodė Bendrovės per 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius importuotus (įvežtus) ir į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleistus bei eksportuotus (išvežtus) gaminiais užpildytų pakuočių kiekius. Nurodė, kad Bendrovei už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį apskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą, kurio suma už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius – 186 061 Eur. Prie Patikrinimo akto pridėjo Mokesčio didesniu tarifu už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą gaminių pripildytos pakuotės atliekomis apskaičiavimą (priedą Nr. 1). Duomenis pateikęs Bendrovės komercijos direktorius bei duomenis surinkęs ir priėmęs vyr. inspektorius pasirašė Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą Nr. 2017-33 (Patikrinimo akto priedą Nr. 2), kuriame užfiksuota informacija, jog nustatyta tvarka nebuvo teikta mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracija, užfiksuoti įvežtų ir išleistų į Lietuvos vidaus rinką užpildytų pakuočių kiekiai bei kita informacija, reikalinga mokesčiui už aplinkos teršimą įvertinti.

Bendrovei nepateikus rašytinių pastabų dėl Patikrinimo akto Nr. E1-17/1-137, Departamento direktorius 2017 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą Nr. E1-17/1-137, Sprendime nurodydamas tuos pačius minėtame Patikrinimo akte nustatytus per 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius importuotus (įvežtus) ir į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleistus gaminiais užpildytų pakuočių kiekius, ir tą pačią mokesčio didesniu tarifu sumą, jos sumokėjimui nustatydamas 20 dienų terminą.

Nesutikdama su tokiu Sprendimu, Bendrovė pateikė teismui skundą, kuriuo prašė Sprendimą panaikinti.

Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, mokesčiu už aplinkos teršimą siekiama ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Mokesčių teisės prasme, subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, elgiasi nesąžiningai, nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas. Taip yra pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-220/2014).

Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 3 punktą, mokesčio už aplinkos teršimą objektas yra pripildyta pakuotė, nurodyta šio įstatymo 4 priedėlyje, t. y. stiklinė, plastikinė, popierinė ir kartoninė, kita pakuotė. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai. Pareiškėja patenka į Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų mokesčių mokėtojų sąrašą, pareiškėja to neginčija.

Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, juridiniai asmenys, kurie pagal šį Įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje pateiktus duomenis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) 76 straipsnio 1 dalimi, mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, Aplinkos ministerija kontroliuoja apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, už nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą. Pagal to paties straipsnio 4 dalies 3 punktą, mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo priedėlyje, ir koeficiento 2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas „nuslėptų pakuočių“ sąvoką, pažymėjo, kad nors Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnyje (t. y. pagrindinės įstatymo sąvokos) iš tikrųjų nėra pateikta nuslėptų pakuočių sąvoka, tačiau sisteminiu šio įstatymo straipsnių aiškinimo būdu galima daryti išvadą, jog mokesčio už aplinkos teršimą nedeklaravimas ir jo nesumokėjimas šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku būtent ir yra apmokestinamųjų gaminių bei pakuotės nuslėpimas šio įstatymo 9 straipsnio nuostatų taikymo prasme (2016 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-561-602/2016; 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-892-143/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip apt nurodė, kad mokesčio nedeklaravimas reiškia kenksmingos veiklos masto ir su ja susijusių prievolių valstybei slėpimą, neviešinimą, o tai kelia didesnį pavojų įstatymu saugomiems interesams ir lemia didesnių piniginių prievolių valstybei atsiradimą. Todėl šiuo atveju nuslėptas apmokestinamųjų gaminių ir (ar) apmokestinamosios pakuotės kiekis yra visas apmokestinamųjų gaminių ar apmokestinamosios pakuotės kiekis, kurį mokesčio mokėtojas išleido į vidaus rinką, bet įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo ir už kurį nesumokėjo mokesčio (2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-928/2005; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2042/2013).

Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau – Apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas) 12 punkte (aktualioje redakcijoje, galiojančioje nuo 2015 m. sausio 27 d.) numatyta, kad didesniu tarifu apskaičiuojamas mokestis už nuslėptą taršą atitinkamos rūšies gaminių pripildytos pakuotės atliekomis, pateikta formulė minėto mokesčio apskaičiavimui tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas neteikė deklaracijos. Paaiškinant vieną iš apskaičiavimo formulės reikšmių „QNUS“ nurodyta, kad tai yra mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos pakuotės nedeklaruotas (nuslėptas) kiekis. Pagal galiojančią Mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 12 punkto redakciją „nuslėptu“ laikytinas mokesčio mokėtojo vidaus rinkai tiektas gaminių pripildytos pakuotės kiekis, kurio mokesčio mokėtojas nedeklaravo.

Iki 2015 m. sausio 27 d. galiojusioje Mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 12 punkto redakcijoje, kaip ir šiuo metu galiojančioje, buvo numatyta, kad didesniu tarifu apskaičiuojamas mokestis už nuslėptą taršą atitinkamos rūšies gaminių pripildytos pakuotės atliekomis. „QNUS“ reikšmė aiškinta kiek kitaip – tai yra pakuotės kiekis (t), kurį mokesčių mokėtojas tiekė vidaus rinkai per mokestinį laikotarpį ir nedeklaravo ar deklaravo mažesnį pakuotės kiekį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 12 punkto (redakcijos, galiojusios iki 2015 m. sausio 27 d.) nuostatas nurodė, jog minėtame teisės akte yra išaiškinta nuslėpimo sąvoka, nustatant, kad nuslėpimu laikomas nedeklaruotas ar deklaruotas mažesnis pakuotės kiekis (2014 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1794/2014).

Nagrinėjamu atveju, iš Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akto Nr. 2017/33 5.3 punkto duomenų matyti, kad Bendrovė 2012–2016 metais įvežė ir į vidaus rinką išleido užpildytas pakuotes (nurodyti konkretūs pakuočių kiekiai). Iš 5.1 punkto matyti, kad Bendrovė mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2012–2016 mokestinius laikotarpius Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka neteikė, mokesčio už aplinkos teršimą nemokėjo. Tai atitinka „nuslėpimo“ sąvoką, kaip ji apibūdinama Aprašo 12 punkte ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 (toliau – ir Mokesčio kontrolės tvarkos aprašas) 6 punkte numatyta, kad Patikrinimą atliekantis pareigūnas, vadovaudamasis Mokėtojo pateiktuose dokumentuose esančiais duomenimis ir informacija, surašo Patikrinimo aktą; šių duomenų ir informacijos teisingumą patvirtina mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas, pasirašydamas Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą; informacija ir duomenys, įrodantys taršos nuslėpimo faktą, kuriais remiantis buvo apskaičiuota mokėtina mokesčio suma, nurodomi Patikrinimo akte. Nagrinėjamu atveju, Patikrinimo aktas surašytas. Iš Patikrinimo akto Nr. E1-17/1-137 matyti, kad jame esantys duomenys apie išleistus į vidaus rinką pakuočių kiekius bei deklaravimą sutampa su duomenimis, užfiksuotais Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte Nr. 2017/33. Iš Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akto Nr. 2017/33 matyti, kad 5.3 punkto duomenys apie užpildytas pakuotes gauti iš Bendrovės apmokestinamosios pakuotės 2012–2016 metų apskaitos ir 2012–2016 metų buhalterinės apskaitos dokumentų, o 5.1 punkto duomenys apie deklaravimą gauti, be kita ko, iš Mokesčių kontrolės informacinės sistemos. Bendrovės komercijos direktorius pasirašė Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte Nr. 2017-33, kad jis duomenis pateikė, ir kad duomenys yra pilni ir teisingi. Taigi, buvo laikytasi Mokesčio kontrolės tvarkos aprašo 6 punkto reikalavimų.

Pagal Mokesčio kontrolės tvarkos aprašo 10 punktą, jei nustatoma, kad buvo nuslėpti į Lietuvos vidaus rinką išleisti apmokestinamieji gaminiai, ir (ar) pakuotė, mokėtina Mokesčio už aplinkos teršimą suma už nuslėptą į Lietuvos vidaus rinką išleistų apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės kiekį apskaičiuojama vadovaujantis 2008 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. D1-370/1K-230 ir įforminama Patikrinimo akte. Nagrinėjamu atveju, toks apskaičiavimas parengtas – prie Patikrinimo akto Nr. E1-17/1-137 pridėtas Mokesčio didesniu tarifu už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą gaminių pripildytos pakuotės atliekomis apskaičiavimas. Jame yra detalus mokesčių, apskaičiuotų taikant didesnį tarifą, skaičiavimas, nurodyta formulė, pagal kurią jie apskaičiuoti, ir duomenys (kiekiai), kurių pagrindu atliktas skaičiavimas. Iš minėto apskaičiavimo matyti, kad jame esantys užpildytos pakuotės duomenys (kiekiai) sutampa su duomenimis, užfiksuotais Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte Nr. 2017/33. Pareiškėja skunde neginčija šių duomenų teisingumo.

Apskaičiavimo rezultatai (t. y. didesnio tarifo mokestis už aplinkos teršimą už nuslėptus pakuotės kiekius, iš viso priskaičiuota 186 061 Eur mokesčio) nurodyti Patikrinimo akte Nr. E1-17/1-137. Patikrinimo aktas Nr. E1-17/1-137 patvirtintas Departamento direktoriaus Sprendimu (Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, Mokesčio kontrolės tvarkos aprašo 10 punktas).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi atsakovas nepagrindžia savo skaičiavimų, pateiktų Sprendime, Sprendime nepateikti konkretūs skaičiavimai, kurie įrodytų, jog pripildytos pakuotės kiekis buvo nuslėptas. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-473-492/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, jog vis dėlto yra svarbu, kad ši papildoma dokumentacija būtų pateikta pareiškėjui, į šią dokumentaciją būtų pateikta aiški nuoroda individualiame administraciniame akte. Priešingu atveju, tokia dokumentacija negali būti laikoma individualaus administracinio akto sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi (2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-585-47/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-473-492/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (2016 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-658-858/2016; 2013 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-800/2013; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-633/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiame kontekste, be to, nurodė, kad tų pačių duomenų dubliavimas keliose vietose būtų perteklinis, prieštaraujantis gero administravimo principui (2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-633/2008).

Nagrinėjamu atveju, nors Sprendime ir nėra pateiktos mokesčio už aplinkos teršimą padidintu tarifu apskaičiavimo formulės, Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas Nr. E1-17/1-137 ir Sprendime padaryta nuoroda į minėtą Patikrinimo aktą. Patikrinimo akte Nr. E1-17/1-137 nurodyta, kad prie jo pridedami priedai – Mokesčio didesniu tarifu už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą gaminių pripildytos pakuotės atliekomis apskaičiavimas (priedas Nr. 1) ir Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktas Nr. 2017/33 (priedas Nr. 2), ir šie priedai pridėti. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo aktas Nr. E1-17/1-137 kartu su jo priedais Nr. 1 ir Nr. 2 tą pačią dieną pasirašytinai buvo įteiktas Bendrovės komercijos direktoriui. Esant šioms aplinkybėms, į Sprendimą nebūtinai turėjo būti perkelta visa informacija, kurios pagrindu šis Sprendimas buvo priimtas. Sprendime esantys duomenys sutampa su Patikrinimo akto Nr. E1-17/1-137 prieduose nurodytais duomenimis, o detalūs mokesčio paskaičiavimai, duomenų šaltiniai nurodyti minėtuose prieduose. Be to, Patikrinimo akte Nr. E1-17/1-137 padaryta nuoroda į ankstesnius patikrinimo aktus Nr. E1-17/1-91 ir Nr. E1-17/1-69, kurie, kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat buvo įteikti Bendrovei. Dėl to, teismo vertinimu, pareiškėjas, gavęs Sprendimą ir Patikrinimo aktą Nr. E1-17/1-137 su jo priedais, turėjo pakankamai informacijos, kad suprastų, kokiu pagrindu jam buvo paskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą.

Dėl išvardintų motyvų laikytina, kad atsakovo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas 2017 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo aktas Nr. E1-17/1-137, yra teisėta ir pagrįstas, šį sprendimą naikinti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Dalia PranckienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė