Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „IMSĮ“ ieškinį atsakovui I. M. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių biuras“. Ieškovės vienintelis akcininkas ir vadovas nuo ieškovės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo – atsakovas I. M.. Nurodė, kad atsakovo skola ieškovei bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė 78 679,37 Eur, kurią atsakovas pripažino bei grąžino dalį paskolos - 1 100 Eur. Ieškovės bankroto administratorius analizuodamas bendrovės apskaitos dokumentus nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovei bankroto bylos iškėlimo dieną sudaro 78 679,37 Eur. Atsižvelgdamas į tai, ieškovės bankroto administratorius 2018 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu dėl įsiskolinimo likvidavimo kreipėsi į atsakovą. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nurodė, kad pranešimą gavo. Nesulaukęs atsakymo ieškovės bankroto administratorius atsakovui 2018 m. rugpjūčio 27 d. išsiuntė pakartotinį pranešimą dėl skolos likvidavimo. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakydamas į pretenziją išreiškė valią susitikti ir aptarti skolos grąžinimo galimybes bei terminus, jokių pretenzijų dėl skolos dydžio nereiškė. Nurodė, kad ieškovės bankroto administratorius ne kartą telefonu ragino atsakovą likviduoti įsiskolinimą / pateikti numatomų mokėjimų, skirtų skolai likviduoti, grafiką, tačiau atsakovas tik 2018 m. lapkričio 12 d. ieškovės bankroto administratoriui pateikė skolos grąžinimo grafiką 6 metams, taip pat 2018 m. spalio 30 d. į ieškovės depozitinę sąskaitą buvo atliktas 700 Eur mokėjimas, 2018 m. lapkričio 29 d. - 400 Eur mokėjimas. Ieškovės bankroto administratorius, atsižvelgdamas į bankroto proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principus bei į tai, kad atsakovas visiškai pripažįsta savo įsiskolinimą ieškovei, šiuo ieškiniu prašo priteisti likusią negrąžintą paskolos dalį - 77 579,37 Eur (78 679,37 - 1 100 = 77 579,37 Eur).

Ieškovės ieškinys teisme priimtas 2018 m. gruodžio 12 d., atsakovui nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti. Atsakovui išsiųstos ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ieškinyje nurodytu adresu. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2018 m. gruodžio 13 d. Taigi, atsakovas teismui atsiliepimą į ieškinį privalėjo pateikti iki 2019 m. sausio 14 d. įskaitytinai. Per teismo nustatytą 30 dienų terminą atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi UAB „IMSĮ“ iškelta bankroto byla; 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtintas BUAB „IMSĮ“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi BUAB „IMSĮ“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti įmonei padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo pareiga ne tik rūpintis duomenų registrui teikimu, bet ir elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu, taip pat apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas šių pareigų tinkamai nevykdė. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu ir turėdamas galimybę disponuoti ieškovės turtu, iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo likus mažiau nei dviem savaitėms (praėjus beveik 2 mėnesiams po pareiškimo iškelti ieškovei bankroto bylą pateikimo teismui), sau, kaip ieškovės akcininkui, išmokėjo 13 175 Eur dividendų. Taip pat iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo likus vienai dienai, sau išmokėjo 3 400 Eur. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino ieškovės 114 312,27 Eur bendros sumos kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, todėl akivaizdu, kad atsakovas puikiai suvokdamas ieškovės prievolių kreditoriams dydį, sąmoningai veikdamas išmokėjo sau iš viso 16 575 Eur tokiu būdu padidindamas jau esamus kreditorių nuostolius. Konstatuotina, kad tokiais savo veiksmais atsakovas akivaizdžiai pažeidė įmonės administracijos vadovui keliamus reikalavimus: ieškovės atžvilgiu veikė nesąžiningai ir neprotingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), nebuvo ieškovei lojalus (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), galimai supainiojo savo ir ieškovės turtą bei interesus (CK 2.87 straipsnio 3 dalis), nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos. Pažeidęs nurodytas juridinio asmens valdymo organo pareigas, atsakovas padarė ieškovei žalos (19 669,76 Eur), kurią privalo atlyginti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Toks žalos dydžio nustatymas gali būti taikomas tuo atveju, kai ją lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją tenka pačiam atsakovui. Teismas šioje byloje nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių susidarė žala ieškovės kreditoriams, o atsakovas savo kaltės nepaneigė, jokių įrodymų byloje nepateikė. Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje BUAB „IMSĮ“ valdymo organas – atsakovas I. M. pažeidė jam teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, dėl ko sudarė 77 579,37 Eur įsiskolinimas ieškovei, išmokėjo sau 16 575 Eur sumą bei iš ieškovės kasos paėmė 3 094,76 Eur pinigines lėšas, kurios buvo skirtos darbuotojų atlyginiams išmokėti, taigi padarė bendrą 19 669,76 Eur žalą įmonei, o tai reiškia, jog susidarė sąlygos žalai atsirasti, kurią atsakovas turi atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 77 579,37 Eur dydžio skolą ir 19 669,76 Eur žalos atlyginimą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas nustatė, kad atsakovas yra ieškovės skolininkas, prievolė kreditoriui nėra įvykdyta, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Todėl ieškovės prašymas šioje dalyje taip pat yra tenkintinas, priteisiant jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už ieškinį turėjo mokėti 1684,00 Eur dydžio žyminį mokestį, ieškinys patenkintas 100 proc., todėl iš atsakovo valstybei priteistina 1684,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 3,72 Eur, todėl, tenkinus ieškinį visiškai, valstybės naudai iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „IMSĮ“, juridinio asmens kodas 151272619, iš atsakovo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 77 579,37 Eur (septyniasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus trisdešimt septynis centus) skolos, 19 669,76 Eur (devyniolika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus septyniasdešimt šešis centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1684,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei ir 3,72 Eur (tris eurus septyniasdešimt du centus) procesinių dokumentų išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant atitinkamai mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis per 20 dienų nuo šio sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.