Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. M. bausmę atlieka pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2018 m. vasario 22 d., pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 22 d.

2. Komisija 2019 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam E. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis E. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. M. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo E. M. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sudarančias formalų pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant, ar nuteistojo siekis pasitaisyti pataisos proceso metu yra pakankamas, ne mažiau svarbus yra ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. M. rizika pakartotinai nusikalsti sudaro 16 balų, o tai priskiriama žemai rizikai, tačiau net ir šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. M. atvykęs į pataisos namus, išreiškė norą dirbti administracijos siūlomą darbą, nuo 2018 m. kovo 19 d. dirbo VĮ ,,M. A.“, suteikta teisė be sargybos ar palydos vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistojo atžvilgiu teismo nuosprendžiu buvo priteistas civilinis ieškinys, kuris yra sumokėtas. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, nuolat su jais bendrauja, yra lankomas pasimatymų metu. Už gerą elgesį, darbą, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo bei socialinės reabilitacijos priemonėse buvo skatintas penkis kartus. Nurodyti duomenys neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo siekį pasitaisyti, savo elgesiu įrodyti teigiamas korekcijas ir siekį ateityje laikytis įstatymų, daugiau nenusikalsti. Vis dėlto, šios aplinkybės nėra pakankamos ir neįrodo akivaizdžios bei abejonių nekeliančios pažangos, sudarančios pagrindą teisėjų kolegijai manyti, kad probacija bus sėkminga ir toliau elgesys gali būti taisomas neizoliuotai.

9. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis baudžiamojoje byloje, kurios nuosprendžiu jis yra nuteistas ir atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Toks nuteistojo elgesys rodo atsainų požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus bei jais sukeltas negrįžtamas pasekmes ir teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl savo neteisėtų veiksmų E. M. iš esmės nesigailėjo, negebėjo prisiimti atsakomybės už juos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmę atlieka už nusikalstamą veiką (išžaginimą), kurią padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas prievartą, grasindamas smurtu. Šios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei lygtinio paleidimo atveju ir kelia teismui abejonių, ar būdamas laisvėje, nuteistasis vėl nenusikals, nesugebėjęs susidoroti su alkoholio vartojimo problema. Be to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

10. Akcentuotina ir tai, kad, nors, kaip teisingai pažymėta skunde, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas žemos rizikos grupei ir yra sumažėjęs nuo 23 balų iki 16, tačiau iš aptartų 16 balų, 5 balai yra statiniai, tuo tarpu net 11 balų yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai, paskirta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

12. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis E. M. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. M. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.