Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-686-336/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-04
Bylos Nr.
1-686-336/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19810-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
R. Š.
Kaltinamasis
D. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-686-336/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19810-2019-4Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 4 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

prokurorui Arvydui Bernotavičiui,gynėjui adv. Vytautui Polikaičiui,nukentėjusiam R. Š.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,D. N., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 str. 1 d. (2019-05-12 fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas R. Š.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. N., 2019 m. gegužės 12 d. apie 17.00 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia kumščiais sudavė apie penkiolika kartų R. Š. į galvą, penkis kartus nukentėjusiajam įspyrė į veidą, o R. Š. nugriuvus ant žemės ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui R. Š. kumščiais sudavus apie penkiolika kartų į galvą ir vieną kartą sudavus alkūne į galvą, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. Š. poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, dešinio žando sumušimą, muštines žaizdas lūpose ir dešinio žando gleivinėje, tuo sukėlė R. Š. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. N. kaltu padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. buvo pas mamą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) niekada nebuvęs, jokio ryšio su šiuo kaimu neturi, neturi tame kaime gyvenančių pažįstamų ar artimų žmonių. Nurodė, kad kodėl jį apkalba, neįsivaizduoja. Nei nukentėjusiojo R. Š., nei į teisiamąjį posėdį atvykusių liudytojų nepažįsta. Nurodė, kad su bylos medžiaga susipažinęs, žino, kad du asmenys jį atpažino. Nukentėjęs jį atpažino, nes kaip jam sakė, kaltinamojo motina pasakė jam jo vardą, pavardę. Tada jis susirado per „Facebook“ ir tokiu būdu atpažino. Nurodė, kad nukentėjusiojo mama jį pažįsta. Nurodė, kad jo draugė P. gyvena kartu su juo, o jos tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jam žinoma, kad dieną prieš įvykį buvo kažkoks incidentas su nukentėjusiuoju. Draugė jam apie tai užsiminė, sakė, kad ją užsipuolė, buvo iškviesta policija. Draugė sakė, kad ji ėjo su savo sese ir vaikais, ir įvyko incidentas tarp jų ir R. Š.. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) yra buvęs, nes jame gyvena draugės tėvai. Nurodė, kad R. Š. pažįsta iš matymo, nes jį teko pamatyti per akistatą. Jį, jo pavardę žino tik iš bylos, draugė niekada neminėjo jo pavardės. Nurodė, kad jo draugės tėvai turi automobilį „Mercedes Benz“, tamsiai mėlynos spalvos, bet ne C220 klasės, o C180. Teismo prašo jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu:

Nukentėjęs R. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, kelis kartus yra matęs (duomenys neskelbtini), kai atvažiuodavo pas ten gyvenančią savo uošvienę V. P.. Su kaltinamuoju tikrai nebuvo piktuoju, neteko iš viso su juo bendrauti. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. su R. U. ir A. A. parsivežė alaus, sidro, sėdėjo už namo A. A. sodyboje, gėrė alų, sidrą, buvo graži saulėta diena. Vienu metu į kiemą įvažiavo mašina. A. A. pasakė, kad gal kas iš jo giminių atvažiavo. Pamatė kaip link jų ateina du vaikinukai, jų tarpe buvo kaltinamasis, o vairuotojas pasiliko sėdėti mašinoje. Priėję prie jų paklausė, ar jis yra R. Š.. Tuo metu jis sėdėjo ant kėdės, pasakė, kad taip, tai jis. Tada jie pasakė, kad čia tau „už mūsų moteris“ ir pradėjo be perstojo smūgiuoti į galvos sritį. Abu galėjo suduoti kiekvienas apie 15 kartų į galvos sritį ir dar kaltinamasis penkis kartus spyrė iš kojos į įvairias kūno vietas, bet daugiausiai į galvos sritį. Nuo smūgių jis buvo kažkiek atsijungęs, po to pamatė, kad jie norėjo jam smūgiuoti su šalia buvusiu išmontuotu dviračio ratu, tačiau R. U. nebeleido jiems to padaryti, atsistojęs gynė jį. Tuo metu jis pašokęs nubėgo į A. verandą pasislėpti. Nurodė, kad tikrai iš vakaro buvo incidentas prie parduotuvės tarp jo ir kaltinamojo sugyventinės bei jos sesers. Nurodė, kad įvykio metu buvo sudaužytas, pasimetęs, todėl jam buvo sunku suvokti už ką jį sumušė, bet po to, sekančią dieną, labai greitai viskas išaiškėjo. Iš tiesų, jis kaime jokių priešų neturi, normaliai su visais bendrauja, bet kaime pradėjo šnekėti, kad neva mažai jis gavo, dar reikėjo duoti. Nurodė, kad iš pradžių kaltinamojo jis neatpažino, buvo sumaišęs su kitu žmogumi, kuris gyvena prie V., bet jis to žmogaus už tai gražiai atsiprašė. Nurodė, kad šiandien gali tvirtai teigti, kad vienas iš jį mušusių asmenų, buvo kaltinamasis. Tikrai be reikalo jis nekaltintų žmogaus, jam to tikrai nereikia, piktuoju nebuvo, neturi dėl ko jį apkalbėti. Pripažįsta, kad iš vakaro su moterimis buvo negražus incidentas, dėl to jį pareigūnai nubaudė, jis atsiprašė. Nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereiškia, jam buvo išaiškina teisė pareikšti civilinį ieškinį. Nurodė, kad antro jį sumušusio žmogaus neatpažino, jo iki įvykio iš viso niekada nebuvo matęs. Nurodė, kad kaltinime viskas teisingai nurodyta. Nurodė, kad įvykio metu jam buvo nustatytas girtumas, buvo išgėręs vidutiniškai, ne tiek, kad nieko neprisimintų. Nurodė, kad įvykio metu, kiek pamena, kaltinamasis buvo apsiavęs tapkėmis, mūvėjo šortus, marškinukus, o kitas vaikinas buvo apsiavęs kedais. Antrasis vaikinas nespardė, jis tik norėjo paėmęs išmontuotą dviračio ratą juo trenkti per galvą, tačiau jį sudrausmino R. U., jis jį gynė, ir tuomet jis paspruko. Nurodė, kad civ. ieškinio nereiškia, nori, kad jo atsiprašytų kaltinamasis.

Liudytojas R. U. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nukentėjęs - draugas, gyvena tame pačiame kaime. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. grįžo iš (duomenys neskelbtini), užsuko pas kaimyną A. atsigerti sidro. Sėdėjo pas jį ir laukė atvažiuojant A. brolio. Į kiemą įvažiavo mašina, pamanė, kad atvažiavo A. brolis, tačiau tai nebuvo jis. Atėjo į kiemą du vaikinai, paklausė, kuris yra Š. R. Š. pasakė, kad jis. Tada abu vaikinai užpuolė R. Š.. Jis pats nugriuvo nuo kėdės, kai R. pradėjo daužyti, atsistojęs pasakė: „Vyrai, užtenka, pažiūrėkit kaip jis atrodo“, nes R. Š. buvo visas kruvinas. Nurodė, kad jis nematė kas kiek smūgių sudavė, nes kai puolė dviese R., jis sėdėjo ant kėdės ir nuo jos nugriuvo. Tarp tų dviejų asmenų, mušusių R., kaltinamasis buvo, tai tvirtina. Nurodė, kad jis atsistojęs nuo žemės juos išskyrė ir išlydėjo tuos du vaikinus iki kiemo vidurio, jie išėjo. Kaltinamasis dar jam pasakė: „Kam tu jį gini, nori dar ir tave sudaužysime“. Jis klausė tų vaikinų, kas čia vyksta, kodėl jie užsipuolė R. Į tai kaltinamasis atsakė „o kam jis puola ant nėščių moterų“. Nurodė, kad jam žinoma, kad vieną dieną iki įvykio R. Š. turėjo žodinį konfliktą su moterimis, kas tos moterys jis nežino, tikriausiai artimos kaltinamajam. Nurodė, kad jis sėdėjo toliau kieme, už paties kampo, todėl nematė kokia mašina atvažiavo į kiemą, tik mašinos garsą girdėjo. Kadangi iš viso nematė mašinos, todėl negali pasakyti, ar joje kas liko dar sėdėti. Nurodė, kad antro vaikino, kuris užpuolė R., (duomenys neskelbtini) nemato. Kaltinamąjį jis mato trečią kartą. Nurodė, kad kaltinamąjį ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 91-93) atpažino iš nuotraukos, nurodė tą nuotrauką, bet tyrėjai pasakė, kad tiksliai nežino, tiksliai nepamena. Pasakė gal tas, nes jis panašiausias. Nurodė, kad įvykio metu kaltinamasis buvo be plaukų, o nuotraukoje su trumpais plaukais. Tvirtina, kad vienas iš nukentėjusį sumušusių asmenų, yra kaltinamasis. Šiandien jį irgi atpažįsta teismo salėje.

Liudytojas N. Š. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusįjį pažįsta, gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 12 d. matė kaip į kaimyno A., jo pavardės nežino, kiemą buvo atvažiavusi mašina „Mercedes Benz C220“, tamsiai mėlynos spalvos, gal „C180“, automobilio modelį galėjo ir sumaišyti, nes jie labai panašūs. Matė ir automobilio valstybinius numerius, bet neatsimena. Matė kaip minėtu automobiliu atvažiavo keturi žmonės. Iš pradžių pamanė gal draugė atvažiavo, nes girdėjo kaip išlipę pradėjo rėkauti, gal išgerti atvažiavo. Po to išgirdo, kad daugiau pradėjo rėkauti, priėjo prie kelio pasižiūrėti, kas ten vyksta. Pamatė kaip ir vykstančias muštynes, greitai pasistumdė, parėkavo, šoko į mašiną ir išvažiavo. Nurodė, kad iš mašinos buvo išlipę keturiese, nes mašina buvo tuščia, stovėjo atidarytomis durelėmis. Po įvykio matė, kad buvo sumuštas R., ir po to dar sakė, kalbėjo kaime, kad ir A. buvo gavęs, bet jis to nematė. Nurodė, kad kai į A. kiemą atvažiavo mašina, jis tuo metu buvo savo kieme. Jis gyvena priešais, kitoje kelio pusėje. Nurodė, kad mašina įvažiavo beveik į kiemą, apsisuko ir pasistatė priekiu, kad išvažiuoti. Matė, kad mašina stovėjo kieme tuščia atidarytomis durelėmis, realiai nematė kiek iš jos išlipo žmonių, bet kai mašina išvažinėjo iš kiemo, matė joje sėdinčius keturis žmones. Keli asmenys mušė nukentėjusįjį nematė, tik kaime žmonės kalbėjo, kad du asmenys mušė. Kas mušė, tai vardų, pavardžių neminėjo. Nurodė, kad kai visi išvažiavo, matė A. kieme nukentėjusį. Nurodė, kad visas įvykis, nuo to kai automobilis atvažiavo ir išvažiavo, vyko gal 5–7 minutes. Iš pradžių kai atvažiavo automobilis jis nelabai į tai kreipė dėmesį, tiesiog pas žmogų atvažiavo automobilis, kažkas išlipęs parėkavo, iš pradžių nebuvo didelio triukšmo, riksmų ir jis toliau dirbo kieme. Po to išgirdo, kad kieme labiau rėkauja, suprato, kad galimai vyksta muštynės. Tada matė, kad jau mušasi.

Liudytoja S. B., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Veiklos skyriaus tyrėja. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmiausiai kaltinamojo atpažinimas buvo atliktas iš nuotraukų. Po to pagal prokuroro nurodymą buvo nuspręsta atpažinimą atlikti gyvai. Nurodė, kad apie 2019-12-31 vykstantį atpažinimą įtariamasis buvo informuotas dieną prieš, o kai jis atvyko, iš jo suprato, kad advokatą jis apie vykstantį atpažinimą informavo. Nurodė, kad ji tyrimo pradžioje skambindavo įtariamajam, jo klausdavo, ar jis pats susisieks su advokatu, kai pasakydavo kad ne, prašydavo paskambinti jos, tuomet ji pati skambindavo advokatui. Nurodė, kad prieš susipažinimą su bylos medžiaga, ji paskambino įtariamajam ir pasakė, kad turi paskelbti, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, reikalinga pasirašyti protokolą, klausė, ar jis gali atvykti. Tuomet D. N. jai pasakė, kad jis šiuo metu yra darbe ir, kad su bylos medžiaga susipažins gynėjas. Tuomet ji nuvažiavo į kaltinamojo darbą ir jis pasirašė protokolą apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Tuo metu iš jo buvo paimtas tik vienas parašas, daugiau jis ant nieko nepasirašinėjo. Tvirtina, kad D. N. pasirašė tik vienu parašu ant protokolo apie ikiteisminio tyrimo pabaigos paskelbimą. Nurodė, kad atliekant asmens parodymų atpažinimą, ant protokolo dėl teisių apie gynėją išaiškinimo (b. l. 53, t. 2) pasirašė pats įtariamasis, jis suprato ką rašo, pats pasirašė, apsvaigęs nebuvo. Prieš atpažinimą ji kaltinamojo dar du kartus klausė žodžiu, ar jis sutinka atlikti atpažinimą be gynėjo. Jis sakė, kad taip. Nurodė, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose nuotraukos paimtos iš duomenų bazės, kada žmogus pateikia prašymą išduoti asmens pasą. Realiai įtariamasis nebuvo nufotografuotas tuo metu kaip atrodė, visuose atpažinimuose pagal nuotrauką buvo naudota jo nuotrauka iš duomenų bazės.

Iš BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka pagarsintų mirusio liudytojo A. A. parodymų (1 t., b. l. 97-102) matyti, kad 2019-05-12 po pietų, laiko tiksliai neprisimena, pas jį atėjo R. Š. ir R. U.. Jie norėjo eiti pažvejoti, tačiau liko jo namo kieme ir susėdę vakarojo, gėrė alų. Jis laukė atvažiuojant savo brolio, kuris žadėjo atvykti, todėl pamatęs, kad į kiemą atvažiavo tamsus, atrodo „Mercedes“ markės automobilis, kuris apsisuko, pamanė, kad atvyko jo brolis. Pamatė, kaip iš automobilio išlipo du jaunuoliai. Jie abu atėjo jo į kiemą, o automobilis pavažiavo keliuku šiek tiek toliau. Abu jaunuoliai apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, vienas žemesnis, kitas aukštesnis. Žemesnį vaikiną galėtų atpažinti. Jaunuoliai priėję paklausė, kuris yra Š. Kai R. Š. atsakė, kad tai jis, abu vaikinai puolė ant R. Š.. Mažesnysis spardė kojomis, o aukštesnysis mušė kumščiais. Daugiausiai smūgių pataikė R. Š. į galvą. Kiek jų tiksliai buvo ir kiek kuris vaikinas sudavė smūgių - pasakyti negali. R. Š. buvo visas kruvinas: bėgo kraujas iš prakirstos lūpos, kaktos. Ką jie kabėjo - nelabai girdėjo, kadangi per muštynes pasitraukė šiek tiek toliau. Kadangi jis yra vyresnio amžiaus žmogus, todėl bijojo, kad gali sumušti ir jį. Matė, kaip vienu metu R. U. atsistojo tarp vaikinų ir R. Š., kuris bandė ginti R. Š.. Žemesnis vaikinas dar kelis kartus sudavė R. Š. kumščiais į veidą. Po to abu iš kiemo išėjo. R. U. su jais einant dar kažką lyg tai kalbėjo, bet negirdėjo ką, kadangi buvo tolokas atstumas. Vaikinams išėjus, R. Š. pats paskambino greitajai pagalbai. Netrukus atvyko medikai, o po jų - policijos pareigūnai. Dėl ko įvyko konfliktas ir buvo sumuštas R. Š. nežino ir pasakyti negali. Daugiau nieko nežino.

Iš byloje esančio R. Š. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis 2019-05-13 kreipėsi į Kauno a. VPK Kėdainių r. PK, pranešė, kad 2019-05-12 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) suduodami apie 30 smūgių į galvą ir spirdami apie 5 kartus į galvą, sumušė du iš matymo pažįstami vaikinai, vaikinus galėtų atpažinti (1 t., b. l. 16-18);

Iš byloje esančio 2019-05-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b.l. 23-26);

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matavimo pritaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad nukentėjusiam 2019-05-12, 18.25 val. nustatytas 1.84 prom. girtumas (1 t., b. l. 27-28,29);

Iš byloje esančios įvykio suvestinės matyti, kad privatus fizinis asmuo R. Š. 2019-05-12, 18.06 val. pranešė, kad 2019-05-12 prieš kelias minutes lauke, prie pranešėjo draugo namo, 2 vaikinai nepažįstami sumušė pranešėją, išvažiavo su juodu automobiliu link (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31);

Iš byloje esančios įvykio suvestinės matyti, kad 2019-05-11, apie 16 val. vyko konfliktas tarp nukentėjusio R. Š. ir kaltinamojo draugės su kuria gyvena O. P., jos sesers ir jos motinos. Nurodyta, kad R. Š. surašytas ANK protokolas (1 t., b. l. 34-3,6) , teisiamojo posėdžio metu tai patvirtino ir pats nukentėjęs R. Š., tai patvirtino ir kaltinamasis.

Iš byloje esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1179/2019(02) matyti, kad R. Š. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai kaktoje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, dešinio žando sumušimas, muštinės žaizdos lūpose ir dešinio žando gleivinėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje, kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti kumštis ar koja. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 76).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. Š. atpažino asmenį Nr. 3, t. y. D. N. kaip asmenį, kuris jį sumušė (1 t., b. l. 62-69).

Nukentėjusysis R. Š. savo parodymus patvirtino akistatos su D. N. metu (1 t., b. l. 79-83);

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojas R. U., liudytojas A. A. neatpažino nei vieno asmens (1 t., b. l. 91-93, 103-106).

Iš byloje esančio 2019-12-31 teisių ir pareigų išaiškinimo protokolo matyti, kad kaltinamasis D. N. pareiškė, kad atpažinimo metu gynėjas nereikalingas, padarė savo ranka prierašą, pasirašė (1 t., b. l. 53);

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas R. U. atpažino asmenį Nr. 3, t. y. D. N., kaip asmenį, kuris sumušė R. Š. (2 t., b. l. 54-58).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas A. A. atpažino asmenį Nr. 3, t. y. D. N., kaip asmenį, kuris sumušė R. Š. (2 t., b. l. 59-63).

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu renkant įrodymus nebuvo pažeista nei BPK 20 str. nei BPK 52 str. 1 d. reikalavimai.

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. gegužės 12 d. apie 17.00 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiais sudavė apie penkiolika kartų R. Š. į galvą, penkis kartus nukentėjusiajam įspyrė į veidą, o R. Š. nugriuvus ant žemės ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui R. Š. kumščiais sudavus apie penkiolika kartų į galvą ir vieną kartą sudavus alkūne į galvą, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. Š. poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, dešinio žando sumušimą, muštines žaizdas lūpose ir dešinio žando gleivinėje, tuo sukėlė R. Š. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad jokiame nusikaltime jis nedalyvavo, įvykio dieną buvo pas (duomenys neskelbtini), teismo prašo jį išteisinti. Teismas kaltinamojo duotus parodymus, vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą ir bandymą sušvelninti atsakomybę, išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu visiškai paneigta kaltinamojo iškelta gynybos versija, kad įvykio metu kaltinamasis buvo pas (duomenys neskelbtini), nusikaltime nedalyvavo. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo motinos ir draugės apklausti nėra galimybės, kaltinamasis bei jo gynėjas neprašė apklausti minėtų asmenų, minėti asmenys sėdėjo posėdžių salėje viso proceso metu, tai fiksuota 2020-01-10 teisiamojo posėdžio protokole (2 t., b. l. 87-90);

Teismas abejoti nukentėjusio R. Š. parodymais, jog kaltinamasis su nenustatytu asmeniu vartojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu, neturi pagrindo. Nukentėjusio parodymai iš esmės buvo nuoseklūs tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jis viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjęs buvo mušamas dviejų asmenų, pats buvo taip pat pavartojęs alkoholio, todėl natūralu, kad būdamas stresinės būsenos, jis galėjo neatsiminti kaltinamojo atliekamų veiksmų sekos ir suklysti, įtarti ir kitus asmenis padariusius nusikaltimą, kaip nurodė jis pats, įvykio metu nesuprato už ką jį sumušė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs patvirtino, kad jam smūgių kumščiu buvo suduota kiekvieno asmens apie 15 kartų, tiksliai smūgių neskaičiavo; teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad vienas iš jį mušusių asmenų, buvo kaltinamasis. Nurodė, kad kaltinamasis mušdamas sakė, „čia tau už mūsų moteris“. Nurodė, kad tikrai iš vakaro su moterimis (kaltinamojo drauge, jos motina ir seserimi) buvo negražus incidentas, dėl to jį pareigūnai nubaudė, jis atsiprašė. Nukentėjęs savo parodymus patvirtino akistatos metu su kaltinamuoju (1 t., b. l. 79-83); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusysis R. Š. atpažino asmenį Nr. 3, t. y. D. N. kaip asmenį, kuris jį sumušė (1 t., b. l. 62-69):

Nukentėjusio parodymus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai: R. U., kuris teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad vienas iš nukentėjusį mušusių asmenų buvo kaltinamasis, nurodė, kad jį atpažįsta ir teismo posėdžių salėje. Nurodė, kad kaltinamasis paklausus jam dėl ko muša nukentėjusį atsakė „kam jis puola ant nėščių moterų“; patvirtina liudytojas N. Š., kuris parodė, kad vaikinai į kaimyno kiemą atvažiavo automobiliu „Mercedes Benz“ modelio - C220 ar C180, jie mažai kuo skiriasi, tamsiai mėlynos spalvos. Atvykę vaikinai sumušė nukentėjusį, matė nukentėjusį sumuštą. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis patvirtino, kad draugės tėvai turi automobilį „Mercedes Benz C180“ tamsiai mėlynos spalvos; iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad O. P. (kaltinamojo draugė) yra „Mercedes Benz C180“, mėlynos spalvos, savininkė-valdytoja (t., 2 , b. l. 13); pagarsinti BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka liudytojo A. A. parodymai; liudytojos S. B. parodymai; parodymo atpažinti protokolai iš kurių matyti, kad liudytojai R. U. ir A. A. atpažino asmenį Nr. 3, t. y. D. N., kaip asmenį, kuris sumušė R. Š. (2 t., b. l. 53, 54-58, 59-63). Teismas daro išvadą, kad minėti protokolai yra gauti nepažeidžiant įstatymų, t. y. BPK reikalavimų, BPK 52 str. numato, kad įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu gali atsisakyti gynėjo; iš byloje esančio teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo matyti, kad D. N. nurodė, kad atpažinimo metu gynėjas nereikalingas, tai įrašyta jo ranka įrašas, pasirašė. D. N. išaiškinta, kad atsisakymas gynėjo neatima iš jo teisės vėliau bet kuriuo metu proceso vėl turėti gynėją. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja, tyrėja S. B., patvirtino, kad ant protokolo dėl teisių apie gynėją išaiškinimo (2 t., b. l. 53), pasirašė pats įtariamasis, jis suprato ką rašo, pats pasirašė, apsvaigęs nebuvo. Prieš atpažinimą ji kaltinamojo dar du kartus klausė žodžiu, ar jis sutinka atlikti atpažinimą be gynėjo, kaltinamasis sutiko.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad nukentėjusio duoti parodymai, liudytojų duoti parodymai bei kiti teisiamojo posėdžio metu išanalizuoti įrodymai papildo vieni kitus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusio bei ir liudytojų jokių asmeniškumų nebuvo, jie nepiktuoju, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie turi kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamąjį.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad liudytojai R. U. ir A. A. ikiteisminio tyrimo metu, atliekant asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, neatpažino nei vieno asmens, t. y. kaltinamojo (1 t., b. l. 91-93, 103-106). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. U. nurodė priežastis kodėl tvirtai neatpažino kaltinamojo, abejojo ar tas asmuo, nurodė, kad nuotraukose kaltinamasis buvo su plaukais, įvykio metu buvo be plaukų. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo pateikta fotonuotrauka procesinių veiksmų – parodymų atpažinti asmenį pagal nuotraukas, atkimo metu (1 t., b. l. 91-93, 103-106) buvo gauta iš duomenų bazės, tai patvirtino liudytoja, tyrėja S. B., analogiška nuotrauka yra kaltinamojo asmens dokumente - pase (1 t., b. l. 140), kuris išduotas 2013 m., t. y. fotonuotrauka ir yra to laikotarpio, o tai ir vizualiai skiriasi nuo kaltinamojo išvaizdos minėtų procesinių veiksmų atlikimo metu, tiek šiuo metu, tiek procesinių veiksmų atlikimo metu - (2 t., b. l. 54-58, 59-63).

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam kaltinamojo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo atliko suvokdami pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo – tyčia kumščiais sudavė apie 15 kartų R. Š. į galvą, penkis kartus nukentėjusiam spyrė į veidą, ikiteisminio tyrimo metu nesustatytas asmuo, nugriuvusiam R. Š. ant žemės taip pat apie 15 kartų kumščiu sudavė į galvą ir vieną kartą sudavė alkūne į veidą, nuo bendrų veiksmų, šiam bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis sudavė 15 kartų kumščiu nukentėjusiam į galvą ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo kumščiais sudavė nukentėjusiam 15 kartų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs nurodė, kad jis smūgių neskaičiavo, smūgių tikrai buvo ne mažiau penkiolikos t. y. apie 15 smūgių, todėl teismas tikslina minėtą aplinkybę, kad kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo sudavė kiekvienas apie 15 smūgių kumščiu nukentėjusiam į galvos sritį, patikslinus minėtą aplinkybę, kaltinamojo teisės nesuvaržomos, įstatymas nepažeidžiamas, faktinės bylos aplinkybės nesikeičia - BPK 305 str.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 9);

Bausmių skyrimo motyvai

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamasis padarė 1 nesunkią nusikalstamą veiką, nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino, nesigaili, kritiškai nevertina savo elgesio, nepripažino ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, kad nusikalstamą veiką padarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, teismą klaidino.

Nukentėjęs nurodė, kad civ. ieškinio nereiškia, tik nori, kad kaltinamasis jo atsiprašytų, daugiau taip nesielgtų. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama už nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimo bausmė, bei yra pagrindo skirti mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį, paskiriant įpareigojimus – numatytus BK 48 str. 1 d. 6 d., 1 p., 3 p. 7 d. BK 48 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismas gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui, teismas daro išvadą, kad tikslinga kaltinamajam skirti įpareigojimą – atsiprašyti nukentėjusio. Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti.

Vadovaujantis BPK 103 str. 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos 8,95 Eur ( pašto išlaidos), valstybės naudai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 1 d. ir nubausti jį – laisvės apribojimu šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį nuo 23,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą, dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei atsiprašyti nukentėjusio R. Š..

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš nuteistojo D. N. proceso išlaidas – 8,95 Eur (pašto išlaidų) – valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Audra Kriščiūnienė