Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendį, ir R. M. skirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką R. M. įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. vasario 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestas.

2. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam R. M. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neatlikus 3 metų 1 mėnesio 23 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis R. M. per visą laisvės atėmimo bausmės laiką pataisos namuose padarė tik vieną vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, skatintas 9 kartus, nuteistasis per elektroninius valdžios vartus pateikė prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, aktyviai domisi, įsitraukia ir dalyvauja pusiaukelės namų organizuojamose užimtumo veiklose, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, stebimas rizikos valdymas į visus veiksnius, t. y. jis daro pažangą ir yra pasirengęs lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam R. M. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutartyje nurodyta, kad nėra nustatyta jokių išskirtinai teigiamai nuteistąjį R. M. charakterizuojančių aplinkybių, kurios sudarytų materialiojo pagrindo egzistavimą. Taip pat nutartyje nurodyta, kad nuteistasis R. M. nepadarė pakankamos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimo, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Priešingai apelianto skundo argumentams, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuo 2020-06-18 pirminio vertinimo, išliko vidutinė, t. y. nestebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vadovaujantis BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu byloje būna surenkama pakankamai rašytinių įrodymų nustatyti, kad nuteistasis ateityje laikysis visuomenėje priimtinų standartų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, nurodoma, kad norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

9. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais R. M. asmenybės pokyčiais aukštesniajam teismui nekyla: nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), per visą bausmės laiką pataisos namuose padarė tik vieną vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, devynis kartus buvo skatintas, reaguodamas į gautą informaciją, kad jis galimai lankosi lošimo namuose, pateikė prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, aktyviai domisi, įsitraukia ir dalyvauja visose pusiaukelės namų organizuojamose užimtumo veiklose, dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Tik tu ir aš“, individualiose priklausomybių specialistų konsultacijose bei grupiniuose užsiėmimuose rizikingai ir žalingai alkoholį bei kitas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems asmenims, propaguoja sveiką gyvenseną, medituoja. Nuteistasis nestokoja motyvacijos darbui, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įgijo staliaus, suvirintojo elektra rankiniu būdu ir baldžiaus profesines kvalifikacijas, turi darbą, t. y. turi pragyvenimo šaltinį. Nėra abejonių, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja R. M. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie nekeltų teismui abejonių dėl sėkmingų probacijos taikymo galimybių. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

10. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. M. nusikalstamas elgesys labiausiai susijęs su narkotinių medžiagų laikymu, disponavimu, t. y. su finansinės naudos siekiu. Nuteistasis laisvės atėmimo įstaigoje dėjo tam tikras pastangas suvaldyti tokį elgesį, t. y. įgijo profesines kvalifikacijas, turi pragyvenimo šaltinį (darbą), dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Tik tu ir aš“, individualiose priklausomybių specialistų konsultacijose, grupiniuose užsiėmimuose rizikingai ir žalingai alkoholį bei kitas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems asmenims, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo profesines kvalifikacijas, įsidarbino ir dirba, tačiau tai vertinama tik kaip apsauginis veiksnys, galintis mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, nes, kaip jau buvo minėta, nuteistajam R. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 2020-06-18 pirminio vertinimo išliko vidutinė ir nestebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 2023 m. lapkričio 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad nepaisant to, jog nuteistasis stengiasi laikytis įstaigos nustatytos tvarkos, keisti gyvenimo įpročius, tačiau polinkis rizikingam elgesiui mažiau struktūrizuotoje aplinkoje vis dar išlieka svarbiu kriminogeniniu veiksniu. Be to, iš minėtos Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistojo R. M. elgesyje išlieka dinaminis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys (problemų atpažinimas ir pasekmių suvokimo įgūdžių stoka). Apygardos teismo vertinimu, nepašalinus šių dinaminių kriminogeninių veiksnių, nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, jog šie veiksniai ateityje neįtakos nuteistojo kriminalinio elgesio apraiškos. Todėl šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis dar nėra padaręs pakankamos pažangos integruojantis į visuomenę, o laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams. Akivaizdu, jog tam tikrų palankių nuteistajam aplinkybių nustatymas, kai egzistuoja ir neigiamos jį apibūdinančios aplinkybės dėl jo kriminalinės praeities, savaime neleidžia konstatuoti pakankamos nuteistojo daromos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Be to, nuteistajam R. M. net ir atlikus dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, vienas statinis (kriminalinė istorija) ir net du dinaminiai, kuriuos nuteistasis dar turi ir gali mažinti/valdyti – mąstymas ir elgesys (problemų atpažinimas/pasekmių suvokimas), gyvenimo stiliaus ypatumai (polinkis rizikingam elgesiui). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Šiame kontekste pažymima, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo ją mažinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai tinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sunkiai sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o nuteistojo R. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką atitinka akivaizdumo kriterijų.

12. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuotos Lietuvos Respublikos teisės aktuose – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų teismui konstatuoti, kad yra pasiekti visi bausmių vykdymo tikslai ir nuteistasis ateityje nevykdys naujų nusikalstamų veikų.

13. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad R. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti), ankstesni jo teistumai taip pat susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Taigi neįmanoma objektyviai nustatyti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir šias aplinkybes, lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.

14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.