Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-03-09 · Administracinė byla Nr. I1-757-644/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-03-09Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-09
Bylos Nr.
I1-757-644/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02433-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-757-644/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02433-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 9 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. D. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-6).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016-08-13 iki 2019-11-08 buvo laikomas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad buvo apgyvendintas ankštoje 20 kv. m ploto gyvenamojoje patalpoje Nr. 24, buvusioje pagalbinėje patalpoje, kurioje įrengta 10 miegamųjų vietų, dėl ko jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Gyvenamojoje patalpoje neįrengta vėdinimo sistema, joje kaupėsi drėgmė ir pelėsis. Prie kameros langų buvo laikomi šiukšlių konteineriai bei įrengti kanalizacijos liukai, dėl to į patalpą sklido nemalonus kvapas. Dušu buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę 1 val., tačiau pareiškėjui šio laiko neužteko. Dušo patalpoje nebuvo užtikrintas privatumas, nes besiprausiantį pareiškėją galėjo stebėti kiti nuteistieji. Dušo patalpa netvarkinga ir neremontuota, sanitariniai įrenginiai veikė netinkamai. Netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė nepatogumus, išgyvenimus, orumo pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 21-27) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių atvyko 2017-07-19 ir buvo laikomas iki 2019-11-08. Pripažino, kad atskirais laikotarpiais minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo užtikrinta. Kybartų sektoriuje esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Kybartų sektorius yra įregistruotas kaip negyvenamieji pastatai, tačiau tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Gyvenamoji patalpa Nr. 24 yra skirta apgyvendinti valgykloje dirbančius asmenis. Keletas šiukšlių konteinerių yra įrengti 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų patalpų, tačiau nei langų, nei durų nuo konteinerių pusės nėra. Patalpų švarą ir tvarką palaiko jose pagyvendinti asmenys. Tuo tikslu nuteistieji aprūpinami valymo priemonėmis ir valymo inventoriumi. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Nuteistieji dušu naudojasi pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintą grafiką vieną kartą per savaitę. Visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai tikrino Kybartų sektoriaus patalpas ir pažeidimų nenustatė. Dėl skunde išdėstytų aplinkybių pareiškėjas į pataisos namų administraciją nesikreipė. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kaip pasireiškė neturtinė žala, nepagrindė ir neindividualizavo neigiamų pasekmių. Pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio, kad būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016-08-13 iki 2019-11-08.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių atvyko 2017-07-19 ir buvo laikomas iki 2019-11-08 (b. l. 35), todėl sprendžiant dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje nuo 2017-07-19 iki 2019-11-08.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-07-24 iki 2017-08-05 pareiškėjas buvo paskirtas į 5 būrio 505 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 36 kv. m, patalpoje buvo laikoma nuo 10 iki 11 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 3,27 kv. m ploto. Laikotarpiu nuo 2017-08-05 iki 2019-11-08 pareiškėjas buvo paskirtas į 7 būrio 24 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 24,80 kv. m, patalpoje buvo laikoma nuo 7 iki 10 nuteistųjų, vienam asmeniui teko nuo 2,48 iki 3,54 kv. m ploto. Minėtais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2017-08-14 iki 2017-08-17, nuo 2017-08-22 iki 2018-01-23, nuo 2018-01-26 iki 2018-05-10, nuo 2018-05-15 iki 2018-06-19, nuo 2018-07-17 iki 2018-08-23, nuo 2018-10-16 iki 2019-04-24, nuo 2019-05-21 iki 2019-05-30, nuo 2019-07-10 iki 2019-08-02, nuo 2019-08-14 iki 2019-10-15, nuo 2019-10-29 iki 2019-11-08, t. y. iš viso 627 paras, pareiškėjui gyvenamojoje patalpoje Nr. 24 nebuvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, nes jam teko nuo 2,48 iki 2,76 kv. m ploto.

Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad patalpoje buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 24 nebuvo įrengta vėdinimo sistema, patalpa vėdinama tik per atveriamą langą, joje kaupėsi pelėsis ir drėgmė.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punkte numatyta, kad patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamoji patalpa Nr. 24 vėdinama per atveriamą langą, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl pagal minėtą reglamentavimą, neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl vėdinimo sistemos neįrengimo nekonstatuotini. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl oro trūkumo ar pelėsio.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pareiškėjo argumentų apie antisanitarines sąlygas, pelėsio plitimą, nemalonų kvapą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl netinkamai įrengtos dušo patalpos. Nurodo, kad dušo patalpoje nebuvo užtikrintas privatumas. Tačiau, teismas pažymi, kad teises normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušinės patalpas visiškai atskirti (izoliuoti ar įrengti kabinas), todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LVAT praktiką, tik nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Remiantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, be to, teisės aktai nereglamentuoja karšto vandens tiekimo kiekvieno būrio sanitariniame mazge (prausykloje), todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėjas pažymėjo, jog prausykloje blogai veikė sanitariniai įrenginiai, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl neveikiančių sanitarinių įrenginių. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Visuomenės sveikatos centro specialistai tikrino patalpas ir pažeidimų nenustatė. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių į pataisos namų administraciją nesikreipė. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl neveikiančių sanitarinių įrenginių atmetami kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamoji patalpa buvo įrengta prie šiukšlių konteinerių ir kanalizacijos liukų, tačiau atsakovo atstovas paneigė minėtus argumentus nurodydamas, jog konteinerių prie gyvenamosios patalpos langų ir durų nėra. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nepatogumų susijusių su konteinerių ar vėdinimo liukų įrengimu. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad dušo patalpos neremontuotos, tačiau, teismas pažymi, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, o turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Marijampolės pataisos namai iš viso 627 paras neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad Marijampolės pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, išgyvenimais, orumo pažeminimu. Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio byloje nėra.

Teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Akcentuotina, jog pareiškėjui 627 paras teko mažiau nei 3 kv. m ploto, kas pagal naujausią LVAT ir EŽTT praktiką yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo ilgą trukmę ir mastą, įvertinus tai, kad gyvenamojo ploto trūkumą dar labiau mažino baldų užimamas plotas, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgus į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pavyzdžiui, LVAT 2020-02-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-235-525/2020 paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteistas 1900 Eur neturtinės žalos atlyginimas už jo kalinimą 273 paras bendrabučio tipo patalpose, kai pareiškėjui teko 0,22 kv. m mažiau ploto nei teisės aktais nustatyta norma), taip pat nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 4300 Eur ir ši suma priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. D. (V. D.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 4300 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis