Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovas prašė solidariai priteisti iš atsakovų 30 163,98 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. birželio 13 d. Italijoje dėl N. K., vairavusio D. K. priklausančią transporto priemonę AUDI A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Transporto priemonė AUDI A4 nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl Italijos nacionalinis draudikų biuras atlygino nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 8 736,09 EUR (30 163,98 Lt) sumai ieškovui, tai yra transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti Italijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą sumą, tačiau atsakovai nuostolių neatlygino.

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovo N. K. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o atsakovo D. K. paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų dokumentų – Italijoje, Koriljano Kalabro miesto Kozencos provincijos miesto policijos nuovadoje surašytos 2007 m. liepos 13 d. eismo įvykio ataskaitos, 2007 m. birželio 13 d. N. K. paaiškinimo nustatė, kad atsakovo N. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). 2012 m. kovo 14 d. ir pakartotinai 2012 m. lapkričio 14 d. D. K. ir N. K. ieškovo pretenzijos – pranešimai siųsti atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prie ieškinio pateiktoje 2014 m. spalio 27 d. pažymoje apie transporto priemonę grafoje „savininkas“ nurodyti duomenys, jog D. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Remdamasis ieškovo pateiktomis 2014 m. spalio 10 d. Gyventojų registro tarnybos pažymomis apie asmens duomenis nustatė, kad N. K. ir D. K. 2012 m. vasario 1 d. deklaravo išvykimą į Italiją. Remdamasis 2014 m. spalio 31 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašu apie asmenį, gautu iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM, nustatė, jog N. K. deklaravo išvykimą į užsienį – Italiją 2012 m. vasario 1 d., o D. K. deklaravo išvykimą į užsienį – Jungtinę Karalystę 2013 m. lapkričio 20 d. Teismo vertinimu, kadangi ieškovas yra Lietuvos Respublikoje, o atsakovai – užsienio valstybėje, turi būti atsižvelgiama į tarptautinio teismingumo taisykles. Pažymėjo, jog 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo, kurio dalyvėmis yra tiek Lietuvos Respublika, tiek Italija ir Jungtinė Karalystė, bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, įtvirtinta Reglamento 2 str. 1 d., yra tokia, kad ieškinys paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Reglamento 59 str. 1 d. numato, kad teismas, norėdamas nustatyti, ar šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kurios teismuose yra iškelta byla, taiko savo vidaus teisę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, asmens gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs, o šiuo atveju atsakovai D. K. viešai deklaravęs savo gyvenamąją vietą esant Jungtinėje Karalystėje, o N. K. viešai deklaravęs savo gyvenamąją vietą esant Italijoje, todėl laikytina, jog jie labiausiai yra susiję būtent su šiomis valstybėmis, ir atsakovų nuolatinė gyvenamoji vieta yra minėtose valstybėse. Kadangi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys nėra teismingas Ignalinos rajono apylinkės teismui, teismas ieškinį priimti atsisakė. Pažymėjo ir tai, kad ieškovui įstatymas nedraudžia pakartotinai kreiptis į Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį teismą vadovaujantis alternatyviuoju teismingumu, o taip pat ieškovas gali ieškinį reikšti atsakovams gyvenamosios vietos Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje teismui.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-10-31 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būtį pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 str.). Šiuo atveju teismas nepagrįstai konstatavo, jog pagal alternatyvųjį teismingumą ieškinys D. K. turėtų būti pareiškiamas Švenčionių r. apylinkės teismui. D. K., įsigydamas naują transporto priemonę ir dėl jos 2014-08-17 sudarydamas draudimo sutartį, viešuosiuose registruose (VĮ „Regitra“ ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazė) viešai deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (pridedama prie skundo). Tuo tarpu paskutinė žinoma N. K. gyvenamoji vieta iki 2012-02-01 tariamo išvykimo į užsienį taipogi nurodoma (duomenys neskelbtini). Taigi, Biuras, pareikšdamas ieškinį, teismingumo taisyklių nepažeidė, todėl byla pagal alternatyvųjį teismingumą yra teisminga Ignalinos r. apylinkės teismui, o ne Švenčionių r. apylinkės teismui. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog bendraatsakovių gyvenamosios vietos pasikeitė jiems deklaravus išvykimą į užsienio valstybes. Priešingai, esant tokiems deklaravimo duomenims, kai tikslus gyvenamosios vietos adresas nėra nurodytas ir patys bendraatsakoviai nežino jų gyvenamosios vietos, yra akivaizdu, jog bendraatsakovių gyvenamosios vietos yra nežinomos. Tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismuose. Esant priešingam aiškinimui, toks galimai apsimestinis gyvenamosios vietos deklaravimas užsienyje, kurio tikrumo niekas netikrina, galėtų tapti elementariu būdu išvengti prievolių įvykdymo, tikintis, kad kreditorius nesibylinės užsienio teismuose. Net ir tuo atveju, jeigu bendraatsakovių nuolatinės gyvenamosios vietos butų ne Lietuvoje, šiuo atveju ši byla būtų priskirtina Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Vadovaujantis Lugano konvencijos 2 skirsnio 5 straipsnio nuostatomis, šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl delikto ar kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Be to, CPK 787 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad bylos yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Šiuo atveju ginčas kilo iš delikto, o TPVCAPDĮ įtvirtinta bendraatsakovių prievolė Biurui turi būti įvykdyta Lietuvoje, dėl ko Biuro ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams, o konkrečiu atveju – Ignalinos r. apylinkės teismui. Teigia, jog teismas, tik priėmęs ieškinį ir vėliau neįteikęs procesinių dokumentų bendraatsakoviams, turėjo teisę pasiūlyti Biurui patikslinti bendraatsakovių gyvenamųjų vietų adresus ar procesinius dokumentus įteikti kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Šiuo atveju esant pateiktai informacijai, t. y. žinant, kad Biuras vėl turės pateikti ieškinį tam pačiam teismui, nes bendraatsakovio D. K. viešai deklaruojama gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), atsisakymas priimti Biuro ieškinį kaip neteismingą prieštarautų bendriesiems civilinio proceso principams (CPK 3 str. 1 d.), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 str.) bei civilinio proceso tikslams – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 str.).