Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03322-2012-8

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 25 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko R. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. G. pakartotinį pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius A. G. prašė teismą pradėti priverstinį 45 000,00 Eur skolos išieškojimą. Nurodė, kad pagal 2009-12-03 paskolos sutartį Nr. DM-3669, iki 2011-12-31, paskolino R. G. 45 000,00 Eur, kurių grąžinimo užtikrinimui buvo įkeisti trys žemės sklypai. Nurodė, kad sutartu terminu bei 2012-03-27 nutartimi teismui areštavus įkeistus daiktus, skola nėra grąžinta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas yra vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, todėl teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t.y., taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui ir įkeisto turto savininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Minėto CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti <...>. Byloje nustatyta, kad 2009-12-03 paskolos sutartimi A. G. suteikė R. G. 45 000,00 Eur paskolą, kurios grąžinimo užtikrinimui 2009-12-29 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), skolininkas įkeitė 8,6500 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. G. ir Z. G. bei 0,4000 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), 0,2300 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius A. G.. Savalaikiai paskolos negrąžinus, kreditoriaus A. G. prašymu, Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012-03-27 nutartimi areštavo įkeistus žemės sklypus ir įspėjo skolininką R. G. ir įkeisto turto savininkus Z. G. bei A. G., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo arešto nutarties kopijos įteikimo dienos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui (civilinė byla Nr. 2-2466-488/2012, b. l. 24-25). 2012-05-04 gavus pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prievolės pagal 2009-12-03 paskolos sutartį skolininkas R. G. neįvykdė (b. l. 5-6). Byloje esantys duomenys patvirtina, šio fakto neneigia ir apeliantas, kad kredito gavėjas R. G. nevykdė įsipareigojimų kreditoriui, areštavus įkeistą turtą pradelstos skolos nesumokėjo, todėl kreditorius A. G. įgijo teisę kreiptis į teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš prievolės užtikrinimui įkeisto turto. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė CK 4.194 straipsnį, nes nenurodė įkeisto turto pardavimo eiliškumo, be to, nepasisakė dėl teisės į derlių. Šie teiginiai atmestini. CK 4.194 straipsnio nuostatos numato, jog jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas, o klausimas, kuriuos iš įkeistų objektų ir kokia eile parduoti, sprendžiamas vykdant išieškojimą. Įkeistų daiktų savininko teises vykdymo proceso metu saugo CK 4.194 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų viešosiose varžytynėse parduoti galima tik tiek, kiek reikia hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nustatyti įkeisto turto eiliškumo. Atitinkamai, hipotekos teisėjas nesprendžia ir klausimų, susijusių su nuosavybės teisėmis į įkeisto turto duodamus vaisius, nes kilę ginčai nagrinėtini ginčo teisenos tvarka ir jų nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją.

Iš civilinės bylos Nr. 2-2466-488/2012 matyti, kad, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-27 nutartis, kuria nutarta areštuoti hipotekos lakštu įkeistus žemės sklypus ir įspėti skolininką apie pasekmes per vieną mėnesį negrąžinus skolos, skolininkui ir įkeisto turto savininkams buvo įteikta 2012-03-29 (b. l. 30-32). Kreditoriaus A. G. pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos skyriuje buvo gautas 2012-05-04, o nutartis priimta 2012-05-09, todėl apelianto teiginys, kad skundžiama nutartis priimta nesilaikant vieno mėnesio termino nuo įspėjimo dienos, yra nepagrįstas.

Kadangi pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., o klausimų dėl taikaus šalių susitarimo bei aukščiau paminėtų apelianto teiginių hipotekos teisėjas nesprendžia, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ginčijama nutartį yra teisėta ir ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.