Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 149 str. 4 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. B. 2012 m. rugsėjo mėn. viduryje ir 2012 m. spalio mėn. viduryje, tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. P., g. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, įvesdamas savo varpą jai į makštį, du kartus lytiškai santykiavo su A. P. prieš jos valią, t. y. išžagino mažametę A. P..

Apklaustas teismo, kaltinamasis V. B. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad su A. B. susituokė 2002 m. Paėmę banke paskolą, kuri iki šiol dar neišmokėta, 2006 m. nusipirko namą sodų bendrijoje ir ten gyveno. Kartu sugyveno 2 vaikus, A. P. yra A. B. dukra iš pirmos santuokos, ją kaip tėvas augino nuo mažų dienų. Kai A. buvo 13 metų, pajuto, kad įsimylėjo ją kaip moterį. Neigia kaltinime nurodytą lytinio santykiavimo su nukentėjusiąja laikotarpį. Viso lytiškai santykiavo su A. du kartus, tai vyko namuose, 2 aukšto kambaryje esančioje lovoje, jokio smurto ir prievartos nenaudojo, viskas vyko abipusiu sutikimu. Pirmą kartą santykiavo 2012 m. rugsėjo mėn. viduryje, antrą kartą – 2012-10-17. Santykiaudavo, A. gulint lovoje ant šono, abiem atvejais pats numovė kelnaites. A. buvo minėjusi, kad jau yra turėjusi lytinius santykius su kitais vaikinais. Pripažįsta, kad yra A. vaiko tėvas, labai gailisi dėl savo poelgio, sutinka atlyginti A. neturtinę žalą. Šiuo metu laiškais bendrauja su žmona, rašo laiškus vaikams. A. niekuomet negrasino, neliepė jai niekam nesakyti apie jų santykius. Su A. keletą kartų važiavo pas savo brolį į kaimą dirbti ūkio darbus, tačiau nei pas brolį, nei pakeliui automobilyje, nei namuose garaže su A. lytiškai nesantykiavo. A. namuose nuolat meluodavo, mano, kad ji apklausiama nurodė apie neva ilgą laiką trukusius jų lytinius santykius, norėdama atkeršyti mamai, kadangi pavydėjo jai dėmesio, kurį mama skyrė jam ir mažesniesiems vaikams. A. pinigų duodavo, kuomet ji paprašydavo, tačiau tai nebuvo susiję su lytiniu santykiavimu. Apklausiamas bei atliekant parodymų patikrinimą vietoje ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, neva bandė su A. lytiškai santykiauti automobilyje, tačiau iš tiesų to nebuvo, bent jau jis nepamena, o tokius parodymus davė, būdamas psichologiškai palūžęs po sulaikymo ir psichologiškai paveiktas tyrėjo, tuo metu jis galėjo papasakoti bet ką, kas jo buvo prašoma.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2013-01-08, 2013-11-21 bei parodymų patikrinimo vietoje metu 2013-01-14 (t. 2, b. l. 5-12, 73-74), šių apklausų metu kaltinamasis be aplinkybių, nurodytų apklausos metu teisiamajame posėdyje, taip pat buvo nurodęs, kad 2012 m. birželio – liepos mėn. du kartus bandė lytiškai santykiauti su A. P. automobilyje, jiems vykstant į Gvaldų km., trynė savo varpą jai į sėdmenis, tačiau abiem atvejais jam neįvyko varpos erekcija.

Teisiamajame posėdyje BPK 283 str. 3 d., 276 str. 1 d. 1 p. nustatyta tvarka buvo perskaityti nepilnametės nukentėjusiosios A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

2013-03-20 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 64-66) A. P. parodė, kad patėvis V. B. pradėjo su ja lytiškai santykiauti, kuomet jai dar buvo 11 metų. Jis liepdavo nusimauti kelnaites ir kišdavo savo varpą jai į makštį. Kiek pamena, tai vyko nuo 2010 m. pavasario maždaug kartą per mėnesį iki 2012 m. spalio mėn., kuomet ji pastojo. Lytinis santykiavimas dažniausiai vykdavo kaime, porą kartų vyko ir namuose naktį, kai visi miegojo. Lytinis santykiavimas jai nepatiko, kėlė pasišlykštėjimą, po to skaudėdavo makštį, santykiavimo metu ji kartais verkdavo. Patėvis buvo sakęs, kad jeigu ji leisis santykiauti, tai duos pinigų, jai sutikus, po kiekvieno santykiavimo jis duodavo po 20-30 litų.

2013-11-21 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 79-81) A. P. parodė, kad pirmą kartą lytiškai santykiavo su patėviu garaže. Jis liepė nusimauti kelnes, po to pats jas numovė, o savo kelnes nusismaukė iki kelių ir pagrasino, kad jeigu kam pasakys – užmuš. Tuo metu ji dar nesuprato, ką patėvis nori padaryti. Jis ją užgulė ir įvedė savo varpą jai į makštį, jai skaudėjo, tačiau jis toliau lytiškai santykiavo, kol iš varpos išbėgo skystis. Po kelių savaičių patėvis vėl su ja lytiškai santykiavo, jiems būnant kaime Šilalės raj., tai kaime pasikartojo ir po savaitės, kaime viskas vykdavo kambaryje arba rūsyje, o namuose kambaryje arba garaže. Patėvis visą laiką su ja lytiškai santykiaudavo, kol jam iš varpos išbėgdavo skystis, ir visuomet grasindavo užmušti, jeigu ji kam pasakys. Paskutinį kartą jie lytiškai santykiavo 2012 m. spalio mėn., maždaug 10 d. Daugiau su niekuo lytinių santykių nėra turėjusi, prieš tai mama jai buvo liepusi per apklausas sakyti, kad yra turėjusi daug vaikinų. Lytiškai santykiaudavo su patėviu 3-4 kartus per savaitę, yra buvę, kad jai nenorint santykiauti, patėvis jai suduodavo diržu per kojas. Pakeliui į kaimą jie lytiškai nesantykiavo. Tvirtina, kad apklausiama policijoje, davė teisingus parodymus.

Byloje surinktiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti ir nepilnametės nukentėjusiosios A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei.

2013-01-07 apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnės (t. 1, b. l. 43-44) A. P. parodė, kad patėvis V. B. 2012 m. spalio mėn. viduryje namuose ją išprievartavo – jai atsigulus miegoti, atėjo į jos lovą, nurengė jai drabužius, įvedė savo varpą jai į makštį ir ilgai smaukė. Po to jis vėl ją aprengė, ir išėjo. Jai labai skaudėjo, buvo išsigandusi, iš baimės apsimetė, kad miega, ryte ant patalynės ir kelnaičių matė kraujo pėdsakus. Vakare susitikus patėvį, jis liepė niekam nepasakoti, kas įvyko naktį. Patėvis iš viso su ja lytiškai santykiavo tik vieną kartą. Nei kaime, nei važiuojant į kaimą patėvis prie jos lytiškai nepriekabiavo.

2013-11-11 apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnės (t. 1, b. l. 71-73) A. P. davė iš esmės tokius pat parodymus, kaip ir 2013-11-21 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Iš gimimo liudijimo matyti, kad A. P. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46).

A. P. mokosi, mokyklos charakterizuojama patenkinamai, Gargždų PSPC motinos prašymu jai ir jos motinai 2011 m. gegužės – birželio mėn. buvo teikta psichologinė pagalba, nukreipta į mergaitės ir jos motinos tarpusavio santykių gerinimą (t. 1, b. l. 101, 103, 118).

Iš teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-71/2013 matyti, kad A. P., atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, nagrinėjamų įvykių metu negalėjo suprasti su ja atliktų veiksmų esmės, todėl negalėjo ir šiems veiksmams adekvačiai priešintis, pasipriešinimą apsunkino ir jos būsena (baimė) bei situacinės aplinkybės (kaltinamasis – jos patėvis). A. P. nagrinėjamų įvykių metu galėjo ir šiuo metu gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, jai padidintas polinkis į įtaigumą ar fantazuoti nenustatytas. A. P. konstatuotas adaptacijos sutrikimas, vyraujant emocijų sutrikimui, tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu įvykiu, todėl dar kartą ją apklausti nerekomenduojama (t. 1, b. l. 129-132).

Iš specialisto išvados Nr. G 38/13(03) matyti, kad 2013-01-07 apžiūros metu A. P. nustatyti seni surandėję mergystės plėvės plyšimai, patvirtinantys praeityje jos turėtus lytinius santykius, nustatytas 10 savaičių nėštumas (t. 1, b. l. 84).

Iš gimimo liudijimo matyti, kad A. P. 2013-08-04 pagimdė sūnų D. P. (t. 1, b. l. 141). Iš specialisto išvados Nr. S 220/13(01) matyti, kad V. B. yra D. P. tėvas (t. 1, b. l. 138-140).

Apžiūros protokole aprašyta ir fotonuotraukose užfiksuota kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12-26).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus iš kaltinamojo paimtą mobilaus ryšio telefoną, telefono kataloge rastas 2012-12-14 – 2012-12-31 vykęs kaltinamojo susirašinėjimas SMS žinutėmis su nukentėjusiąja, kurį galima įvertinti kaip draugišką šeimos narių bendravimą buitinėmis temomis, užfiksuotas ir nukentėjusiosios kalėdinis sveikinimas kaltinamajam (t. 1, b. l. 171, 175-179).

Liudytojas K. B. parodė, kad 2012 m. pas jį į sodybą Šilalės r. Gvaldų k. atvažiuodavo brolis V. B. su podukra A.. Jie atvažiuodavo retai, dirbti ūkio darbų ir prisiauginti daržovių. Brolis su podukra miegodavo viename kambaryje, tačiau nieko įtartino jų elgesyje jis nepastebėjo. Nėra matęs, kad jie kartu būtų ėję į sodyboje esantį rūsį.

Aukščiau aptarti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Kita vertus, pažymėtina, jog V. B. inkriminuotas kaltinimas savo apimtimi teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino tik iš dalies.

Kaltinamasis V. B. pripažįsta namuose du kartus lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja, šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai. A. P. turėtus lytinius santykius su kaltinamuoju, jų pasekoje sekusį pastojimą, nėštumą ir vaiko, kurio biologinis tėvas yra kaltinamasis, pagimdymą patvirtina ir specialistų išvados. Gimimo liudijimas patvirtina, kad lytinių santykių metu nukentėjusioji buvo tik 13 metų amžiaus, t. y. mažametė. Kaltinamasis pripažįsta gerai žinojęs nukentėjusiosios amžių, ką patvirtina ir kaltinamojo bei nukentėjusiosios daugiau nei 10 metų gyvenimo vienoje šeimoje laikotarpis. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad A. P., atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, nagrinėjamų įvykių metu negalėjo suprasti su ja atliktų veiksmų esmės, todėl negalėjo ir šiems veiksmams adekvačiai priešintis, pasipriešinimą apsunkino ir jos būsena (baimė) bei situacinės aplinkybės (kaltinamasis – jos patėvis). Ekspertizės aktas iš esmės patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog iki lytinių santykių su patėviu anksčiau lytinių santykių ji nebuvo turėjusi ir neturėjo jokios seksualinio gyvenimo patirties, tuo pačiu ekspertizės aktu patvirtinami nukentėjusiosios parodymai leidžia paneigti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais nepatvirtintą kaltinamojo aiškinimą, neva nukentėjusioji jam buvo pasakojusi apie jos anksčiau turėtus lytinius santykius. Tuo būdu, nustačius, kad kaltinamasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja žinodamas, kad ši yra mažametė, taip pat nustačius, kad nukentėjusioji dėl savo mažametystės negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliekamų seksualinių veiksmų esmės bei jiems adekvačiai pasipriešinti, kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 149 str. 4 d. kaip lytinis santykiavimas su mažamečiu asmeniu prieš jo valią, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. V. B. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

V. B. buvo kaltinamas tuo, kad lytiškai santykiavo su mažamečiu asmeniu prieš šio valią, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudodamas: laikotarpyje nuo 2010 m. rudens iki 2012 m. spalio mėn. savo namuose (duomenys neskelbtini) ir garaže, kelionės metu iš Gargždų m. į Šilalės r. Gvaldų k., Mizgirių k. Klaipėdos r. pamiškėje prie automobilio Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) bei Šilalės r. Gvaldų k., K. B. gyvenamajame name bei rūsyje, pasinaudodamas nukentėjusios A. P. bejėgiška būkle dėl mažametystės bei priklausomumo, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą - mušti diržu, ir panaudodamas fizinį smurtą - ją pastumdamas bei pargriaudamas, jėga numaudamas kelnes ir kelnaites, taip palauždamas nukentėjusiosios valią priešintis, sistemingai, nenustatytą kartų skaičių, prieš jos valią tenkino lytinę aistrą, t. y. įvesdamas savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį su ja lytiškai santykiavo, ir tokiu būdu išžagino mažametę A. P..

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai neigė lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja garaže ir Gvaldų kaime, taip pat lytinius santykius 2010-2011 m., pripažindamas tik du lytinio santykiavimo atvejus 2012 m., kaltinimas šioje dalyje buvo grindžiamas išimtinai nukentėjusiosios parodymais, kurie akivaizdžiai nėra nuoseklūs. 2013-01-07 apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnės A. P. parodė, kad patėvis V. B. 2012 m. spalio mėn. viduryje namuose ją išprievartavo, patėvis iš viso su ja lytiškai santykiavo tik vieną kartą. 2013-03-20 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo A. P. jau parodė, kad patėvis V. B. pradėjo su ja lytiškai santykiauti, kuomet jai dar buvo 11 metų, kiek pamena, tai vyko nuo 2010 m. pavasario maždaug kartą per mėnesį iki 2012 m. spalio mėn., kuomet ji pastojo. Vėlesnių apklausų metu nurodė, jog lytiškai santykiaudavo su patėviu 3-4 kartus per savaitę, yra buvę, kad jai nenorint santykiauti, patėvis jai suduodavo diržu per kojas. Kaip matyti, nukentėjusiosios parodymai dėl lytinio santykiavimo intensyvumo yra itin prieštaringi, jie varijuoja nuo apskritai vienų lytinių santykių iki lytinio santykiavimo 1 kartą per mėnesį bei 3-4 kartus per savaitę. Nors nukentėjusiajai padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas, ekspertizės akte pažymėta, kad dėl menkos gyvenimiškos patirties, žinių stokos, žemesnio nei vidutinis pažintinių gebėjimų lygio, naivumo ir patiklumo ji lengviau pasiduoda kitų žmonių poveikiui. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, įtakota mamos, ikiteisminio tyrimo metu ji iš pradžių davė melagingus parodymus, neva šokiuose buvo išžaginta nepažįstamų asmenų ir to pasekoje pastojo. Akivaizdu, jog pakankamai nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiosios parodymais priimant apkaltinamąjį nuosprendį galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pašalinti šiuos prieštaravimus papildomai apklausiant ikiteisminio tyrimo metu ir taip jau 5 kartus apklaustą nukentėjusiąją kolegija nemato galimybės dėl psichinės traumos nukentėjusiajai grėsmės, kuri yra akcentuota ir ekspertizės akte. Tuo tarpu jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų kaltinimo teiginį, jog kaltinamasis nuo 2010 m. rudens sistemingai lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, ir kad santykiavimas taip pat vyko ir garaže bei Gvaldų k., byloje nėra. Kaip matyti, ir prokurorė nėra tikra dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, kadangi kaltinime inkriminuotas lytinio santykiavimo laikotarpis nuo 2010 m. rudens, nors nukentėjusioji teigia, kad viskas vyko nuo 2010 m. pavasario. Kaltinimo teiginius apie galimą lytinį santykiavimą Gvaldų k. paneigė ir liudytojas K. B.. Visiškai nesuprantama, kuo remiantis buvo grindžiamas kaltinimas V. B. lytiškai santykiavus kelionės metu iš Gargždų m. į Šilalės r. Gvaldų k., Mizgirių k. Klaipėdos r. pamiškėje prie automobilio Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo davęs parodymus tik apie du bandymus lytiškai santykiauti, kurie baigdavosi neįvykusia erekcija, tačiau ir šiuos parodymus motyvuotai paneigė teisme, tuo tarpu nukentėjusioji išimtinai visose apklausose kategoriškai neigė, jog kaltinamasis automobilyje būtų atlikęs bet kokius seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu. Aukščiau jau aptartais įrodymais teismas pripažįsta neginčijamai įrodytus tik du lytinio santykiavimo atvejus 2012 m. rugsėjo ir spalio mėn., likusioje dalyje kaltinimas dėl sistemingo lytinio santykiavimo pripažįstamas neįrodytu.

Byloje nėra jokių įrodymų, jog kaltinamasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą - mušti diržu. Nenustatyta, kad teismo pripažįstamais įrodytais atvejais kaltinamasis lytiškai santykiavo, panaudodamas fizinį smurtą - nukentėjusiąją pastumdamas bei pargriaudamas, jėga numaudamas kelnes ir kelnaites. Pati nukentėjusioji nurodo, kad ji jau gulėdavo lovoje, prieš patėviui ateinant lytiškai santykiauti, kita vertus, duodama parodymus apie tai, jog patėvis nurengė jos drabužius, su kuriais ji gulėjo lovoje, nukentėjusioji nenurodo, kad jis tai būtų daręs, naudodamas fizinę jėgą ir įveikdamas kokį nors jos pasipriešinimą. Teismo vertinimu, nustatyti tokio pobūdžio kaltinamojo veiksmai – nukentėjusiosios apatinių drabužių nurengimas nesusiduriant su nukentėjusiosios pasipriešinimu ir nenaudojant fizinės jėgos - negali būti vertinami kaip fizinio smurto panaudojimas. Pažymėtina, kad apžiūros protokole užfiksuoto jau po nusikaltimo vykusio kaltinamojo susirašinėjimo SMS žinutėmis su nukentėjusiąja turinys, iš kurio galima spręsti apie artimus ir draugiškus jų tarpusavio santykius, iš esmės patvirtina kaltinamojo parodymus apie lytinį santykiavimą su nukentėjusiąja jos sutikimu, kuris, kaip jau aptarta, nešalina kaltininko atsakomybės dėl lytinio santykiavimo su mažamečiu, dar deramai nesuvokiančiu seksualinių veiksmų esmės asmeniu. Todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami tik kaip lytinis santykiavimas su mažamečiu asmeniu prieš jo valią, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, ir tik dėl neginčijamai įrodytų dviejų lytinio santykiavimo atvejų 2012 m. rugsėjo ir spalio mėn. Laikantis kaltinimo ribų, kurios šiuo aspektu yra palankios kaltinamajam, veika kvalifikuojama kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kaltinamasis V. B. padarė tyčinį labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) nusikaltimą prieš mažametę nukentėjusiąją – savo podukrą. Jis nusikalto vadovaudamasis žemomis ištvirkėliškomis paskatomis, tenkino savo gašlumą su mažamete podukra pasinaudodamas ir dėl šeiminio - socialinio ryšio kylančiu pastarosios priklausomumu, savo itin amoraliais nusikalstamais veiksmais sukėlė mažametei nukentėjusiajai didelę fizinę (trylikametės nukentėjusiosios nėštumas po išžaginimo, vėliau sekęs gimdymas) bei moralinę traumą, padarė sunkiai pataisomą žalą pilnavertės vaiko asmenybės formavimuisi. Todėl, nors V. B. anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus (šeimoje auga ir A. B. nepilnametė dukra nukentėjusioji A. P.), dirba, jam skiriama nors ir nesiekianti sankcijos vidurkio (atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ilgą suėmime išbūtą laiką), tačiau jam artima sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Prokurorė, gindama nepilnametės nukentėjusiosios interesus, byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 30000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo, kurį kaltinamasis pripažįsta. Ieškinys tenkintinas. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų mažametė nukentėjusioji patyrė didžiulį fizinį ir dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, įtampą, baimę, kitus ilgalaikius neigiamus dvasinius išgyvenimus, kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė sunkiai pataisomą žalą pilnavertės vaiko asmenybės formavimuisi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiajai ir kitus iki šiol tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, reputacijos pablogėjimu ir bendravimo galimybių sumažėjimu. Akivaizdu, jog iš patėvio patirta seksualinė prievarta, pasibaigusi mažametės nukentėjusiosios nėštumu ir gimdymu, ženkliai sumažino nukentėjusiosios normalaus bendravimo galimybes šeimoje (kaltinamojo sutuoktinė, nukentėjusiosios mama A. B. teisme vaizdžiai pademonstravo savo poziciją sutuoktinio ir dukters atžvilgiu, atsisakydama liudyti prieš kaltinamąjį), o įvykiams iškilus viešumon – ir bendravimo galimybes su nukentėjusiąja bei jos šeima susijusioje aplinkoje (mokykloje, gyvenamojoje vietoje ir pan.). Savaime suprantama ir itin neigiama nusikaltimo pasekmių (keturiolikmetės moksleivės gimdymo) įtaka tolesniam pilnaverčiam jos fiziniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus ir darbingas, turi paklausią staliaus – baldžiaus profesiją, todėl turės galimybę dirbti ir tokiu būdu atlyginti žalą. Paminėtos aplinkybės sąlygoja pakankamai didelį neturtinės žalos atlyginimo priteisimą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajai priteistinas prokurorės prašomas 30000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kuris visiškai atitinka teismų praktikoje jau nusistovėjusius neturtinės žalos atlyginimo dydžius, paprastai priteisiamus panašaus pobūdžio bylose.

Daiktai, turintys reikšmės nusikaltimui tirti ir nagrinėti – seilių pavyzdžiai – sunaikintini.

Byloje yra duomenys, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui 2013-03-20 apklausiant nukentėjusiąją, dalyvavo psichologė, už kurios paslaugas ikiteisminio tyrimo įstaiga sumokėjo 200 litų (t. 1, b. l. 67-70), šios išlaidos kaltinamajame akte įvardijamos proceso išlaidomis. Atkreiptinas dėmesys, jog BPK 186 str. 5 d. nustato, kad į nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgiant į jo socialinę ir psichologinę brandą. Minimoje nepilnametės nukentėjusiosios apklausoje buvo pakviesta ir dalyvavo Klaipėdos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė B. M., iš ko seka, jog pagal BPK 186 str. 5 d. nuostatas psichologės kvietimas į apklausą šiuo atveju buvo perteklinis ir neprivalomas. Duomenų, kad vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimas nepilnametės apklausoje nebuvo pakankamas tinkamam apklausos atlikimui, byloje nėra (pažymėtina, kad į kitą ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamą nukentėjusiosios apklausą psichologė nebebuvo kviečiama). Todėl teismas nemato pakankamai pamatuoto pagrindo išlaidas apklausoje dalyvavusios psichologės paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 4 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu devyneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-01-07. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Prokurorės civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo V. B. 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. P..

D. P., A. P. bei V. B. seilių pavyzdžius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam V. B. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.