Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Kidikaitei, dalyvaujant vertėjai Natalijai Reut, ieškovei V. V., ieškovės atstovei advokatei L. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovui V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti 2014-09-12 atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo šaukimas atsakovui buvo įteiktas 2014-04-30 (b.l.53).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1986-05-31 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1973 (b.l. 5-7). Santuokos metu šalims gimę vaikai yra pilnamečiai.

Ieškovė yra įsitikinusi, kad santuoka iširo, jos išsaugoti nėra galimybės, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, prieš ieškovę naudoja psichologinį ir fizinį smurtą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Byloje esanti ikiteisminių tyrimų medžiaga (b.l.17-22), specialisto išvada Nr.G 348/11 (01) (b.l. 16) patvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis žiauriai elgėsi su sutuoktine, ne vieną kartą prieš ją naudojo smurtą, padarydamas kūno sužalojimus (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Smurtas šeimoje netoleruotinas ir nepateisinamas, todėl įrodžius smurto faktą pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovė nepaisė jo interesų, nesistengė išsaugoti šeimos ar kitaip nevykdė sutuoktinės pareigų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalvimas tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Įstatymas suteikia kitam sutuoktiniui iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, sudaro dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas dėl neteisėtų sutuoktinių veiksmų (CK 6.250 str.). Ieškovė prašo iš sutuoktinio priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nurodydama, kad dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, prieš ją naudojamo tiek fizinio tiek psichologinio smurto, būtinybės kviesti pareigūmus žala buvo padaryta jos sveikatai, ji prarado pasitikėjimą, neteko lūkesčių siejamų su šeima, patyrė pažeminimą ir gėdą.

Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas. Ieškovė nors ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas, bet iškeltos bylos buvo nutraukiamos šalims susitaikius, ieškovė delsė nutraukti santuoką. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį (b.l.31-35, 37-41), šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, darytina išvada, kad ieškovės reikalvimas priteisti 3000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą atitinka protingumo kriterijus ir kompensuoja jos patirtą neturtinę žalą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 868,86 eurų (atitinkančių 3000 Lt) neturtinės žalos atlyginimas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokos metu turėta pavardė (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, esančio Kalvarijų g. 157-109, Vilniuje.

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis).

Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro išrašų (b.l.9, 43), 1992-05-29 sutarties (b.l.10) matyti, kad šalys santuokoje bendrosios dalinės nuosavybės teise (4.73 straipsnio 1 dalis) įgijo nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kas sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

CK 3.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.

CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Kadangi šalys nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teise, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti jai ½ minėto būto dalį asmeninės nuosavybės teise, nes šio buto ½ dalis ieškovei nuosavybės teise priklauso nuo jo įgijimo momento. Kito nutraukiant šalių santuoką dalintino turto šalys neturi (b.l. 12-13, 36, 42). Nagrinėjant bylą nėra nustatyta, kad šalys turi kreditorių.

Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šalių ginčą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-23 nutartyje yra konstatuota, jog santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję (…), todėl teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (…) bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovą pripažinus kaltu dėl santuokos nutraukimo, iš jo ieškovės naudai priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis – 244,15 eurų (843 Lt), atstovavimo išlaidos 435 eurai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybei priteisinos patirtos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą – 5,79 eurai (CPK 88, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268, 270, 307 straipsniais, 384 straipsnio 6 dalimi, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 1986-05-31, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1973, nutraukti dėl atsakovo V. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos turėtą pavardę.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 868,86 eurų (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 86 eurocentus) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 679,15 eurus (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 15 eurocentų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,79 eurus (penkis eurus ir 79 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.