Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Sigito Bružo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių m. sav., išsituokusi, nedirbanti, teista:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį – laisvės apribojimu 7 mėnesiams;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams ir 15 MGL (564 Eur) bauda; Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 45 paroms;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 641 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi 2019 m. gegužės 30 d. paleista lygtinai; 2019 m. gruodžio 10 d. išregistruota iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;

4) Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta viešųjų darbų 6 (šešiems) mėnesiams bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – ir nustatytas 5 (penkių) mėnesių terminas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę; Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 30 parų arešto bausmę; bausmė neatlikta;

kaltinama pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: įsiteisėjus Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo L. K. (anksčiau B.) pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi, 72² straipsniu, jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – ir nustatytas 5 (penkių) mėnesių terminas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 24 d., Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje Šiauliuose, būdama pasirašytinai supažindinta su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėta dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ji piktybiškai vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas – ignoravo probacijos tarnybos skambučius, pagal įteiktus šaukimus neatvykdavo į probacijos tarnybą ir tokiu būdu piktybiškai, tyčia vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Tokiais savo veiksmais L. K. padarė BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

L. K. 2022 m. rugpjūčio 17 d. įtariamojo apklausos metu nurodė, kad save laiko psichiškai sveika, psichikos centre nėra registruota, 2022 m. liepos 11 d. jai buvo paskelbtas pranešimas apie įtarimą, tada kaltės nepripažino, bet dabar nori pasakyti, kad viską gerai apgalvojo ir suprato, kad negerai elgėsi nevykdydama baudžiamojo poveikio priemonės ir kalta prisipažįsta visiškai. Gali parodyti, kad 2021 m. balandžio 1 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai jos atžvilgiu priėmė baudžiamąjį įsakymą dėl jos padarytos nusikalstamos veikos, kurios metu ji sukėlė fizinį skausmą savo mamai. Teismas jai paskyrė viešųjų darbų bausmę ir įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Pamena, kad bendraudama su probacijos darbuotoja jai pasakė: ,,kad niekada nedirbs darbų už kuriuos nemokama“. Tada ją probacijos darbuotoja įspėjo apie pasekmes jei atsisakys vykdyti viešųjų darbų bausmę. Kaip ji pasakė, taip ir buvo jokių viešų darbų ji nedirbo. Taip pat nori pasakyti, kad teismas jai kelis kartus pakeitė bausmes, t. y. iš viešųjų darbų į laisvės apribojimą, iš laisvės apribojimo į areštą. Pasak jos, jai visada buvo išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir pasekmės, bet ji visiškai jų nevykdė. Kodėl tada taip elgėsi ji dabar negali paaiškinti. Pasak jos, tuo metu ji laukėsi kūdikio, gal kokie hormonai ją veikė, gal todėl elgėsi priešiškai. 2022 m. liepos 20 d. susilaukė kūdikio, į viską pradėjo kitaip žiūrėti, pati labai pasikeitė, nori susitvarkyti gyvenimą. Taip pat nori pasakyti, kad buvo informuota ir supažindinta su smurtinį elgesį keičiančia programa, jai buvo išaiškinta, kad bus 6 užsiėmimai, bet ji dėl to buvo nepatenkinta, nenorėjo niekur eiti. Anot jos, tada jai pasiūlė, kad jai atvykus bus iš karto 2 užsiėmimai, ji tada sutiko, bet daugiau į probaciją neatvyko. Kaip minėjo aukščiau, ji nežino, kodėl tada taip elgėsi, negali paaiškinti, bet dėl to labai gailisi, gailisi, kad su probacijos darbuotoja bendraudavo nepagarbiai, neatsakydavo į jų skambučius, kad probacijos tarnybos neinformavo jog pakeitė gyvenamąją vietą, telefono numerį. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Daugiau paaiškinti nieko neturi (b. l. 92-95).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pateiktos informacijos nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 24 d. L. K. buvo pasirašytinai supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis ir jos nevykdymo pasekmėmis, tai yra su teisine atsakomybe už vengimą vykdyti. Individualaus pokalbio metu L. K. supažindinta su smurtinį elgesį keičiančia programa, informuota apie tai, kad bus 6 programos užsiėmimai. Po pateiktos informacijos L. K. išreiškė nepasitenkinimą, kad reikės eiti į užsiėmimus, todėl jai buvo sudarytos sąlygos daryti po 2 užsiėmimus ir su tuo sutiko. Buvo sutartas kitas laikas susitikimui, tačiau daugiau nebeatvyko, neteikė informacijos apie socialinius pokyčius (gyvenamosios vietos teikimą, telefono numerio keitimą) (b. l. 43-44).

BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios L. K. kaltė padarius BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, be jos prisipažinimo, įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga. Byloje neginčijamai nustatyta, kad L. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes būdama pasirašytinai supažindinta su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėta dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, piktybiškai vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas – ignoravo probacijos tarnybos skambučius, pagal įteiktus šaukimus neatvykdavo į probacijos tarnybą ir tokiu būdu piktybiškai, tyčia vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą teigti, kad kaltinamoji L. K. suprato jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos atlikimo tvarką, žinojo teisines pasekmes už jos nevykdymą, kartu kaltinamoji suprato, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, suvokė, kad ją pažeidžia, ir viską suvokdamas, norėjo taip elgtis, tokiu būdu kaltinamasis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Prokuroras prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti L. K. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jai 12 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

L. K. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu sutinka.

Skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę) kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis, 61 straipsnio 1, 2 dalys).

L. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), veika baigta. Nusikalto būdama teista 4 kartus, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta viešųjų darbų 6 mėnesiams bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 valandų per mėnesį, iš viso 180 valandų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – ir nustatytas 5 (penkių) mėnesių terminas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – terminas pratęstas 6 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 30 parų arešto bausmę, bausmė neatlikta.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji niekur nedirba (b. l. 77), Administracine tvarka daug kartų bausta, paskirtų baudų nemoka (b. l. 51-60). Įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus L. K. prokuroro prašomą ir BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo dydį (terminą) nustatant mažesnį, nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis (BK 49 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Nesant BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, šio straipsnio nuostatos netaikytinos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 338 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, – kol jis pasveiks;2) kai nuteistoji pradedant vykdyti nuosprendį yra nėščia, – ne ilgiau kaip vieneriems metams; 3) kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai; 4) kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitokių nepaprastų aplinkybių, – teismo nustatomam, bet ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Nuosprendžio vykdymo atidėjimo klausimą nuteistojo, jo gynėjo, šeimos narių arba artimųjų giminaičių prašymu išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas motyvuota nutartimi.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta viešųjų darbų 6 mėnesiams bausme, pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartimi į dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi į 30 parų arešto bausmę (bausmė neatlikta), subendrintina su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina 2022 m. liepos 11 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96-99).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurių klausimas turėtų būti išspręstas, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jai 12 (dvylikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. K. galutinę 8 (aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą 8 parų arešto bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta viešųjų darbų 6 mėnesiams bausme, pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi į 30 parų arešto bausmę, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir skirti L. K. galutinę subendrintą 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti L. K. 2022 m. liepos 11 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti L. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti L. K., kad nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 338 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas.

Išaiškinti nuteistajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.