Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjos Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. Š. paaiškino, kad kategoriškai nesutinka toliau gydytis, nes jaučiasi pasveikusi, ligoninės personalo atžvilgiu nėra priešiškai nusiteikusi. Nurodė, kad vaistus vartoja, šiuo metu jai suleisti ilgalaikiai vaistai. Paaiškino, kad jos naujagimis sūnus, kuriam rugsėjo 23 d. sueis du mėnesiai, šiuo metu yra pas seserį, o ji, išėjusi iš ligoninės, eis gyventi į Krizių centrą kartu su vaiku, nes šeima šiuo metu nuo jos yra nusisukusi, todėl pas giminaičius grįžti neketinanti. Pripažino, kad ligos paūmėjimai jai būna tuomet, kai ji daug dirba ir nepavalgo. Pasakodama apie skyriuje įvykusį pykčio priepuolį, ji nurodė, kad taip atsitiko todėl, kad jai trūko cigarečių ir kavos, ji skambino vyrui, kad jai atvežtų cigarečių ir kavos, tačiau šis buvo girtas ir neatvežė, be to, skyriuje su ja negražiai šnekėjo. Prašė atmesti prašymą dėl priverstinio hospitalizavimo.

3. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. Š. atstovė advokatė Tatjana Benetė nurodė, kad atsižvelgiant į pacientei nustatytą diagnozę, taip pat įvertinant tą aplinkybę, kad pacientei vakar įvyko pykčio priepuolis dėl cigarečių stygiaus, manytina, kad, negydant pacientės priverstinai, gali kilti grėsmė aplinkiniams asmenims, ypač jos naujagimiui sūnui, kadangi pacientė posėdžio metu nurodė, kad grįžusi iš ligoninės ketina eiti gyventi į Krizių centrą kartu su prieš du mėnesius gimusiu sūnumi, taigi šiuo atveju gydymo tęsimas yra būtinas. Prašė tenkinti prašymą.

4. Gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui 2020 m. rugsėjo 16 d. išvadoje nurodyta, kad pacientės diagnozė – paranoidinė šizofrenija (F20.0). Pacientė apžiūros metu ryškiai psichomotoriškai sujaudinta, priešiška kitų pacientų atžvilgiu, rėkė, kad daugiau nebegalinti čia gydytis, atsisakymą gydytis išreiškė raštu, kartu reikalaudama atlyginti moralinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Suinteresuotas asmuo J. Š. pateikė atskirąjį skundą, iš kurio matyti, jog ji siekia, kad būtų panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis. Nurodė, kad nesutinka vieną mėnesį gydytis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nes yra visiškai veiksni.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria buvo leista suinteresuotą asmenį J. Š. priverstinai gydyti VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje vieną mėnesį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalį asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

12. Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (toliau – PSPĮ). Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Remiantis PSPĮ 12 straipsnio 4 dalimi, teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios. Taigi PSPĮ nustato būtinas sąlygas priverstinei hospitalizacijai, t. y. psichikos ir elgesio sutrikimai, asmens atsisakymas būti hospitalizuotu ir reali grėsmė savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

13. Pateiktas atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad apeliantei nereikalinga priverstinė hospitalizacija, be to, ji nekelia grėsmės nei sau nei aplinkiniams. Teismo vertinimu, apeliantės argumentai yra deklaratyvūs ir prieštarauja faktinėms pačios apeliantės elgesio aplinkybėms bei specialistų (gydytojų) išvadoms.

14. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantės (pacientės) psichikos būklę vertino gydytojų konsultacinė komisija, kuri 2020 m. rugsėjo 16 d. gydytojų konsultacinės komisijos dėl priverstinio hospitalizavimui išvadoje nurodė, kad J. Š. hospitalizuota Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2020 m. rugpjūčio 31 d. dėl ūmios psichozės Ūmių psichikos sutrikimų skyriuje, iš kur, nesikartojant agresyviam elgesiui, buvo perkelta tolimesniam gydymui į Ūmių alkoholinių psichozių (ŪAP) skyrių. 2020 m. rugsėjo 8 d. dėl ryškaus psichomotorinio sujaudinimo, grasinimo personalui ir pacientams, pacientė perkelta į Ūmių psichikos sutrikimų skyrių, o 2020 m. rugsėjo 11 d. vėl grąžinta į ŪAP skyrių. Gydytojų konsultacinė komisija 2020 m. rugsėjo 16 d. išvadoje nurodė, kad pacientė psichikos liga susirgo 2010 metais, 2018 m. spalio mėn. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, rezistentiška gydymui. Pacientės elgesys sunkiai prognozuojamas, kartojasi neadekvataus elgesio proveržiai su ryškiu psichomotoriniu sujaudinimu, pacientė savo būklei nekritiška, kategoriškai atsisako gydytis. Dėl ūmios psichozės pacientė yra socialiai pavojinga ir yra reali grėsmė, kad ji savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

15. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog gydytojų komisija konstatavo, kad apeliantės elgesys yra neprognozuojamas, socialiai pavojingas, ko pasėkoje gali kilti pavojus ne tik, kad jos pačios gyvybei, bet ir aplinkiniams, neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės pageidavimais, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog apeliantės būklė buvo gera ir jai nebuvo reikalinga gydytojų priežiūra ir gydymas.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymą reglamentuojančias teisės nuostatas, todėl konstatuoja, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.