Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, N1-472-963/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-06-17
Bylos Nr.: N1-472-963/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-41993-2019-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis: V. T., E. V.
Advokatai: Vaclovas Janušauskas, Jovita Usonytė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. N1-472-963/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41993-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10..; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.12.; 1.1.11.2.; 1.1.11.7.; 1.1.11.11.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.1.3.; 2.1.15.3.3.2. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei,kaltinamajam V. T., jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,kaltinamajam E. V., jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeitus Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį mokytis arba dirbti bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį;

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, teistas:

1) 2017 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsniu, paskirtas elgesio apribojimas aštuonių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei tęsti mokslus;

2) 2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidedant dvejiems metams, paskiriant BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

3) 2019 m. kovo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinus bausmes ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės - elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant šešis mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

4) 2019 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kuris 2019 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi subendrintas su 2019 m. kovo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant šešis mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. T. pažeidė viešąją tvarką, t. y.:

V. T. 2019 m. rugsėjo 27 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje – prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Šilutės pl. 8, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašalinimas asmenims, iš chuliganiškų paskatų tyčia metė į nukentėjusiojo E. M. galvą garso kolonėlę, pataikydamas jam į smilkinį ir tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiu būdu V. T. įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis E. V. pažeidė viešąją tvarką bei nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, t. y.:

E. V., 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 21.00 val., viešoje vietoje – prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Šilutės pl. 8, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, tyčia sudavė kumščiu du kartus E. M. į veido sritį, padarydamas jam veido sumušimą su dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu per dešinįjį 48 dantį bei žandikaulio kūno kairės pusės srityje, dėl ko nukentėjusiajam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu E. V. įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė E. M. sveikatą.

Kaltinamasis V. T. teismo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad apie pusę dešimtos valandą vakaro prie Šilutės pl. 8 namo su E. V. sutiko E. K.. Pasisveikino, šnekėjosi. Nurodė, kad visą tą dieną vartojo alkoholį, todėl vakare jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Būtent dėl šios priežasties nežino, kodėl metė kolonėlę į E. M. veidą. Matė, kad E. V. trenkė vieną kartą E. M., o ar trenkė daugiau smūgių, nematė. Pažymėjo, kad prieš susitinkant su E. M., jo veidas nebuvo sužalotas. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad pataikė E. M. į smilkinį. E. M. su jais nekonfliktavo. Kiti asmenys su jais tik pasisveikino. Dar buvo M. S. ir dvi merginos. Jis kolonėlę metė į E. M. kitų akivaizdoje. Jis bendravo su E. M., kai jį paleido iš policijos. E. M. jau buvo pasveikęs, bet jis neatsiprašė E. M.. Savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi. Planuoja toliau dirbti. Su E. M. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka atlyginti 1000 eurų neturtinės žalos kai pradės dirbti. Su ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Nurodė, kad yra teistas, jam yra atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, jam paskirtus įpareigojimus jis vykdo sąžiningai.

Kaltinamasis E. V. teismo posėdžio metu su jam pareikštu kaltinimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad tik du kartus trenkė nukentėjusiajam E. M., bet ne dešimt kartų, kaip nurodyta kaltinime. Nurodė, kad su draugais buvo prie bendrabučio Šilutės pl. 8, pro juos ėjo nukentėjusysis su draugais. Visi aiškinosi apie seną konfliktą, kai buvo subraižytas draugo automobilis. V. T. metė į E. M. kolonėlę, o jis trenkė E. M.. Pažymėjo, kad buvo neblaivus, tai ir turėjo įtakos įvykiui, bet viską atsimena. Sutiko, kad nukentėjusiajam padarė sumušimus, sužalojimą, bet tik dviem smūgiais, o ne dešimt smūgių. Po jo smūgių E. M. nenukrito, o stovėjo. Labai gailisi dėl įvykio, žadėjo daugiau taip nesielgti. Sutiko su nukentėjusiojo 3000 eurų civiliniu ieškiniu ir su ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Su E. M. buvo susitikęs kitą dieną, kartu važiavo į ligoninę, kur paaiškėjo, kad E. M. sulaužytas žandikaulis. Davė E. M. 50 eurų, atsiprašė jo ir susitaikė su juo. Nurodė, kad šiuo metu jis gyvena su tėvais, dirba, jo atlyginiams yra 700 eurų per mėnesį. Žadėjo atlyginti žalą dalimis per kelis mėnesius. Prašė pasitikėti ir nesiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmės.

Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 21.30 val. jis kartu ėjo su draugu E. K. pro Šilutės pl. 8 namą. Prie to namo stovėjo ir juos pamatę priėjo pažįstami E. V., kuriam apie 17 metų, ir V. T., kuriam taip pat apie 17 metų. E. V. nieko nesakęs pirmas pradėjo jį mušti, t. y. keturis kartus su kumščiais trenkė jam į dešinės veido pusės sritį ir vieną kartą į krūtinės sritį, o V. T. garso kolonėle trenkė jam į smilkinį. Tokiais veiksmais E. V. ir V. T. sukėlė jam fizinį skausmą. E. V. taip pat norėjo trenkti jo draugui E. K., bet E. K. spėjo pasitraukti ir smūgių jokių negavo. Po to, E. V. su V. T. kažką išgirdo ir pabėgo link parduotuvės „Maxima“. Policijai jis tuo metu neskambino, nes nei jis, nei E. K. neturėjo telefonų, todėl iš karto nuėjo į policijos komisariatą. Policijos komisariate nurodė netikslų laiką, nes buvo susijaudinęs, skaudėjo veidą, sunkiai buvo prakalbėti, taip pat nurodė, kad jį sumušė nepažįstami asmenys, kadangi bijojo. Išėjus iš policijos, jam pasidarė labai blogai, todėl buvo iškviesta greitoji pagalba ir jis buvo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. (t. 1, b. l. 23-24). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis E. M. parodė, kad savo duotus parodymus tvirtina ir patikslina, kad E. V. ir V. T. buvo jo draugai. Jie seniau mokėsi vienoje mokykloje, o paskutinius metus-du jie bendraudavo kaip draugai, t. y. jo santykiai su jais iki to įvykio buvo draugiški. Panašiai prieš savaitę iki įvykio, E. V. jo prašė iš parduotuvės pavogti degtinės butelį, tačiau jis nesutiko. Mano, kad dėl to, būdamas ant jo piktas, 2019 m. rugsėjo 27 d. E. V. jį sumušė. 2019 m. rugsėjo 27 d. vakare, apie 21.30 val.. jis kartu su draugu E. K. ėjo iš prekybos centro „Akropolis“, pro Šilutės pl. 8 namą, Klaipėdoje. Abu buvo blaivūs, jis narkotikų ir alkoholio iš viso nevartoja. Einant prie Šilutės pl. 8 namo pastebėjo stovinčius E. V. ir V. T.. Kas dar kartu su jais stovėjo jis nematė, buvo tamsu. Prie jo iš karto priėjo E. V. ir nieko nesakęs pradėjo jį mušti. E. V. mušė abejomis rankomis suduodamas jam į veido dešinę ir kairiąją puses. E. V. abiejų rankų kumščiais sudavė jam į veido sritį daug kartų, ne mažiau 10 kartų. Pagrinde E. V. kumščiu mušė jam į apatinį žandikaulį, kuris nuo suduotų smūgių lūžo. Kiekvieno smūgio metu jam labai skaudėjo. Jis E. V. nei karto nesudavė, tik keletą kartų spėjo išsisukti nuo smūgių. Nuo suduotų smūgių jis nugriuvęs nebuvo, visą laiką stovėjo, sąmonės praradęs nebuvo, viską labai gerai prisimena. Tuo metu, kai E. V. jį mušė, jis atsitraukęs nuo jo pamatė ateinantį V. T., kuris rankoje laikė kolonėlę. Eidamas link jo V. T. nieko nesakydamas metė į jį kolonėlę ir pataikė jam į galvos kairiąją pusę, į smilkinį, kurį prakirto, bėgo kraujas. Ji pajuto stiprų galvos skausmą. Nuo šio smūgio jis nugriuvęs nebuvo, sąmonės neprarado. Jam taip pat stipriai pradėjo bėgti kraujas ir iš burnos. Girdėjo, kaip kažkas šaukė „Baikit, nustokit mušti“ ir tuomet E. V. nuo jo pasitraukė ir nuėjo nieko nesakydamas. Dėl kokių priežasčių E. V. jį mušė, nesakė. Mano, kad dėl to degtinės butelio, kurio jis nepavogė. Dėl kokios priežasties V. T. į jį metė kolonėle, taip pat nežino. Mano, kad E. V. buvo girtas, nes jis būdamas blaivas niekada taip nesielgia, o kai išgeria alkoholio būna agresyvus. Taip pat ir V. T. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to taip pasielgė, kadangi jis V. T. nieko blogo nebuvo padaręs. Po įvykio jis kartu su E. K. nuėjo į „Akropolį“ atsiprausti, o po to nuėjo į policiją, kur parašė pareiškimą. Pareiškime jis nurodė, kad jį sumušė nepažįstami asmenys, kadangi bijojo pasakyti pavardes asmenų, kurie jį mušė. Manė, kad jam buvo tik suduota į veidą, tačiau ne taip stipriai, kad lūžtų žandikaulis. Jau rašant policijoje pareiškimą, jam vis sunkiau sekėsi kalbėti ir jis juto vis didesnį skausmą apatiniame žandikaulyje, o kai išėjo iš policijos, jam pasidarė visai blogai, pradėjo tinti apatinį žandikaulį, jis nebegalėjo prakalbėti, todėl jam buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri nuvežė į ligoninę. Medikai jam nustatė apatinio žandikaulio lūžimą. Dėl šio įvykio jis patyrė fizinį skausmą. Turtinės žalos nepatyrė, vaistų jam pirkti nereikėjo. Patikslindamas nurodo, kad jam kumščiu buvo suduota ne mažiau 10 kartų į veidą ir vieną kartą į galvos sritį. Į pilvo sritį jam suduota nebuvo, tik į veidą ir galvą. Įvykio metu nei E. V., nei V. T. iš jo nieko neatėmė, nieko nereikalavo. Jam buvo padaryta tik moralinė žala. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu 3000 eurų sumai, kadangi dėl šio įvykio jis patyrė didelį fizinį skausmą ir pasekmes jaučia iki šiol, tai yra jam sunku kalbėti, žandikaulis yra sutvirtintas metalais, dėl ko jaučia nepatogumą ir skausmą. Po šio įvykio, jis daugiau nei E. V., nei V. T. nematė. (t. 1, b. l. 29-30).

Liudytoja K. M. parodė, kad E. M. yra jos sūnus, jie gyvena kartu, dviese. E. M. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, jis yra baigęs (duomenys neskelbtini) progimnaziją ir mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokyklos 2 kurse. 2019 m. rugsėjo 28 d. jai paskambino traumatologas ir pranešė, kad E. M. yra gydomas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Nuvykusi pas E. M. į ligoninę sužinojo, kad jį sumušė E. V.. Minėjo, kad kartu buvo V. T. ir E. K.. E. K. ji buvo sutikusi ligoninėje, kai jis buvo atėjęs aplankyti E. M.. Jis sakė, kad jeigu reikės, jis paliudys, kaip buvo sumuštas E. M.. Sūnus E. M. jai pasakojo, kad broliai V. liepė jam iš parduotuvės pavogti degtinės butelį, tačiau jis butelio nepavogė, todėl prie Šilutės g. 8, Klaipėda jis buvo sumuštas. Kas mušė neprisimena ką pasakojo sūnus, pamena, kad sūnus dar sakė, jog gavo su kolonėle, tačiau kas jam trenkė ji nežino. E. M. po operacijos sunkiai ir nesuprantamai kalbėjo. E. M. bendrauja su ne kokios reputacijos asmenimis, kurie taip pat neturi pastovios gyvenamosios vietos. Jie daro labai didelę įtaką jam. (t. 1, b. l. 57-58).

Liudytojas E. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. jis kartu su E. M., kuris yra jo vaikystės draugas, vaikščiojo po „Akropolį“. Išėjo iš „Akropolio“ apie 20.00 val. Abu buvo blaivūs. Prie nakvynės namų, Šilutės pl. 8, jie susitiko E. V. ir V. T. bei M., kuris per facebook svetainę pasivadinęs „Karė“, jo pavardės nežino, ir dar buvo dvi merginos, kurių jis nepažįsta. Šie asmenys juos pamatę iš karto užsipuolė. Tiksliau, E. V. pasakė „Ei, tu, (duomenys neskelbtini)“ ar „Ką tu, (duomenys neskelbtini)“, tiksliai tų žodžių neprisimena, ir po tų žodžių E. V. pribėgęs prie E. M. jį pradėjo daužyti. Matė kaip E. V. E. M. kumščiu sudavė į veidą daug kartų. Tuo pačiu metu prie mušamo E. M. priėjo V. T., kuris rankoje turėjo kolonėlę. Jis tuo metu nusisuko ir kalbėjosi su M. „(duomenys neskelbtini)“, o kai atsisuko pamatė kolonėlę gulinčią prie E. M., o E. M. galva buvo praskelta-bėgo kraujas. Nuo suduotų E. V. smūgių E. M. nugriuvo ant žemės, tačiau E. V. toliau pasilenkęs prie jo daužė galvą. Aplinkinių namų gyventojai iš balkonų pradėjo šaukti ir tik tada E. V. baigė mušti E. M.. Kiek kartų E. V. sudavė E. M. kumščiu jis nežino, neskaičiavo, tačiau E. V. kumščiu jį lupo apie dvi minutes, t. y. tol, kol žmonės iš aplinkinių gyvenamųjų namų pradėjo šaukti. E. M. sąmonės praradęs nebuvo, pats atsistojo. E. M. E. V. nesudavė nei vieno smūgio. Jis E. M. neapgynė, kadangi nenorėjo veltis į muštynes, nes pats gegužės mėnesį yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Kai E. V. su draugais išėjo, jis kartu su E. M. nuėjo prie nakvynės namų esančią „Maxima“ parduotuvę, kur nusipirko servetėlių kraujui nuo veido nusivalyti, nes E. M. veidas buvo visas kruvinas. Jis E. M. sakė, kad reikia kviesti greitąją, tačiau šis atsisakė. Pavaikščiojus apie dvi valandas, jis pastebėjo, kad E. M. yra ištinęs apatinis žandikaulis ir jie nuėjo į policiją parašyti dėl šio įvykio pareiškimą. Po to, jie nuėjo į Šilutės pl. 8, kur yra nakvynės namai ir ten buvusi darbuotoja iškvietė E. M. greitąją pagalbą, kuri E. M. išsivežė į ligoninę. Mano, kad E. V. sumušė E. M. dėl to, kad šis prieš savaitę jam nepavogė iš parduotuvės degtinės butelio. E. V. jis pažįsta penkerius metus, kartu su juo atliko bausmę už plėšimą ir kartu 2019 m. gegužės mėnesį išėjo iš įkalinimo įstaigos. V. T. pažįsta trejus metus, mokėsi toje pačioje mokykloje. M. „(duomenys neskelbtini)“ pažįsta apie penkerius metus, tačiau to įvykio metu M. nieko nedarė, stovėjo kartu su juo. (t. 1, b. l. 63-64).

Liudytojas A. V. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. vakare, tiksliai valandų neprisimena, buvo prieblanda, jis kartu su draugais: E. M. ir E. K. ėjo iš prekybos centro „Akropolis“ pro bendrabučius, esančius Šilutės pl. 8. Nurodo, kad jie visi trys buvo blaivūs. Praeidami pro nakvynės namus, pastebėjo prie namo kampo stovinčius E. V. su mergina, V. T., M. S.. E. V. ir V. T. pažįsta jau seniai, gal apie penkis metus, tačiau su jais nedraugauja, tik pasisveikina ir tiek. E. V. su savo mergina stovėjo atokiau nuo V. T. ir M. S.. Kadangi jie visi yra jo pažįstami, jis nuėjo prie V. T. ir M. S. pasisveikinti. V. T. rankoje laikė garso kolonėlę. Jie visi pradėjo kalbėtis. Taip pat, prie jų priėjo ir E. K.. E. M. pasiliko stovėti atokiau nuo jų. Taip bekalbant jis išgirdo kaip E. V. pradėjo šaukti, rėkti. Atsisukęs pamatė kaip E. V. eina link E. M., o šis nuo E. V. traukiasi. Matė, kaip E. V. užsimojo ir norėjo suduoti E. M., tačiau jis smūgio išvengė. E. V. vėl kažką sakė E. M., tačiau nesuprato, ką sakė ir dėl ko kokių priežasčių E. V. užsipuolė E. M.. Nei vienas iš jų į E. V. ir E. M. konfliktą nesikišo, niekas nenorėjo turėti problemų su E. V.. Pamanęs, kad tai ne jo reikalas, jis nusisuko ir vėl išgirdęs, kaip rėkia E. V. atsisukęs pamatė, kaip E. V. muša E. M.. Matė, kaip E. V. kumščiu davė E. M. į galvą, į veidą. Konkrečiai matė, kaip E. V. E. M. sudavė tris ar keturis kartus į veidą. Davė ir daugiau, tačiau E. M. daug smūgių išvengė. Tai matydamas jis buvo priėjęs prie E. V., bandė jį stabdyti, prašė jo liautis. E. M. vis klausė E. V. „Už ką?“ Todėl jis suprato, kad E. M. pats nežinojo, dėl kokių priežasčių jį mušė E. V.. E. M. nesudavė E. V. nei karto. Nei vienas iš jų E. V. nesudavė. Visi tik stovėjo ir nieko nedarė. E. V. baigė daužyti E. M. tada, kai iš daugiabučio namo kažkoks vyras pradėjo šaukti. Matė, kaip E. M. bėgo iš nosies, lūpos ir iš smilkinio kraujas. Išsiskiriant E. V. pasakė, kad E. M. pats prisidirbo, priėjo prie E. M. ir padavė jam ranką. E. M. taip pat padavė ranką E. V.. Taip jie visi išsiskyrė. Po to, visi trys: jis, E. M. ir E. K., nuėjo į „Akropolį“, kur E. M. nusiprausė veidą. Jie svarstė ar E. M. reikia rašyti pareiškimą ir E. M. nusprendė parašyti. E. M. kartu su E. K. nuėjo į policiją, o jis grįžo namo. Atsakydamas į klausimą, ar matė, kaip V. T. sudavė E. M. kolonėle, parodo, kad ne, jis to nematė. Jis matė, kaip kolonėlė, kurią rankoje laikė V. T., gulėjo prie E. M., tačiau kaip ji ten atsidūrė nematė. Kol jie visi tarpusavyje kalbėjosi, V. T. buvo nuėjęs prie E. V. ir E. M., kurie tarpusavyje dar tik aiškinosi santykius. Tuo metu V. T. rankoje turėjo kolonėlę. O kai V. T. grįžo atgal prie jų, jis kolonėlės rankoje nebeturėjo. Matė, kaip kolonėlė gulėjo prie E. M. kojų. Vėliau jam E. M. pasakė, kad V. T. metė į jį kolonėlę ir pataikė į smilkinį. Dėl kokių priežasčių V. T. tai padarė, nežino. Tik vėliau, po įvykio, jam E. M. pasakė, kad E. V. jį mušė dėl to, kad jis nepavogė iš parduotuvės degtinės butelio. Atsakydamas į klausimą, ar įvykio metu E. V., V. T., M. S. buvo apsvaigę nuo alkoholio, ar jie tuo metu vartojo alkoholinius gėrimus, parodo, kad tuo metu, kai jie priėjo, E. V., V. T. ir M. S. alkoholio nevartojo. Bendraujant V. T. ir M. S. neatrodė, kad būtų vartoję alkoholio, tik E. V. buvo kažkoks kitoks, todėl mano, kad E. V. buvo vartojęs. Atsakydamas į klausimą, ar jis pažįsta A. G., parodo, kad pažįsta, yra jo draugas, tačiau jo tą vakarą kartu nebuvo. (t. 1, b. l. 81-82).

Liudytojas M. S. parodė, kad jis žino, jog E. M. gavo į galvą ir viskas. 2019 m. rudenį, tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena, vakare, sutemus, jis kartu su V. T. ir E. V. stovėjo prie Šilutės pl. 8 namo, prie nakvynės namų. Merginų su jais kartu nebuvo. Pro šalį ėjo A. V., pavardės nežino, E. M., E. K.. Iš pradžių jie visi pasisveikino su E. K. ir A. V.. Su E. M. nesisveikino. Visi iš pradžių bendravo draugiškai. Po to, tarp E. V., V. T. ir E. M. įvyko konfliktas. Dėl kokių priežasčių, nežino. Matė, kaip V. T. trenkė kolonėle, kurią laikė rankoje, E. M. į galvą. E. M. nenugriuvo. Po to, E. V. kumščiu trenkė E. M. į veidą. E. M. nenugriuvo. Atsakydamas į klausimą, ar V. T. ir E. V. sudavė po vieną kartą E. M., parodo, kad taip, tik po vieną kartą. Atsakydamas į klausimą, ar įvykio metu jis pats buvo blaivus, parodo, kad taip, įvykio metu ir V. T., ir E. V. taip pat buvo blaivūs, kadangi jie tuo metu alkoholinių gėrimų nevartojo. (t. 1, b. l. 73-74).

2019 m. rugsėjo 27 d. protokole-pareiškime E. M. nurodė, kad Klaipėdoje, ties Šilutės pl. 8 namu, prie jo pribėgo trys nepažįstami vyrai ir užpuolė jį. Trenkė jam į dešinės pusės veido sritį tris kartus, trenkė garso kolonėle į smilkinį, trenkė į krūtinės sritį. Asmenis identifikuojančių požymių neatsimena. Užpuolimo metu pajuto momentinį fizinį skausmą. Po to asmenys, nieko nesakę, nubėgo „Maximos“ link. (t. 1, b. l. 7-9).

2019 m. spalio 4 d. Specialisto išvada Nr. G1882/2019/03, kurioje nurodyta, kad E. M. padarytas veido sumušimas su dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu per dešinįjį 48 dantį bei žandikaulio kūno kairės pusės srityje. Sužalojimas padarytas paveikus E. M. veidą kietu buku daiktu. Dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Dėl žandikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. E. M. sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. (t. 1, b. l. 90).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. T. 2019 m. rugsėjo 27 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje – prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Šilutės pl. 8, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašalinimas asmenims, iš chuliganiškų paskatų tyčia metė į nukentėjusiojo E. M. galvą garso kolonėlę, pataikydamas jam į smilkinį ir tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiu būdu V. T. įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – Šilutės pl. 8, Klaipėdoje, kurioje nusikaltimo metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002).

Kaltinamojo V. T. kaltę patvirtina paties prisipažinimas teismo posėdžio metu, taip pat kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti rašytiniai įrodymai – nukentėjusiojo E. M. parodymai (t. 1, b. l. 23-24, 29-30), liudytojų K. M., E. K., A. V., M. S. parodymai (t. 1, b. l. 57-58, 63-64, 81-82, 73-74), 2019 m. rugsėjo 27 d. protokolas-pareiškimas (t. 1, b. l. 7-9). Kaltinamojo V. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo V. T. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis V. T. viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtą, mesdamas į nukentėjusiojo E. M. galvą garso kolonėlę, pataikydamas jam į smilkinį ir tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog mesdamas garso kolonėlę spirdamas nukentėjusiajam E. M. į galvą, gali jam sukelti fizinį skausmą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam E. M. sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad E. M. kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas.

Išanalizavęs ir įvertinęs duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. V., 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 21.00 val., viešoje vietoje – prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Šilutės pl. 8, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, tyčia sudavė kumščiu du kartus E. M. į veido sritį, padarydamas jam veido sumušimą su dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu per dešinįjį 48 dantį bei žandikaulio kūno kairės pusės srityje, dėl ko nukentėjusiajam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu E. V. įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė E. M. sveikatą. Nukentėjusysis E. M. buvo mušamas viešoje vietoje – Šilutės pl. 8, Klaipėdoje, kurioje įvykio metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002). Nors BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnyje, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnių atitinkamą dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009). Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinamasis E. V. viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtą, sudavė kumščiu ne mažiau kaip du kartus E. M. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Byloje nustatyta, kad E. V. viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų. Nukentėjusiam E. M. padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvados (t. 1, b. l. 90). Kaltinamojo E. V. kaltę patvirtina paties prisipažinimas teismo posėdžio metu bei kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti rašytiniai įrodymai – nukentėjusiojo E. M. parodymai (t. 1, b. l. 23-24, 29-30), liudytojų K. M., E. K., A. V., M. S. parodymai (t. 1, b. l. 57-58, 63-64, 81-82, 73-74), 2019 m. rugsėjo 27 d. protokolas-pareiškimas (t. 1, b. l. 7-9), 2019 m. spalio 4 d. Specialisto išvada Nr. G1882/2019/03/ (t. 1, b. l .90). Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog mušdamas gali sužaloti nukentėjusįjį, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam E. M. kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, kaltinamasis E. V. nukentėjusiajam smūgius sudavė be jokios rimtos priežasties, nors ir teigė, kad buvo kažkoks konfliktas dėl kažkada seniau apgadinto draugo automobilio, bet taip pat nurodė, kad jo tokį elgesį įtakojo tai, kad jis įvykio metu buvo neblaivus, todėl laikytina, kad E. V. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo E. V. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Kaltinamajame akte aprašant kaltinimą E. V. buvo nurodyta, kad jis „tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip dešimt kartų E. M. į veido sritį“. Teisiamojo posėdžio metu E. V. nesutiko, kad sudavė dešimt smūgių, nurodė, kad sudavė tik du smūgius. Teisiamojo posėdžio prokurorė paaiškino, kad kaltinimas aprašytas vadovaujantis tik nukentėjusiojo duotais parodymais, todėl galimai E. V. sudavė tik du smūgius, kuriuos jis ir pripažįsta, bet tai nekeičia kaltinimo esmės, nes 2019 m. spalio 4 d. Specialisto išvadoje Nr. G1882/2019/03/ nurodyta, kad E. M. padarytas veido sumušimas su dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu per dešinįjį 48 dantį bei žandikaulio kūno kairės pusės srityje. Sužalojimas padarytas paveikus E. M. veidą kietu buku daiktu. Dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje (t. 1, b. l. 90). Esant nustatytoms aplinkybėms buvo patikslintinas kaltinimas pagal tai, kas yra nustatyta ištyrus byloje esančius įrodymus, t. y. nustatyta, kad E. V. „tyčia sudavė kumščiu du kartus E. M. į veido sritį.“ Šis patikslintas kaltinimas nekeičia E. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamųjų V. T. ir E. V. atsakomybę lengvina tai, kad jie gailisi padarę nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktai).

Kaltinamasis V. T. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – yra nepilnametis, nors yra teistas vieną kartą, bet nusikalto dar nebūdamas teistu (t. 1, b. l. 128-129), tris kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas nesumokėjo (t. 1, b. l. 124-127), mokosi (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, nedirba, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, gyvena su tėvais, kaltę pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, pažadėjo atlyginti neturtinę žalą, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti V. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje bei paskiriant jam įpareigojimus, kurie teigiamai veiks kaltinamojo elgesį ateityje – laisvės apribojimo laikotarpiu toliau mokytis, pradėti dirbti arba registruoti darbo biržoje bei laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kadangi kaltinamasis V. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

V. T. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė prieš priimant 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo buvo pakeistas 2019 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2019 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, paskirta bausme – prie griežtesnės 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2019 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė iš dalies atlikta pagal 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo buvo pakeistas 2019 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis.

Įvertinus kaltinamojo V. T. asmenybę – nusikalto būdamas nepilnametis ir šiuo metu yra nepilnametis, jam yra 17 metų, dėl savo padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, gailėjosi, kas rodo, jog savo elgesį vertina kritiškai, iš dalies sutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, sutiko jam atlyginti 1000 eurų, sutiko su ligonių kasos civiliniu ieškiniu, žadėjo atlyginti priteistus civilinius ieškinius kai tik pradės dirbti, šią nusikalstamą veiką padarė dar būdamas neteistas, daugiau nusikalstamų veikų nėra padaręs, todėl teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, vadovaujantis BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, šešis mėnesius dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, vadovaujantis BK 87 straipsnio 3 dalies 5 punktu uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

V. T. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą. (t. 2, b. l. 24-26).

E. V. padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus (t. 1, b. l. 157-165), bausmės neatliko, anksčiau teistas už veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis teisiamas šiuo nuosprendžiu, taip pat padarė būdamas nepilnametis, administracine tvarka baustas penkis kartus, iš paskirtų baudų sumokėjo tik vieną (t. 1, b. l. 151-156). E. V. šiuo metu jau yra pilnametis, jam 18 metų, gyvena su tėvais, nevedęs, turi pagrindinį išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju. Šios aplinkybės nepašalina kaltinamojo E. V. padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės. Kaltinamasis E. V. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, parodė, kad nukentėjusiajam sudavė du smūgius, sutiko su civiliniais ieškiniais. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti E. V. už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus subendrinamos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Kadangi kaltinamasis E. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

E. V. šias nusikalstamas veikas padarė po Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio priėmimo, kuris 2019 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi subendrintas su 2019 m. kovo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant šešis mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2019 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme - prie griežtesnės 2019 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi paskirtos subendrintos bausmės - laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (6 mėnesius laisvės atėmimo).

Kaltinamasis E. V. dirba, yra jauno amžiaus – jam ką tik sukako 18 metų, yra nevedęs, gyvena su tėvais, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik devyni mėnesiai, naujų nusikalstamų veikų, pavojingų visuomenei ar viešajai tvarkai, daugiau nepadarė. Kaip matyti, E. V. šią nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl ko prokurorė prašo nebeatidėti E. V. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Vis dėl to, teismas, spręsdamas ar yra tikslinga asmenį, ką tik sulaukusį 18 metų, pasiųsti atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad visos E. V. nusikalstamos veikos yra padarytos jam būnant nepilnamečiu, šiuo metu jis yra pilnametis, dirba, iš bylos medžiagos spręstina, kad ši nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nes prieš tai jo padarytos nusikalstamos veikos buvo nukreiptos prieš svetimą turtą - plėšimai, o ši veika padaryta, kurią įtakojo jo neblaivumas, jaunas amžius ir nesugebėjimas kontroliuotis konfliktinėje situacijoje, kai išklius konfliktui ir būnant apsvaigus nuo alkoholio, pavartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Teismo posėdžio metu E. V. parodė, kad su nukentėjusiuoju susitaikė dar iš karto po įvykio, net važiavo su juo į ligoninę, stengėsi atlyginti padarytą žalą, taip pat parodė, kad jis šiuo metu dirba, sąžiningai lankosi probacijos įstaigoje, kuri vykdo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, ir tinkamai vykdo visus jam skirtus įpareigojimus, nėra padaręs jokių nusižengimų. Šios aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė leidžia pagrįstai manyti, kad E. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo E. V. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytų veikų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir dar kartą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, E. V. prarastų darbą ir negalėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą moralinę žalą, taip būtų pažeisti ir nukentėjusiojo interesai, nebūtų atlyginta žala ligonių kasai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo E. V. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, vadovaujantis BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, devynis mėnesius dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, vadovaujantis BK 87 straipsnio 3 dalies 5 punktu uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

E. V. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą. (t. 2, b. l. 51-53, 54-56).

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje pareikštas nukentėjusiojo E. M. civilinis ieškinys dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes iki šiol jaučia nepatogumus valgydamas, kramtydamas, turi prisižiūrėti, kad neperšaltų, kad nebūtų uždegimo. Dėl to negalėjo ieškoti darbo, iki šiol neturi pragyvenimo šaltinio, jį išlaiko mama. Dėl V. T. ir E. V. veiksmų jis patyrė didelį stresą, buvo pažemintas savo draugų akivaizdoje, negalėjo miegotis naktimis, patyrė didelius išgyvenimus, jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta moralinė žala. (t. 1, b. l. 42). Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl įvykio nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais jo sveikatos pakenkimais, duomenų apie jo patirtus sužalojimas bei tolimesnį gydimą byloje nėra pateikta. Taip pat, atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį – V. T. šiuo metu yra nepilnametis, nedirba ir neturi savarankiškų pajamų, o E. V. yra pilnametis ir dirba. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati. Todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kaltinamieji su juo sutiko, V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutinka su 1000 eurų suma, o E. V. sutiko atlyginti visą 3000 Eur sumą. Teismas sutinka, kad atsižvelgiant į V. T. veiksmų mastą E. M. atžvilgiu, E. M. naudai iš V. T., o šiam neturint turto ar pajamų, iš kaltinamojo įstatyminės atstovės, priteistina 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į E. V. veiksmų mastą E. M. atžvilgiu, nes būtent dėl E. V. veiksmų E. M. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, E. M. naudai iš E. V. priteistina 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 750,79 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 93-98), kuriuo prašo iš kaltinamųjų V. T. ir E. V. priteisti nukentėjusiojo E. M. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kaltinamieji su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamieji V. T. ir E. V. neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa naudai iš kaltinamųjų E. V. ir V. T., o šiam neturint turto ar pajamų, iš kaltinamojo įstatyminės atstovės, solidariai priteistina 750,79 eurų turtinei žalai atlyginti.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vienas kompaktinis diskas su nepilnamečio M. S. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jam paskirti dvylikos mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. paskirti sumažintą bausmę – aštuonių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir paskirti V. T. galutinę subendrintą bausmę – dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, V. T. paskirtosios dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktais, 3 dalies 5 punktu, paskirti V. T. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant dvylika mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą arba dirbti, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, šešis mėnesius dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, bei uždrausti per visą laikotarpį be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

V. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

E. V. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. V. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, – prie griežtesnės 2019 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir E. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laivės atėmimą ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, E. V. paskirtosios keturių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktais, 3 dalies 5 punktu, paskirti E. V. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant dvylika mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą arba dirbti, ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, devynis mėnesius dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, bei uždrausti per visą laikotarpį be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

E. V. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo E. M. pareikštą 3000,00 eurų civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo V. T., o V. T. neturint turto ar pajamų, iki V. T. sulauks pilnametystės, iš jo įstatyminės atstovės I. Č., 1000,00 (vieną tūkstantį eurų 00 centų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš kaltinamojo E. V. 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 centų) neturtinės žalos atlyginimą.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. T., o V. T. neturint turto ar pajamų, iki V. T. sulauks pilnametystės, iš jo įstatyminės atstovės I. Č., ir E. V. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 750,79 (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 79 centus) Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su nepilnamečio M. S. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė