- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-09
- Bylos Nr.
- 2-280-1068/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01198-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- B. G.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovui B. G. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, D. R., uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. G. patikslintu ieškiniu (b.l. 105-107) prašo santuoką tarp jos, G. G. ir B. G., sudarytą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo B. G. kaltės; pripažinti, kad nekilnojamasis turtas - 188/1342 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiomis 21/100 dalimis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21/100 dalimis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kretinga, yra asmeninė G. G. nuosavybė; padalinti santuokos metu įgytą turtą ir atsakovui B. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones - priekabą MAZ8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės, ir automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; nustatyti, kad prievolės kreditoriams Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, D. R., Teisingumo ministerijai ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „4finance“ yra asmeninės atsakovo B. G. prievolės ir tik jis yra atsakingas už jas iki visiško prievolių įvykdymo; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę - „G.“; termino susitaikymui neskirti, bylą nagrinėti iš esmės žodinio proceso tvarka; patenkinus ieškinio reikalavimus, priteisti iš B. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme valstybės ir jos, ieškovės G. G., naudai. Nurodė, kad santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Pravieniškių pataisos namuose, atsakovui atliekant bausmę. Santuoka įregistruota Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė. Atsakovui 2014 metų birželio mėnesį grįžus iš įkalinimo įstaigos, ji pastebėjo kitokį sutuoktinio elgesį - jis be saiko vartojo alkoholį, išgėręs yra agresyvus, prieš ieškovę naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019-03-19 baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, dėl kelių transporto priemonės vairavimo, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimam giminaičiui, t. y. ieškovei. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-05-25 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas dar kartą pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl smurto prieš ieškovę. Šalys kartu nebegyvena, bendro šeimos ūkio nebeveda. Yra pagrindas konstatuoti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis santuokos metu žiauriai elgėsi su ieškove, už ką buvo nuteistas net du kartus vartojęs fizinį smurtą prieš ją (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). 2014-08-26 pirkimo - pardavimo sutartimi ji pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos, mieste. Už gautas lėšas nupirko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretinga. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, šis nekilnojamasis turtas laikytinas jos asmenine nuosavybe ir nedalintinas. Atsakovas prie šio turto išlaikymo ar pagerinimo neprisidėjo. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys įgijo automobilinę priekabą MAZ8114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės ir automobilį Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės. Viso įgyta turto už bendrą 600 Eur sumą. Ji prašo šį turtą priteisti atsakovui, iš atsakovo jokios kompensacijos neprašo priteisti, nes transporto priemonėmis naudojasi išimtinai tik atsakovas. Atsakovas iki santuokos sudarymo turėjo asmeninių prievolių Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kurios likutis su vykdymo išlaidomis yra 1 142,98 eurų ir D. R., kurios likutis su vykdymo išlaidomis yra 8 224,41 eurų. Kadangi šios prievolės atsirado iki santuokos sudarymo, jos kildinamos iš neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl laikytinos jo asmeninėmis ir tik jis yra atsakingas už šias prievoles iki visiško jų įvykdymo. Taip pat atsakovas atsakingas už vykdymo išlaidų, susijusių su šių prievolių išieškojimu, atlyginimą antstoliams. Baudžiamojoje byloje atsakovui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 1 000 Eur įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi piniginės lėšos priteistos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. dėl naudoto smurto prieš ieškovę, ši prievolė laikytina asmenine atsakovo prievole. 2020-05-26 UAB „4finance“ naudai iš atsakovo priteista piniginė prievolė. Ieškovė apie šį kreditorių nieko nežinojo, pati niekada nesiskolino iš UAB „4finance“, o atsakovas prisiimdamas įsipareigojimą su ieškove nesitarė. Iš šio kreditoriaus gautos piniginės lėšos nebuvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui. Galimai atsakovas pinigines lėšas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ši prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė ir tik jis yra atsakingas už šios prievolės įvykdymą. Ieškovei nėra žinomas šios prievolės likutis. Ieškovė patvirtina, kad ji jokių nei asmeninių, nei solidarių su atsakovu prievolių neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovė pasilieka santuokinę pavardę - „G.“. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi, todėl teisinio pagrindo priteisti išlaikymą vienam iš kito nėra.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l.109). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko. Jam ir tretiesiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 108, 110, 114). Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nei atsakovas, nei tretieji asmenys nepateikė, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 112), todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovui ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad su atsakovu buvo pažįstami dar iki jam patenkant į įkalinimo įstaigą. Su atsakovu susituokė 2011 metais, kai jis buvo įkalinimo įstaigoje. Jų santykiai pašlijo nuo 2017 metų pabaigos, 2018 m. gruodžio mėnesį atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, iki tol 12 metų alkoholio nevartojo. Prasidėjo smurtas šeimoje, atsakovui už smurtą artimoje aplinkoje iškelta baudžiamoji byla. 2019 m. liepos 18 d. smurtas vėl pasikartojo ir nuo tos dienos ji kartu su atsakovu nebegyvena. Už abu smurto atvejus atsakovas nuteistas. Ji turėjo butą Palangoje ir 2014 metais rugsėjo mėnesį jį pardavė, spalio mėnesį nusipirko butą Kretingoje. Atsakovas prie buto pirkimo neprisidėjo, jokio esminio pagerinimo butui nereikėjo, todėl prašo šį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe. Kai pirko nekilnojamąjį turtą, atsakovas sutiko, kad šis turtas bus tik jos ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Apie tai, kad šis turtas užregistruotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pamatė tik po sandorio pasirašymo, notarė, prieš sandorio pasirašymą dėl turto pobūdžio jai nieko neaiškino. Ji savo vardu asmeninių transporto priemonių neturi, atsakovas turi automobilį Mazda 626 ir priekabėlę MAZ. Neprieštarauja, kad šis turtas liktų atsakovui. Žalos ligonių kasai ir D. R. atsirado iš atsakovo nusikalstamos veikos. Atsakovo kreditorių nežino, pranešimų, apie galimus kitus atsakovo įsiskolinimus, negauna. Nežino kam atsakovas ėmė kreditą, ji tų pinigų nematė. Prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės: alkoholio vartojimo ir smurto. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Ji siūlė asakovui santuoką nutraukti bendru sutarimu, bet jis nekontaktuoja, nežino, kur jis šiuo metu yra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkintinas.
Iš pateikto patikslinto ieškinio, ieškovės paaiškinimų bei pateikto bylai rašytinio įrodymo - santuokos liudijimo teismas nustatė, kad atsakovo B. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir ieškovės G. G. (buvusi pavardė V.), gimusios (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4, 36). Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis - 2.05 promilės etilo alkoholio bei už tai, kad ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 15-17). Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad ieškovės atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstamų veikų padarymo metu atsakovas buvo neblaivus.
Ieškovė prašo santuoką su atsakovu nutraukti dėl atsakovo kaltės: alkoholio vartojimo ir smurto.
Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nurodytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus.
Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus bei teismo nustatytas aplinkybes iš teismo informacinės sistemos (Liteko), laikytina, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme numatytas pareigas, sutuoktinės atžvilgiu vartojo fizinį smurtą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ta aplinkybė, kad atsakovas Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir nuosprendžiu nuteistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus ieškovės atžvilgiu besąlygiškai patvirtina jo kaltę dėl santuokos iširimo.
Remiantis aukščiau pateiktais argumentais šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo B. G. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos pavardė “G.” (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).
Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto, įskaitant ir prievoles, padalijimo klausimus, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Be to, dalijant santuokoje įgytą turtą, negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis). Sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turi būtų pateikti duomenys apie sutuoktinių kreditorius, kreditoriams turi būti pranešta apie bylos iškėlimą, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis).
Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu 2014-10-06 įgijo nekilnojamąjį turtą: 188/1342 dalys žemės sklypo, 21/100 gyvenamojo namo, ½ pastato – sandėlio ir 21/100kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingoje (b.l. 6-11,22-28). Taip pat įgijo ir kilnojamojo turto – transporto priemones: MAZ 8114, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilį Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l.33).
Ieškovė prašo pripažinti, kad nekilnojamasis turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, o transporto priemones prašo priteisti atsakovui.
Ieškovė pateikė duomenis, kad nekilnojamasis turtas 2014 m. spalio 6 d. nupirktas iš jos asmeninių lėšų (b.l. 22-28), 2014-08-26 jai pardavus asmeninį turtą - butą Palangoje (b.l. 29-32). Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl šio turto buvo sutarusi su atsakovu, kad jis bus tik jos, atsakovas prie jo įsigijimo, pagerinimo neprisidėjo. Nežinojo, kad notarė sandoryje įrašė, jog turtas įgyjamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, nes sandorį pasirašė viena, kas matyti ir iš 2014-10-06 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 11944 (b.l. 22-28). Apie tai, kad turtas užregistruotas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe pamatė vėliau, perskaičiusi sutartį.
CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Šiuo atveju aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.
Byloje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas nupirktas už asmenines ieškovės lėšas, kurias ji turėjo po asmeninio turto – buto Palangoje pardavimo 2014-08-26 (b.l. 29-32). Kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).
Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos galima spręsti, kad G. G. neketino ginčo buto įgyti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės ir juo dalytis su atsakovu B. G.. Pažymėtina, kad, sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) klausimą, aktualu yra ir tai, kokia kito sutuoktinio pozicija šiuo klausimu – ieškovė nurodė, kad sudarant sandorį dėl turto įgijimo atsakovas nereiškė jokių pretenzijų, sutiko, kad jis neprisideda prie turto įgijimo ir pasirašydama sandorį viena ieškovė buvo tikra, kad turtą įgyja asmeninėn nuosavybėn. Taigi G. G. valia įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą būtent asmeninėn nuosavybėn liko nepaneigta, atsakovas tam neprieštaravo (CPK 185 straipsnis). Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad nekilnojamasis turtas, įgytas už asmenines ieškovės lėšas, eškovės bei atsakovo elgesys jo įsigijimo ir po to metu, suponuoja išvadą, jog tikroji ieškovės valia ir buvo įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl šis turtas pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Atsižvelgiant į ieškovės prašymą ir objektyvius poreikius, galimybę jais naudotis, į tai, kad kilnojamųjų daiktų ieškovė neturi ir jais naudojasi atsakovas, todėl turtą dalinant natūra atsakovui priteistini šalių santuokos metu įsigyti kilnojamieji daiktai – transporto priemonės: automobilis „Mazda“ 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabėlė MAZ8114, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 82).
Byloje taip pat nustatyta, kad santuokos metu atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, kurių dalis įgyta iki santuokos sudarymo, dalis santuokos metu. Dalis šių įsipareigojimų išieškomi priverstinai per antstolius (b.l. 83-92). Pateikti duomenys ir teismų informacinė sistema, kurioje yra duomenys ir iš antstolių sistemos registro duomenys patvirtina, kad antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje išieškoma atsakovo prievolė dėl 7530,13 Eur skolos D. R. naudai pagal 2009 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje išieškoma atsakovo prievolė dėl 2076,85 Eur skolos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai pagal tą patį 2009 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje išieškoma atsakovo prievolė dėl 503,46 Eur skolos UAB “4finance” naudai pagal 2020 m. gegužės 26 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat Liteko duomenimis nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui kaip bausmė skirta baudžiamojo poveikio priemonės -1000 Eur įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą.
Kadangi dalis nurodytų atsakovo B. G. įsipareigojimų (pagal 2009 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 18-21) įgyti dar iki santuokos sudarymo, šių įsipareigojimų paskirstymo klausimas, nutraukiant santuoką nespręstinas.
Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).
Pagal ieškovės patikslintą ieškinį, jai žinomi atsakovo kreditoriai į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Jiems buvo išsiųstas ieškovės patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, kuriame ieškovė prašo nurodytas prievoles palikti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsiliepimų į ieškovės patikslintą ieškinį, tretieji asmenys nepateikė, prieštaravimų dėl įsipareigojimų pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis, nereiškė, iš ko teismas daro išvadą, kad jie neprieštarauja dėl tokio ieškovės prašymo. Ieškovė taip pat nurodė, kad nežino, kam atsakovas panaudojo pinigines lėšas, gautas iš kreditoriaus UAB „4finance“.
Atsižvelgiant į tai, kad prievolė sumokėti įmoka į nukentėjusiųjų fondą atsakovui kilo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos ir nesant duomenų, kad įsipareigojimas UAB „4finance“ buvo skirtas šeimos poreikių tenkinimui, šios prievolės pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis iki jų visiško įvykdymo. Kitų duomenų apie šalių finansinius įsipareigojimus byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 37), šios išlaidos, kurias sudaro 448 Eur žyminio mokesčio (100 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 348 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo/padalinimo) priteistinos iš atsakovo B. G. valstybės naudai (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Proceso metu taip pat susidarė išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma viršija 5 Eur sumą ir sudaro 16,40 Eur dydžio sumą. Šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp B. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. G. (buvusi pavardė V.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo B. G. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę „G.“.
Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.
Pripažinti ieškovės G. G. asmenine nuosavybe turtą: 188/1342 0,1298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, 21/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, ½ pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, 21/100 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kretingoje.
Ieškovės G. G. ir atsakovo B. G. santuokoje įgytą turtą: automobilį „Mazda“ 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę MAZ8114, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), indentifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui B. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis lieka:
- antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje išieškoma prievolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 503,46 Eur skolos išieškojimo UAB “4finance” naudai, pagal 2020 m. gegužės 26 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);
- baudžiamojo poveikio priemonės (1000 Eur įmoka į nukentėjusiųjų fondą) prievolė pagal 2020-05-25 Plungės apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai.
Priteisti iš B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 464,40 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose.