- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-613-601/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00254-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės
- Ieškovas
- R. A. R.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Laimontui Gasiūnui, atsakovo Kauno rajono savivaldybės atstovei Vidai Guogienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Kauno rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1246-540/2009 pagal ieškovės R. A. R. ieškinį atsakovui Kauno rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė:
1) atnaujinti terminą Kauno rajono savivaldybės administracijos 2008-08-27 sprendimui, įformintam raštu Nr. 219-SD-2748 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams“ apskųsti,
Šalies argumentai
2) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2008-08-27 sprendimą, įformintą raštu Nr. 219-SD-2748 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams“,
3) įpareigoti Kauno rajono savivaldybės tarybą per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Kauno apskrities viršininkui prašymą paimti visuomenės poreikiams R. A. R. 0,21 ha dydžio miškų ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas sprendime nustatė, kad 2001-06-05 išduotu paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą R. A. R. paveldėjo 0,21 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r., kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis-miškų ūkio paskirties žemė (b. l. 31). Ieškovė 2001-06-05 įregistravo nuosavybės teises į 0,2123 ha žemės sklypą (b. l. 32-33,40-41). Iš byloje esančio ieškovės susirašinėjimo su Kauno rajono savivaldybe bei Kauno apskrities viršininko administracija matyti, kad ieškovė ne kartą kreipėsi dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirties pakeitimo (b. l. 63- 81, 93-101). Iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštų matyti, kad R. A. R. priklausantis sklypas yra (duomenys neskelbtini) miško masyve, kuris turėtų likti kaip miško paskirties žemė ir naudojamas rekreacijai (b. l. 137-140). Iš 2004-04-20 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymos matyti, kad Seimo kontrolierius, atsižvelgiant į tai, jog miško masyve yra suformuoti 10 sklypų, kurių savininkai nuolat kelia klausimą dėl sklypų paskirties keitimo, siūlė rengiant (duomenys neskelbtini) bendrąjį planą suderinti miško sklypų savininkų bei visuomenės interesus, o nusprendus miško masyvą palikti visuomenės rekreaciniams poreikiams inicijuoti miško sklypų išpirkimą iš savininkų visuomenės poreikiams (b. l. 144-145). 2008-08-27 Kauno rajono savivaldybės administracijos rašte Nr. 219-SD-2748 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams“ nurodyta, jog ieškovės nurodyta priežastis „miško sklypas reikalingas ir juo naudojasi Kačerginės miestelio gyventojai ir kiti visuomenės nariai“ nepatenka į LR žemės įstatymo 45 str. nurodytą sąrašą. Vadovaujantis miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašu, miško žemė gali būti pakeičiama kitomis naudmenomis tik išimtinais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus (b. 1. 30). 2008-08-27 Kauno rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. 219-SD-2748 buvo užbaigtas R. A. R. prašymo sprendimas, o LR įstatymai nenumato jokių kitų pradinių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrinių sprendimo galimybių, todėl tokio rašto priėmimas sukėlė ieškovei tiesiogines teisines pasekmes, todėl jį teismas vertino, kaip savarankišką juridinę reikšmę turintį aktą - savarankišką administracinį aktą. Ieškovei 2008-06-21 kreipusis į Kauno rajono savivaldybę su prašymu spręsti jai nuosavybės teise priklausančio ginčo sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, Kauno rajono savivaldybė neatliko absoliučiai jokių veiksmų, t. y. neorganizavo komisijos sklypo apžiūrėjimui, jo realaus naudojimo, jo būklės nustatymui, ko pasėkoje nebuvo apžiūrėtas ir įvertintas ieškovės sklypas, ieškovės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybė nebuvo svarstoma viešai miestelio bendruomenėje ir neatlikus absoliučiai jokių procedūrinių veiksmų, kuo remiantis būtų prieita objektyvi, visapusiška išvada dėl prašymo ieškovės žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams Kauno apskrities viršininko administracijai pateikimo ar tokio prašymo suruošimo nereikalingumo, priimant motyvuotą tuo klausimu sprendimą. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio, ji neprašo teismine tvarka atlikti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, bet prašo įpareigoti atsakovą pradėti ją vykdyti, t. y. pradėti patį procedūros mechanizmą, todėl teismas ieškinį patenkino, taip pat iš atsakovo ieškovei priteisė 256 Lt žyminio mokesčio, 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 31,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-12-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Motyvuose nurodo:
1) ieškovė, negalėjimą, miško žemės paskirties pakeisti į statybai tinkamą, nurodo, kaip teisinį pagrindą, paimti jos nuosavybę visuomenės poreikiams;
2) apeliantas ar bet kokia kita institucija neatliko jokių įstatymams prieštaraujančių veiksmų (neveikimo), kurie pakeistų, suvaržytų ar apribotų ieškovės nuosavybės teise turimo žemės sklypo teisinę padėtį;
3) teismas nepaneigė atsakovo argumentų dėl miško žemės teisinio rėžimo reglamentavimo ir konstitucinės justicijos doktrinos, remiantis Miškų ūkio įstatymo 2 str. 10 d., 11 str. 1 d. (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) nėra pagrindo manyti, jog ieškovei buvo suteikti teisėti lūkesčiai dėl miško žemės paskirties pakeitimo, be to ieškovė nepagrindė aplinkybės, jog jai buvo žadėta pakeisti žemės paskirtį;
4) įstatymų leidėjas nėra numatęs, jog ieškovės dispozicijoje būtų spręsti apie jai nuosavybės teise priklausančio miško žemės reikalingumą visuomenės poreikiams (CK 4.100 str. 1 d., Žemės įstatymo 45 str. 1 d.);
5) ieškovė nepagrindė savo teiginių dėl jos nuosavybės reikalingumo visuomenės poreikiams;
6) teismas įpareigodamas atsakovą per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patekti prašymą dėl ieškovės žemės paėmimo visuomenės poreikiams, paneigia savo sprendime nurodytų būtinų procedūrų atlikimo būtinumą, tokių kaip sklypą apžiūrėti komisijai, viešai apsvarstyti miestelio bendruomenėje ir kt.;
7) žemė visuomenės poreikiams iš savininko paimama tik išimtiniais atvejais, jeigu pagal specialiuosius ar detaliuosius planus ji būtina Žemės įstatyme nurodytiems tikslams, o iniciatyvos teisė įstatymų leidėjų palikta valstybės institucijų ir savivaldybės tarybų diskrecijai;
8) teisės normos, kuriose nurodytas terminas „gali būti paimama“ jokiu būdu nesuponuoja imperatyvios pareigos savivaldybės tarybai inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams;
9) ieškovės nuosavybės teise priklausančiam miško žemės sklypui nėra nustatytas išskirtinis teisinis rėžimas, kuris sąlygotų nuosavybės varžymų daugiau nei kitiems miško žemės savininkams;
10) ieškovė pagal Miškų įstatymo 1 str., 3 str. , 11 str. negalėjo įgyti teisėtų ir pažeidžiamų lūkesčių dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis;
11) skundžiamas teismo sprendimas įpareigoja atsakovą pateikti nemotyvuotą prašymą apskrities viršininkui, t. y. be nurodytų konkrečių visuomenės poreikių, nors motyvacijos būtinumas įtvirtintas teisės aktuose (Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr. 924, 2.3 p.);
12) teismas žemės paėmimo visuomenės poreikiams institutą pritaikė nuosavybės teisės gynimui, esant menamai nerealizuotiems savininko lūkesčiams;
13) ieškovė neįrodė, jog jos nuosavybės teise turimai miško žemei nustatytas Konstitucijai ar įstatymams prieštaraujantis teisinis rėžimas;
14) žemės savininkams nesuteikta dispozicija spręsti apie jiems nuosavybės teise priklausančio miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis (miško žemės paskirties pakeitimo) tikslingumą, naudingumą, jeigu tai prieštarauja teritorijų planavimo sprendiniams;
15) sprendime nėra paneigtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams išimtinumo principas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovei pateikus atsakovui prašymą išspręsti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams klausimą, atsakovas neatliko absoliučiai jokių veiksmų;
Šalies argumentai
2) ieškovė ieškiniu prašė ne teismine tvarka atlikti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o tik įpareigoti atsakovą pradėti ją vykdyti, ieškinio patenkinimas reiškia, jog atsakovas privalės inicijuoti minėtą procedūrą, ar yra pagrindas žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams, ar ne, spręs Kauno apskrities viršininko administracija;
3) atsakovas neginčija padarytų procedūrinių pažeidimų, kurie sudarė pagrindą panaikinti ginčijamą administracinį aktą;
4) teismas nesprendė ar yra teisinis pagrindas paimti ieškovės žemės sklypą visuomenės poreikiams, tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas;
5) ieškovei priklausantis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) pietinėje dalyje esančio miško parko dalis, todėl jis yra reikalingas ir juo jau dabar naudojasi miestelio gyventojai ir kiti visuomenės nariai, todėl šis žemės sklypas turi būti naudojamas visuomenės poreikiams, kitaip būtų pažeisti tiek ieškovės tiek miestelio gyventojų, kurie faktiškai juo naudojasi, teisės ir teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apeliantas prašė patenkinti apeliacinį skundą, o ieškovės atstovas – atmesti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2008-08-27 sprendimo panaikinimo.
Pirmosios instancijos teismas, 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštą ieškovei Nr. 219-SD-2748 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams“, pripažino administraciniu aktu, motyvuojant tuo, jog juo buvo užbaigtas ieškovės 2008 birželio 21 d. prašymo (sklypo paėmimo visuomenės poreikiams) sprendimas, o LR įstatymai nenumato jokių kitų pradinių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrinių sprendimo galimybių, todėl tokio rašto priėmimas sukėlė ieškovei tiesiogines teisines pasekmes. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog šis raštas sukėlė ieškovei tiesiogines pasekmes, nenurodė, kokias būtent. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 15 d. numatyta, kad administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas, šio straipsnio 14 d. numatyta, kad individualus teisės aktas - vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (galiojusio rašto surašymo metu) 8 str. 2 d. numatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteiktos teisės ir pareigos ir nurodoma akto apskundimo tvarka. Nagrinėjamu atveju, 2008 m. rugpjūčio 27 d. rašte, yra pateikta tik informacija ieškovei apie esančias teisės aktų nuostatas jos prašomu klausimu, nesuteikiant jei jokių teisių ir nesukuriant jokių pareigų, t. y. minimas raštas nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių. Pažymėtina, jog ir subjektas pasirašęs šį raštą, nelaiko jo administraciniu aktu (b. l. 122). Šio rašto buvimas niekaip neįtakoja (neriboja) ieškovės teisių kreiptis į teismą dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams bei, esant pagrindui, į ieškinio patenkinimą. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. 219-SD-2748 negali būti laikomas administraciniu aktu, ir būti ginčijamas teismine tvarka, todėl dėl šio reikalavimo civilinė byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 str. 1 p.).
Dėl įpareigojimo Kauno rajono savivaldybės tarybą pateikti Kauno apskrities viršininkui prašymą turtą paimti visuomenės poreikiams.
Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą įpareigoti Kauno rajono savivaldybės tarybą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Kauno apskrities viršininkui prašymą paimti visuomenės poreikiams R. A. R. 0,21 ha dydžio miškų ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, jog atsakovas Kauno rajono savivaldybė neatliko absoliučiai jokių veiksmų, sprendžiant ieškovės prašymą dėl jos žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, dėl ko nebuvo galima priimti tuo klausimu motyvuoto sprendimo (dėl tokio prašymo reikalingumo). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinių skundų argumentais. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas susijęs su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, todėl sprendžiant šį reikalavimą būtina vadovautis teisės normomis reglamentuojančiomis nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams. Lietuvos Respublikos CK 4.100 str. 1 d. numatyta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Privačios žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą reglamentuoja Žemės įstatymas, kurio 45 str. 1 d. numatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama <...> tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga <...>. Žemės įstatymo 45 str. 2 d. numatyta, kad priimdama sprendimą dėl žemės paėmimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems visuomenės poreikiams tenkinti, sprendimus priimanti institucija privalo motyvuotai pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas. Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti pateiktas kartu su teritorinio planavimo dokumentu. Iš nurodytų įstatymo nuostatų darytina išvada, kad privačios žemės paėmimas visuomenės poreikiams turi būti aiškiai motyvuotas, pagrįstas tik Žemės įstatymo 45 str. 1 d. numatytais tikslais ir tai numatyta specialiuose ar detaliuose planuose. Nagrinėjamu atveju, teritorijos, kurioje yra ieškovės žemės sklypas (ginčo sklypas), nėra parengtas ir patvirtintas nei specialus, nei detalus planas, todėl vien ši aplinkybė šalina galimybę tenkinti ieškovės reikalavimą.
Pagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams diskrecijos teisė įstatymų leidėjo suteikta būtent valstybės institucijoms ir savivaldybės taryboms, t. y. tik šios institucijos turi teisę spręsti, ar žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams, ar ne. Privačių žemių savininkams nesuteikta teisė reikalauti, nesant tam pagrįsto įstatyminio pagrindo, pradėti jų žemės sklypų paėmimo procedūras visuomenės poreikiams. Priešingu atveju, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, kiekvieno žemės savininko, nepatenkinto dėl jo nuosavybei įstatymo nustatyto ribojimo, reikalavimo atveju, savivaldybės taryba privalėtų inicijuoti nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams.
Pagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad savivaldybės tarybos prašymas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams turi būti motyvuotas. Žemės įstatymo 46 str. 1 d. numatyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdama apskrities viršininkui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, kartu raštu praneša žemės savininkui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924) 2.3 p. numatyta, kad suinteresuota institucija pateikdama apskrities viršininkui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, kartu turi pateikti aiškinamąjį raštą su nurodytais konkrečiais visuomenės poreikiais, kuriems numatoma panaudoti paimamus žemės sklypus ar jų dalis. Taigi teisės normos įpareigoja atsakovą, pateikiant prašymą apskrities viršininkui dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, aiškiai nurodyti visuomenės poreikių būtinumą ir jį pagrįsti (atvejai numatyti žemės įstatymo 45 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, nenurodė, kokiu įstatymo pagrindu (atveju) turėtų būti pateikiamas prašymas, t. y. įpareigojo pateikti iš esmės nemotyvuotą prašymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, kas neatitinka aukščiau nurodytų teisės normų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, jog nėra galimybės pakeisti jos nuosavybės teise valdomo miškų ūkio paskirties sklypo paskirties, o jos žemės sklypas faktiškai naudojamas Kačerginės miestelio gyventojų poilsiui ir rekreacijai, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą bei vykdyti tokių sklypų paėmimą visuomenės poreikiams. Ieškovei nėra nustatyti didesni ribojimai valdanti, naudojanti ir disponuojanti jai nuosavybės teise priklausančiu miško ūkio paskirties sklypu, negu tai nustatoma kitiems privatiems tokių žemės sklypų savininkams.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas (CPK 330 str.), todėl priimtas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.
Ieškinį dalyje atmetus, o dalyje bylą nutraukus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88 str., 93 str., 96 str), kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (31,85 Lt pirmosios instancijos teisme ir 5,60 Lt apeliacinės instancijos teisme).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 293 str., 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. teismo sprendimą panaikinti.
Ieškovės R. A. R. ieškinį dalyje - įpareigoti Kauno rajono savivaldybės tarybą per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Kauno apskrities viršininkui prašymą paimti visuomenės poreikiams R. A. R. 0,21 ha dydžio miškų ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Civilinę bylą dalyje - panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2008-08-27 sprendimą, įformintą raštu Nr. 219-SD-2748 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams“, nutraukti.
Priteisti iš ieškovės R. A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 37,45 Lt (trisdešimt septynis litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.