- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- eI3-1227-860/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03513-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- MB „Locus.lt“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centras
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos MB „Locus.lt“ skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja MB „Locus.lt“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: panaikinti valstybės įmonės (toliau - VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. S-108615 (1.10E) ir VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. S-81620 (14.1E); įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjos MB „Locus.lt“ daiktinių teisių į pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garažas), įregistravimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR, ir Registras) duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjos vardu nuosavybės teisės yra įregistruotos tik į pastatą – viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Viešbutis), nors jis realiai yra neatsiejamai susijęs su garažu, į kurį nuosavybės teisės šiai dienai apskritai neįregistruotos niekieno vardu. Akcentuoja, kad daiktą, į kurio sudėtį faktiškai įeina tiek Viešbutis, tiek Garažas (jo dalis), pareiškėja įgijo nuosavybės teise pagal Vilniaus miesto 32 notarų biuro notaro patvirtintą 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis). Pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkte, prie duomenų apie perkamą daiktą, ties Registro pastabomis, įrašyta: „Kadastrinių matavimų 2013 m. kovo 6 d. duomenimis nekilnojamasis daiktas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) performuotas amalgamacijos būdu. Kadastro duomenys NTR nepatikslinti.“ ir pareiškėjai prieš tai net nekilo jokių abejonių, kad Garažas įeina į bendrai perkamo daikto sudėtį, taip pat, kad Garažas faktiškai visuomet buvo ir yra antraeilis daiktas prie pastato, t. y. jo priklausinys. 2013 m. gegužės 10 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-130510-00227 (toliau – Statybos užbaigimo aktas). Taigi, Statybos užbaigimo aktas pasirašytas jau po statinių performavimo amalgamacijos būdu, t. y. jau po to, kai Garažas amalgamacijos būdu buvo pertvarkytas ir prijungtas prie Viešbučio. Be to, Viešbučio ir Garažo sąsajumą patvirtina ne tik 2013 m. atliktas Garažo pertvarkymas amalgamacijos būdu pagal projektą prijungiant jį prie pastato, bet ir tai, kad būtent šiems abiem objektams yra suteiktas tas pats bendras adresas, t. y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, be VĮ Registrų centrui pateiktų dokumentų, jokių kitų dokumentų neturi ir jie nėra išlikę, todėl pareiškėja neturi jokios galimybės jų gauti, tačiau pažymi, kad Garažas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei ir iki pat šių dienų nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu. Be to, būtent pareiškėja, kaip savininkė, savo lėšomis ir iniciatyva organizuoja ir vykdo garažo, kartu su pastatu, eksploatavimo priežiūrą, statinio konstrukcijų techninę priežiūrą, apmoka Viešbučio ir Garažo priežiūros, komunalines ir kitas su jų išlaikymu susijusias išlaidas, o ir apskritai Garažas šiai dienai net negalėtų būti niekaip naudojamas atskirai nuo Viešbučio, t. y. Viešbutį ir Garažą sieja ne tik bendros patalpos, pastato konstrukcijos, fasadas, stogas, tačiau ir bendri inžineriniai tinklai (šildymo, vėdinimo, elektros, gaisrinės saugos, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos). Pareiškėja prašymu prašė VĮ Registrų centro administruojamuose registruose įregistruoti tinkamai pareiškėjos daiktines teises į Garažą, kad ji galėtų patikslinti kadastro duomenis. Tačiau VĮ Registrų centras pareiškėjos teisių į Garažą neįregistravo. Taip pat VĮ Registrų centro 2021 m. liepos 15 d. sprendime konkrečiai nenurodyta, kokių dokumentų VĮ Registrų centrui trūksta. Pareiškėja dėl atitinkamų dokumentų apie statinius, kuriuos siekiama įregistruoti, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau pareiškėja buvo informuota, kad jokių kitų duomenų, nei pateikti su jų raštais ir / ar pateikti VĮ Registrų centrui apie Garažą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriuje, kaip ir visoje Vilniaus miesto savivaldybėje, nėra. Taip pat buvo nurodyta, kad peržiūrėjus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnijos perduotas butų privatizavimo sutartis bei jų rengimo dokumentus, duomenų apie butų, esančių name adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimą nerasta. Papildomai peržiūrėjus Senamiesčio seniūnijos butų pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas 1993 m. balandžio 2 d., duomenų apie nurodytu adresu esančių patalpų pardavimą nerasta. Patikrinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnijos nuolat saugomų bylų apyrašą Nr. 1, bylų, sudarytų 1993 m. ir susijusių su nekilnojamojo turto pardavimu, nerasta. Taip pat pažymi, kad būtent pareiškėja, kaip daikto savininkė, savo lėšomis ir iniciatyva organizuoja ir vykdo pastato, tame tarpe ir jo priklausinio, t. y. Garažo, eksploatavimo priežiūrą, statinio konstrukcijų techninę priežiūrą, apmoka pastato ir jo priklausinio priežiūros, komunalines ir kitas su daikto išlaikymu susijusias išlaidas. Be to, Garažo, kaip ir paties pastato, kapitalinis remontas, įskaitant projekto parengimo kaštus ir kt., 2013 m. buvo atliktas tuometinio pastato savininko lėšomis ir iniciatyva kaip neatsiejamai susijusio su Viešbučiu. Kiek žinoma pareiškėjai, visą laiką visu Garažu naudojosi tik pastato savininkai ir su jais susiję asmenys. Jokie kiti asmenys Garažu niekada nesinaudojo, jis nėra susijęs su jokiais kitais gyvenamaisiais pastatais, taip pat niekas kitas juo visiškai ir nesirūpino, jo neprižiūrėjo ir neremontavo. Garažas negali būti naudojamas savarankiškai, kaip savarankiškas pastatas, kadangi, kaip minėta, jame nėra atskirų šildymo, elektros sistemų, be to, jis faktiškai yra sujungtas su pačiu Viešbučiu ir sudaro jo dalį. Pareiškėjos įsitikinimu, jos įsigytas daiktas yra kartu su Garažu, kuris dar 2013 m. pertvarkytas amalgamacijos būdu pagal projektą prijungiant jį prie kito statinio, t. y. nebaigtos statyti parduotuvės, iš kurių abiejų šiai dienai yra bendrai padarytas vienas Viešbutis, t. y. daiktas, būtent kurį pareiškėja ir įsigijo pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau VĮ Registrų centras, pareiškėjos įsitikinimu, visiškai neteisėtai ir nepagrįstai to nepripažįsta. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, nors pats VĮ Registrų centras net neturi jokių dokumentų, kurių pagrindu Garažas jos buvo įregistruotas registre, o ir šiuo akivaizdžiai matyti, kad šiandieniniai VĮ Registrų centro įrašai realiai neatitinka esamos faktinės situacijos ir yra netikslūs bei klaidinantys, tačiau, viso to nepaisant, VĮ Registrų centras vis tiek atsisako netikslius duomenis ištaisyti ir papildyti trūkstamais duomenimis, tuo tiesiog paliekant susidariusią situaciją iš esmės visiškai neišspręstą. Pareiškėjos įsitikinimu, ji neturėtų būti laikoma atsakinga už tai, kad VĮ Registrų centras neturi išsaugojęs dalies dokumentų, kurių pagrindu registruose faktiškai yra įregistruotas Garažas, įskaitant jo dalį – negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir kad dabar nebežino, kas buvo to statytojas, kokių dokumentų pagrindu Garažas buvo įregistruotas NTR ir pan. Jeigu Garažas nebūtų buvęs teisėtai pastatytas, jis apskritai, įskaitant jo negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų buvęs įregistruotas VĮ Registrų centro registruose kaip statinys. Nurodo, kad atsakovės sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) nuostatų. Kaip matyti iš sprendimo turinio, jis yra akivaizdžiai klaidinantis, neatitinkantis nei faktinės, nei teisinės situacijos, o ir juo situacija iš esmės palikta visiškai neišspręsta, net tinkamai nenurodant pareiškėjai, kur ji turėtų tokiu atveju kreiptis ir ką pateikti, kad VĮ Registrų centro administruojamų registrų įrašai dėl Garažo visgi būtų tinkamai sutvarkyti. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, kitų teisės aktų nuostatų, be to, priimtas nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nepadedant pareiškėjai, pažeidžiant gero administravimo principus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog 2021 m. birželio 30 d. pareiškėja su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kad būtų įregistruotos pareiškėjos daiktinės teisės į Garažą. Kartu su prašymu buvo pateikti NTR išrašų, Pirkimo-pardavimo sutarties, fotonuotraukų, projektinių dokumentų, statybos leidimo, Statybos užbaigimo akto, raštų Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir atsakymų į juos, VĮ Valstybės turto fondo pažymos ir Atstovavimo sutarties skaitmeninės kopijos. VĮ Registrų centras išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir pateiktus dokumentus 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. S-81620 (14.1 E) „Dėl pateikto prašymo“ įformintu sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad Registro tvarkytojui nepateikti dokumentai, kurių pagrindu būtų galima įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į Garažą NTR. Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - Įstatymas) 29 straipsnio 7 punktas. Pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuriame nurodė, kad Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo tiek Viešbutį, tiek Garažą, kaip Viešbučio priklausinį. Komisija nurodė, kad Registro įrašo Nr. 10/193150 duomenys patvirtina, kad 104,79 kv. m. bendro ploto garažas, plane pažymėtas 4G1p, įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kurio kadastro duomenys nustatyti 1998 m. birželio 5 d., yra performuotas. Šio Registro įrašo 11 punkte (Registro pastabos ir nuorodos) įrašyta: „Kadastrinių matavimų 2013 m. kovo 6 d. duomenimis nekilnojamasis daiktas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) performuotas amalgamacijos būdu. Kadastro duomenys NTR nepatikslinti“. Buvusiam Viešbučio savininkui amalgamacijos būdu atidalijus iš 104,79 kv. m bendro ploto garažo jam nuosavybės teise priklausiusias 43,00 kv. m bendro ploto garažo patalpą, plane pažymėtą 29-1 (Registro įrašo Nr. 10/193148) ir 30,20 kv. m bendro ploto garažo patalpą, plane pažymėtą 29-2 (Registro įrašo Nr. 10/193149) bei 2011-2013 m. rekonstrukcijos metu jas sujungus su Viešbučio patalpomis, liko niekam nuosavybės teise neįregistruota patalpa, kuri matininkės S. J. 2020 m. birželio 22 d. užfiksuotais ir Registro posistemėje „Matininkas“ pateiktais duomenimis faktiškai yra atskiras nekilnojamojo turto objektas – 31,59 kv. m. bendro ploto garažas, plane pažymėtas 4G1p. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir matininkės S. J. pateiktas 2020 m. birželio 22 d. aiškinamasis raštas. Pažymi, kad pareiškėja yra teikusi VĮ Registrų centrui 2020 m. liepos 31 d. prašymą pakeisti Garažo duomenis Registro įraše Nr. 10/193150. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius (kadastro tvarkytojas) 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. NSPR-655 (14.4 E) šį prašymą atmetė, nurodydamas tiek 2020 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos trūkumus, tiek aplinkybę, kad Garažas, rekonstruotas 2011-2013 metais, yra kultūros paveldo statinys, priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, todėl turi būti pateiktas ir viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis pastato rekonstrukcijos teisėtumą – statybos užbaigimo aktas. Vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai neturint nuosavybės teisę į Garažą patvirtinančių dokumentų, ji negali pateikti ir prašymo pakeisti Garažo duomenis Registre. Pareiškėja skunde nurodė, kad Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo tiek Viešbutį, tiek Garažą, kaip Viešbučio priklausinį, tačiau šioje sutartyje nurodyta, kad pareiškėja perka Viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 270,10 kv. m, o kadastro duomenys nustatyti 2013 m. gegužės 28 d. Šių matavimų duomenimis Garažas, kurio bendras plotas 31,59 kv. m., nepatenka į Viešbučio patalpų bendrą plotą. Šį faktą patvirtina ir vėliau – 2020 m. birželio 22 d. atlikti tiek Viešbučio, tiek garažo, kaip atskiro pastato, plane pažymėto 4G1p, kadastriniai matavimai. Pareiškėja nėra nei Garažo, nei žemės sklypo, ant kurio jis pastatytas, savininkė. Akivaizdu, kad buvęs Viešbučio savininkas, nebūdamas visų trijų garažo patalpų savininku, o kaip minėta tik dviejų iš jų, negalėjo nei rekonstruoti (prijungti), nei perleisti pareiškėjai Pirkimo-pardavimo sutartimi to, kas jam nepriklausė nuosavybės teise (1994 m. balandžio 13 d. kadastro matavimų duomenimis – 31,59 kv. m. bendro ploto patalpos, plane pažymėtos 29-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro įrašo Nr. 10/352094, o 2020 m. birželio 22 d. kadastro matavimų duomenimis – 31,59 kv. m bendro ploto garažo, plane pažymėto 4G1p, Registro įrašo Nr. 10/193150). Daro išvadą, kad nei pareiškėjos nurodomas Viešbučio Statybos užbaigimo aktas, nei Pirkimo-pardavimo sutartis nepatvirtina buvusio Viešbučio savininko ir pareiškėjos nuosavybės teisės į Garažą atsiradimo. Atsakovė pažymi, kad ta aplinkybė, jog Viešbutis ir Garažas yra tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)), nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytas nuosavybės teisės atsiradimą patvirtinantis juridinis faktas. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. NSPR-655 (14.4 E) yra nurodžiusi pareiškėjai tiek jos pateiktos Garažo 2020 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos trūkumus, tiek šioje byloje užfiksuotą aplinkybę, kad Garažas rekonstruotas 2011-2013 metais, yra kultūros paveldo statinys, priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, todėl šio pastato duomenims pakeisti Registre turi būti pateiktas, be kita ko, ir viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis pastato rekonstrukcijos teisėtumą – statybos užbaigimo aktas. Nežiūrint į tai, pareiškėja nei nuosavybės teisę į Garažą, nei Garažo rekonstravimą patvirtinančių dokumentų Registro tvarkytojui nėra pateikusi. Komisija skundžiamame 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime išsamiai nurodė faktines ir teisines aplinkybes, paneigiančias, kad Garažas yra Viešbučio priklausinys. Pareiškėja savo skundą motyvuoja ir Įstatymo 33 straipsnyje nustatytomis techninių klaidų taisymo nuostatomis, tačiau pati paneigia šių teisės normų taikymo galimybę, nes nėra tokių dokumentų, kurių neatitiktų 31,59 kv. m. bendro ploto patalpos, plane pažymėtos 29-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro įraše Nr. 10/352094 esantys duomenys ir Garažo Registro įraše 10/193150 nurodyti duomenys. Aplinkybė, kad Registro tvarkytojas neturi dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisės į Garažą atsiradimą, neturi būti be jokio teisinio pagrindo aiškinama kaip patvirtinanti pareiškėjos nuosavybės teisę į Garažą. Pareiškėjos teiginys, kad atsakovė kažkokių dokumentų neišsaugojo niekuo nepagrįstas, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokie dokumentai iš viso buvo. Tai patvirtina ir pareiškėjos pateikti įrodymai, kad jokia valstybės institucija, į kurią kreipėsi pareiškėja, tokių duomenų ir dokumentų neturi. Pareiškėjos argumentai dėl atsakovo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo neatitikimo VAĮ reikalavimams, klaidingumo, neatitikimo faktinei ir teisinei situacijai yra visiškai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovės nuomone, skundžiamame 2021 m. liepos 15 d. sprendime buvo išsamiai išanalizuoti į Registrą įrašyti duomenys, pagrįstai konstatuota, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja kartu įgijo ir performuotą Garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad Registro įraše Nr. 10/193150 įrašyti duomenys apie nekilnojamuosius daiktus bei įregistruotas nuosavybės teises į juos atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti, teisingai nurodytas šių nekilnojamųjų daiktų pertvarkymo būdas, teisingai pateikta informacija apie pareiškėjai anksčiau suteiktą informaciją atsakovės 2020 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. NS-28782 (14.1 E), teisingai nurodytas atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą juridinis pagrindas (Įstatymo 29 straipsnio 7 punktas) bei teisingai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Be to, Komisijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime dar išsamiau išanalizuotos visos šios aplinkybės, nurodytos priklausinių registravimo sąlygos, senų statinių registravimo tvarka bei teisminė įgyjamosios senaties juridinio fakto nustatymo galimybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo 2021 m. rugsėjo 15 d. Nr. S-108615 (1.10E) ir VĮ Registrų centro 2021 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. S-81620 (14.1E) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjos MB „Locus.lt“ daiktinių teisių į pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo.
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja MB „Locus.lt“ Pirkimo-pardavimo sutarties ir 2019 m. gruodžio 23 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. RJ-6409 (toliau – Priėmimo-perdavimo aktas) pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 270,10 kv.m.; kadastro duomenys nustatyti 2013 m. gegužės 28 d.
Pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 papunktyje, prie duomenų apie perkamą daiktą, ties Registrų pastabomis, nurodyta, kad: „Kadastrinių matavimų 2013-03-06 duomenimis nekilnojamasis daiktas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) performuotas amalgamacijos būdu. Kadastro duomenys NTR nepatikslinti“.
5. Pareiškėja 2021 m. birželio 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama įregistruoti tinkamai pareiškėjos daiktines teises į pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
6. VĮ Registrų centras, vadovaudamasis Įstatymo 29 straipsnio 7 punktu, 2021 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjos prašymo, nes ji su prašymu teritoriniam registratoriui nepateikė dokumentų, kurių pagrindu NTR būtų galima įregistruoti nuosavybės teises į Garažą.
Sprendime nurodė, kad išnagrinėjus prašymą bei patikrinus archyvinėje kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje, elektroniniame dokumentų archyve saugomus dokumentus ir NTR įrašytus duomenis, nustatyta, jog Registre MB „Locus.lt“ nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – viešbučio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos Pirkimo-pardavimo sutarties ir Priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Minėtuose dokumentuose duomenų apie tai, jog kartu įgytas ir performuotas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ar garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra. Nekilnojamojo turto registre nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. 10/193150 įrašyti duomenys apie nekilnojamuosius daiktus bei įregistruotas nuosavybės teises į juos atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti. Apie tai, kad nekilnojamieji daiktai – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbitni) ir garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra pertvarkyti amalgamacijos būdu prijungiant juos prie viešbučio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir tuometinių savininkų nuosavybės teisės 2013 m. gegužės 14 d. buvo perregistruotos į amalgamacijos būdu pertvarkytą nekilnojamąjį daiktą, bei apie tai, jog kadastrinių matavimų, atliktų 2013 m. birželio 6 d., duomenimis nekilnojamąjį daiktą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), performavus amalgamacijos būdu, dokumentai, patvirtinantys garažo pertvarkymo amalgamacijos būdu teisėtumą bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurioje po atliktos amalgamacijos būtų nustatyti šio daikto kadastro duomenys, VĮ Registrų centrui nebuvo pateikti ir duomenys Nekilnojamojo turto kadastre nepatikslinti, pareiškėja buvo informuota VĮ Registrų centro 2020 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. NS-28782 (14.1E).
7. Pareiškėja nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu sprendimu 2021 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Komisiją.
8. Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 31-32 straipsniais, 2021 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo teritorinio registratoriaus 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. S-81620(14.1E) „Dėl pateikto prašymo“ įformintą sprendimą paliko galioti.
11. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo tiek Viešbutį, tiek ir Garažą, kaip Viešbučio priklausinį. Pareiškėjai prieš tai net nekilo jokių abejonių, kad Garažas įeina į bendrai perkamo daikto sudėtį, taip pat, jog Garažas faktiškai visuomet buvo ir yra antraeilis daiktas prie pastato, t. y. jo priklausinys.
Tačiau teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
12. Visų pirma, iš Pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėja perka pastatą – viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 270,10 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini). Pagal sandoriui išduotą pažymą, Viešbučio kadastro duomenys fiksuoti 2013 m. gegužės 28 d. (įregistravimo pagrindas: deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, 2013 m. birželio 6 d., Nr. 1). Pastatas – viešbutis nuosavybės teise priklausė E. K.. Registro pastabose nurodyta, kad: „Kadastrinių matavimų 2013 m. kovo 6 d. duomenimis nekilnojamasis daiktas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) performuotas amalgamacijos būdu. Kadastro duomenys NTR nepatikslinti“. Taigi, Pirkimo-pardavimo sutartyje nėra jokių duomenų apie tai, kad kartu su Viešbučiu pirkėjui (šiuo atveju pareiškėjai) pereina nuosavybės teisės ir į Garažą. Kad pareiškėjai būtų perduotas minėtas Garažas nepatvirtina ir Priėmimo-perdavimo aktas.
13. Antra, Registro išrašo Nr. 10/193150 duomenimis garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 104,79 kv. m., žymėjimas plane 4G1p, statusas: performuotas, kadastro duomenys nustatyti 1998 m. birželio 5 d. Šio Registro išrašo 11 punkte nurodyta, kad kadastrinių matavimų 2013 m. kovo 6 d. duomenimis nekilnojamasis daiktas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) performuotas amalgamacijos būdu. Kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre nepatikslinti. Taip pat ši pastaba įrašyta Registro įraše Nr. 10/352094 (negyvenamoji patalpa - garažas 31,59 kv. m., plane pažymėtos 29-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kadastro duomenys nustatyti 1994 m. balandžio 13 d.); duomenų apie buvusius savininkus nėra. Registro išraše 10/193148 nurodyta, kad negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 43 kv. m., statusas: sujungtas su kitu daiktu, yra patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4G1p, nuosavybės teisė iki 2013 m. gegužės 14 d. priklausė E. K.. Registro išraše Nr. 10/193149 nurodyta, kad negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpa plane pažymėta 29-2, bendras plotas 30,20 kv. m., statusas: sujungtas su kitu daiktu, yra patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4G1p, nuosavybės teisė iki 2013 m. gegužės 14 d. priklausė E. K.. Abi Registro išrašuose Nr. 10/193148 ir Nr. 10/193149 nurodytos patalpos išregistruotos Statybos užbaigimo aktu.
Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, darytina išvada, kad buvęs Viešbučio savininkas E. K. amalgamacijos būdu iš 104,79 kv. m. bendro ploto garažo atidalijo jam nuosavybės teise priklausančias patalpas 43,00 kv. m., plane pažymėta 29-1, ir 30,20 kv. m., plane pažymėta 29-2 (registro išrašai Nr. 10/193148 ir Nr. 10/193149), bei 2011-2013 m. rekonstrukcijos metu jas sujungė su Viešbučio patalpomis. Tuo tarpu patalpa 31,59 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastato patalpų plotų eksplikacijos duomenimis: patalpa – garažas, žymėjimas plane 4G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 31,59 kv. m., kadastro duomenų nustatymo data – 2020 m. birželio 22 d.), liko niekam nuosavybės teise neįregistruota. Nėra jokių duomenų, kad ši patalpa būtų priklausiusi E. K.. Šią faktinę aplinkybę iš esmės patvirtina ir matininkės S. J. 2020 m. birželio 22 d. aiškinamasis raštas.
14. CK 4.47 straipsnyje yra įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. CK 4.48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitaip.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad buvęs Viešbučio savininkas, nebūdamas visų trijų garažo patalpų savininku, o kaip minėta tik dviejų iš jų, negalėjo nei rekonstruoti (prijungti), nei perleisti pareiškėjai Pirkimo-pardavimo sutartimi to, kas jam nepriklausė nuosavybės teise, t. y. 1994 m. balandžio 13 d. kadastro matavimų duomenimis – 31,59 kv. m. bendro ploto patalpos, plane pažymėtos 29-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro įrašo Nr. 10/352094, o 2020 m. birželio 22 d. kadastro matavimų duomenimis – 31,59 kv. m bendro ploto garažo, plane pažymėto 4G1p, Registro įrašo Nr. 10/193150.
16. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, nei Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pareiškėja įsigijo Viešbutį, nei Priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo pareiškėjai perduotas Viešbutis, nepatvirtina nei buvusio savininko E. K., nei tuo labiau pareiškėjos nuosavybės teisės į Garažą atsiradimo.
Dar kartą pažymėtina, kad prie Viešbučio buvo prijungtos iš bendro garažo ploto (104,79 kv. m.) atidalintos patalpos (43,00 kv. m. ir 30,20 kv. m.), kurios priklausė buvusiam savininkui, tačiau 31,59 kv. m. patalpa (ginčo Garažas) liko neįregistruota ir nuosavybės teise niekam nepriklauso. Be to, kadastro duomenys patvirtina, kad Garažas, t. y. negyvenamoji patalpa, kurio bendras plotas 31,59 kv. m., nepatenka į Viešbučio patalpų bendrą plotą. Šį faktą patvirtina ir 2020 m. birželio 22 d. atlikti tiek Viešbučio, tiek Garažo, kaip atskiro pastato, plane pažymėto 4G1p, kadastriniai matavimai.
17. Pareiškėja akcentuoja, kad Viešbutis ir Garažas yra tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini); tai tik patvirtina jos nuosavybės teises į Garažą.
Tačiau su tokiais pareiškėjos argumentais negalima sutikti. Ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė nėra CK 4.47 straipsnyje nustatytas nuosavybės teisės atsiradimą patvirtinantis juridinis faktas.
Pareiškėja dar nurodo, kad ji, kaip savininkė, savo lėšomis ir iniciatyva organizuoja ir vykdo Garažo, kartu su Viešbučiu, eksploatavimo priežiūrą, statinio konstrukcijų techninę priežiūrą, apmoka Viešbučio ir Garažo priežiūros, komunalines ir kitas su jų išlaikymu susijusias išlaidas, o ir apskritai Garažas šiai dienai net negalėtų būti niekaip naudojamas atskirai nuo Viešbučio, t. y. Viešbutį ir Garažą sieja ne tik bendros patalpos, pastato konstrukcijos, fasadas, stogas, tačiau ir bendri inžineriniai tinklai (šildymo, vėdinimo, elektros, gaisrinės saugos, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos).
Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodomos Garažo naudojimo ir priežiūros aplinkybės taip pat nesudaro jokio teisinio pagrindo išvadai, jog Garažas pareiškėjai priklauso nuosavybės teise. Taip pat ta aplinkybė, kad Garažą (ginčo patalpą, kurios plotas 31,59 kv. m), kaip nurodo pareiškėja, su Viešbučiu sieja bendras fasadas, stogas, konstrukcijos ir pan., - automatiškai nereiškia, jog šis Garažas jau yra Viešbučio priklausinys ar kad jis negali būti savarankiškas nekilnojamojo turto objektas.
18. Pareiškėja taip pat akcentuoja tai, kad nėra išlikusių dokumentų, susijusių su Garažu, taip pat jų neturi ir VĮ Registrų centras.
Tačiau teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad vien tai, jog atsakovas neturi dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisės į Garažą atsiradimą, neturi būti be jokio teisinio pagrindo aiškinama kaip patvirtinanti pareiškėjos nuosavybės teisę į Garažą. Be to, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kažkokie dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į Garažą, apskritai buvo. Pati pareiškėja nurodė, kad atitinkamos institucijos, į kurias ji kreipėsi, jokių dokumentų pateikti negalėjo, nes jų neturi.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju, nesant atitinkamų dokumentų, VĮ Registrų centras nėra kompetentingas nuspręsti, jog nuosavybės teisės į Garažą priklauso būtent pareiškėjai bei jas įregistruoti Registre.
19. Kadangi pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Garažas priklauso jai nuosavybės teise, taip pat byloje nėra ginčijama, jog pareiškėja nėra savininkė žemės sklypo, ant kurio Garažas pastatytas, tad atsakovas visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą – įregistruoti jos nuosavybės teisę į Garažą, kaip Viešbučio priklausinį, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo (Įstatymo 10 straipsnis).
Be to, byloje nustatyta, kad 104,79 kv. m bendro ploto garažas yra padalintas į patalpas, dvi iš jų yra sujungtos su Viešbučio patalpomis. Tuo tarpu šioje byloje aktualus klausimas yra dėl trečios patalpos, t. y. 31,59 kv. m ploto. Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį.
20. Pažymėtina ir tai, kad Garažas, kuris rekonstruotas 2011-2013 metais, yra kultūros paveldo statinys, priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, todėl šio pastato duomenims pakeisti Registre turi būti pateiktas, be kita ko, ir viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis pastato rekonstrukcijos teisėtumą – statybos užbaigimo aktas. Pareiškėja tokio dokumento nėra pateikusi. Tad ir šiuo aspektu pareiškėjos nuosavybės teisės į Garažą negali būti įregistruotos Registre.
21. Taip pat pareiškėja nurodo, kad atsakovo priimtas sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų. Atsakovo sprendimas yra akivaizdžiai klaidinantis, neatitinkantis nei faktinės, nei teisinės situacijos, be to, situacija palikta visiškai neišspręsta, priimant sprendimą nesivadovauta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nepadedant pareiškėjai, taip pat pažeidžiant gero administravimo principus.
Tačiau teismas ir su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitikmuo), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus; taip pat su gero administravimo principu (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Be to, LVAT yra konstatavęs ir tai, kad pasitaikantys teisminėje praktikoje individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime nesuponuoja ginčijamo sprendimo (bendrine prasme) pripažinimo visiškai neteisėtu. Būtina vertinti, kokie tai pažeidimai, ar jie gali būti vertinami kaip esminiai, nes tik tokie pažeidimai gali būti pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu. Taigi, tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą VAĮ 8 straipsnio (šiuo atveju 10 straipsnio 5 dalies) aspektu, svarbu nustatyti, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2013 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-714/2013; 2013 m. gegužės 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-990/2013).
Teismas, įvertinęs skundžiamą VĮ Registrų centro sprendimą, daro išvadą, kad jis atitinka VAĮ reikalavimus ir juos aiškinančią administracinių teismų praktiką, t. y. jis yra pakankamai motyvuotas, iš esmės yra pagrįstas objektyviais duomenimis, nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Jeigu ir yra tam tikri trūkumai, tai jie yra neesminiai, pareiškėjai realiai niekaip negalėję sutrukdyti suprasti sprendimo priėmimo faktinius ir teisinius pagrindus bei jo priėmimo motyvus. Be to, Komisijos sprendimas, kuris taip pat yra skundžiamas, yra dar informatyvesnis. Tad šiuo aspektu skundžiamas sprendimas negali būti panaikintas.
Taip pat teismas nesutinka su pareiškėja, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo nesilaikyta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat gero administravimo principo. Pareiškėjos argumentai iš esmės yra deklaratyvūs ir neturintys pagrindo. Atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi teisės aktais, veikė savo kompetencijos ribose ir nurodomų teisės principų nepažeidė. Pareiškėja pateikė konkretų prašymą, atsakovas jį išnagrinėjęs priėmė atitinkamą sprendimą, t. y. atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl jai nuosavybės teisių įregistravimo į Garažą. Tad nėra jokio pagrindo teigti, kad situacija palikta neišspręsta.
Be to, pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į bendros kompetencijos teismą, tačiau pastarasis atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; tad klausimas liko neišspręstas. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjos pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas niekaip nedaro įtakos skundžiamam sprendimui, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.
22. Teismas akcentuoja, kad skundžiamą sprendimą priėmė tam įgaliotas subjektas, jis veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi Įstatymo nuostatomis; taip pat nenustatyta esminių procedūrinių pažeidimų.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, konstatuotina, kad skundžiamas VĮ Registrų centro sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo. Tas pats iš esmės pasakytina ir apie Komisijos sprendimą. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
24. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja teismo prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl netenkinus skundo, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriklauso (ABTĮ 40 straipsnis). Atsakovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos MB „Locus.lt“ skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.