Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

1) 1997 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK), redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 1 dalį pataisos darbams 2 metams be laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu;

2) 2004 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2004 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, BK 64 straipsnio pagrindu bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams;

4) 2005 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams 15 dienų;

5) 2006 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų;

6) 2006 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmė subendrinta su 2006 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 mėnesiams 5 dienoms;

7) 2009 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu bausmės vykdymą atidedant 2 metams; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

8) 2024 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 140 straipsnio 2 dalį, – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu - iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos pabaigus arba nutraukus gydymąsi reabilitacijos centre, pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2024 m. spalio 2 d. apie 12:40 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot Boxer", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2024 m. spalio 1 d., vakare, tikslaus laiko nepasakys, nuvyko iki darbovietės, kurioje stovėjo automobilis „Peugeot Boxer“. Žinojo, kur guli automobilio rakteliai, kadangi su šiuo automobiliu važinėdavo, dirbdavo. Automobilį paėmė be savininko žinios, tačiau jis jam buvo leidęs imti automobilį, jeigu jo reikės. Jam reikėjo greitai nuvykti iki namų, dėl to paėmė automobilį ir planavo ryte važiuoti į darbą ir grąžinti automobilį. Nuvažiavo namo, namuose užsisėdėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau nuėjo miegoti. Atsikėlęs 2024 m. spalio 2 dienos rytą jautėsi prastai, jautė, kad yra neblaivus, bet norėjo „pasitaisyti sveikatą“ ir nuvažiuoti nusipirkti alkoholio. Tuo pačiu „Peugeot Boxer“ automobiliu jis važiavo į (duomenys neskelbtini)g., kadangi jam pasakė, kad ten yra kažkokia gėrimų išparduotuvė, bet iki jos nedavažiavo, nes bevažiuojant užmigo. Kad atsitrenkė į kitą automobilį, nepajautė, nes greičiausiai tuo metu jau ir užmigo. Atvykus pareigūnams jis miegojo automobilyje. Jie jį pažadino. Kadangi buvo pažadintas, prastos savijautos iš po vakar, buvo piktas, dėl to nepasirašinėjo ant jokių dokumentų. Pareigūnai jam ir pasakė, kad įvažiavo į automobilį. Kaltės savo neneigia, nes pats matė, kad apgadintas jo vairuotas automobilis „Peugeot Boxer“ ir priešais stovintis automobilis. Koks tai buvo automobilis, jis dabar nepasakys. Jo vairuojamo automobilio „Peugeot Boxer“ ratas buvo prakirstas, tai gal tada ir įvažiavo į kitą automobilį, nežino, nes neprisimena. Neneigia to, kad vairavo neblaivus ir atsitrenkė į kitą automobilį. Šiuo metu yra oficialiai nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, bet padeda žmonėms jiems paprašius ir už tai gauna atlygį, todėl dalimis galėtų susimokėti jam paskirtą baudą. Šiuo metu vairuotojo pažymėjimo neturi, nes po šio įvykio jis jo neberanda. Gal liko kur pas pareigūnus, o gal pametė, nežino. Dėl šio įvykio visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

Liudytojas I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra įmonės UAB „X“ direktorius. Šioje įmonėje dirba A. V., kuris yra pagalbinis darbininkas. 2024 m. spalio 1 d. jis iš darbo išvažiavo apie 13.00 val. Išvažiuodamas paliko automobilio raktelius, kadangi kartais tekdavo paprašyti perstatyti automobilį, dėl to raktai visuomet yra palikti. A. liko darbe. Apie 21.30 val. atėjo į darbą A. ir paėmė mašinos raktelius. Apie tai, kad A. paėmė mašiną, jis sužinojo atėjęs kitą dieną 2024 m. spalio 2 d. į darbą ir pamatęs, kad nėra mašinos „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausė sargų ir iš jų sužinojo, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 21.30 val. atėjo A. ir paėmė raktus, nes pasakė, kad jam reikia automobilio kažką pervežti. A. šiaip nevairuoja to automobilio, nes juo važinėja jis. A. tik kartais paprašo, kad perstatytų automobilį, jeigu tuo metu negali jo perstatyti pats. Jis nuvažiavo į A. turimą gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau A. jis nerado. Kadangi žino, kad A. turi apykoję, jis nuvažiavo iki probacijos ir ten jam pasakė, kur yra A.. A. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Kai jis 2024 m. spalio 2 d. apie 13.00 val. atvažiavo, automobilis „Peugeot“ jau buvo kraunamas ant tralo. Pareigūnai jam paaiškino situaciją. A. automobilį paėmė be jo žinios, apie jo paėmimą sužinojo tik kitą dieną. Apie tai, kad A. vairavo neblaivus, sužinojo tik iš pareigūnų. Kaip ir minėjo, A. nevairuodavo minimo automobilio, o tik perstatydavo. Dėl paimto automobilio A. pretenzijų neturi, o dėl automobilio apgadinimo ir remonto darbų susitars juo asmeniškai.

Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. spalio 2 d. apie 12.40 val., jai būnant pamokoje atėjo budėtoja ir pasakė, kad sargas V. pranešė, kad kažkas įvažiavo į jos mašiną. Ji išėjo iš pamokos, atėjo į aikštelę, kurioje stovėjo jo automobilis, šalia stovėjo sargas ir išlipęs iš busiuko vyras, kuris buvo visiškai neblaivus. Ji tai pamačiusi, iš karto paskambino 112, bet kol pareigūnai atvažiavo už kokių 10-15 minučių, tai vyras nuėjęs mašinoje užmigo. Sargas V. sakė, kad dar pasakė tam vyrui, kad jis įvažiavo į mašiną, o jis pasakė, kad taip, įvažiavo. Su tuo vyru ji nebendravo, nes jis nelabai galvojo ir jai atrodo, kad jis net nesiorientavo aplinkoje. Apžiūrėjo savo automobilį „Toyota CHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad įlenktos kairės pusės vairuotojo ir keleivio durelės bei jos buvo įbrėžtos. Matė, kad tas vyras yra stipriai neblaivus, nuo jo sklido ir alkoholio kvapas. Kaip jis važiavo, ji nematė, bet kiek žino, matė sargas. Jai atėjus automobilyje jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo.

Policijos pareigūno G. M. 2024 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu S. S. ir vyriausiuoju patruliu D. J. iš (duomenys neskelbtini) apsk. Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad apie 12.37 val. į pranešėjos stovintį šalikelėje „Toyota CHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė galimai neblaivus „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Visi vietoje laukia, nuo GMP atsisakė. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko D. J., kuri paaiškino, kad ji buvo mokykloje, vedė pamokas ir staiga atbėgęs mokyklos budėtojas V. S. pasakė, kad atsitrenkė į jos automobilį. Ši nuėjusi iki automobilio pamatė, kad į jos automobilį įvažiavo „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o vairuotojas miega savo automobilyje. Priėjus iki automobilio „Peugeot“ pamatė gulintį ant priekinių sėdynių vyrą, kuris į raginimus keltis iš pradžių nereagavo. Atidarius automobilį pamatė stipriai neblaivų vyrą, automobilio salone sklido aitrus alkoholio kvapas. Vyras nesiorientavo aplinkoje. Pasirodė, kad tai A. V., kuris aiškino, kad automobilio nevairavo. Patikrinus A. V. blaivumą, buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas. Praėjus penkiolikai minučių buvo patikrintas antrą kartą A. V. blaivumas ir buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas. Kadangi A. V. sunkiai stovėjo ant kojų buvo pasodintas į laikino sulaikymo kamerą. Buvo įformintas eismo įvykis Nr. 07-24-9630683. <...> Aiškinantis aplinkybes atvažiavo automobilio savininkas I. P., kuris pasakė, kad vakar automobilį paliko ir nuvažiavo namo, o šiandien atvažiavęs į darbą nerado automobilio. Kadangi A. V. turėjo apykoję ant kojos, automobilio savininkas susisiekė su probacijos tarnyba ir nurodė, kur šiuo metu yra A. V.. Šis atvykęs iki automobilio pamatė apgadintą savo ir kitos moters transporto priemonę. A. V. buvo pristatytas į OVS.

2024 m. spalio 2 d. apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas baltos spalvos su geltona juosta „Peugeot“ autobusiukas. Ant autobusiuko valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matomi apgadinimai. Sugadintas priekinis bamperis, išsileidusi priekinė kairės pusės padanga. Taip pat matomas kairės pusės priekinio rato apgadinimas, įlenkimas. Autobusiuko viduje ant žemės matomos pirštinės, tušinukas. Ant sėdynės tamsios spalvos kuprinė bei sąsiuviniai, popieriai. Automobilio salone puodelių laikiklyje matomas puodelis. Automobilis netvarkingas. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Objektų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta.

2024 m. spalio 2 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui, ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuoti A. V. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija pėda už pėdos. Nurodė alkoholį vartojęs prieš 2 valandas. Šiame akte ir alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0253 (patikros sertifikatas Nr. 2069053 galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d.) duomenimis A. V. 2024 m. spalio 2 d. 12.54 val. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, 13.13 val. – 2,24 promilių neblaivumas.

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas, valdytoja – UAB „X“.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis transporto priemonės „Peugeot 2.2 BlueHDi S&S 333Pro“ 2022 m. gamybos vertė yra 24 430 Eur su PVM.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. V. 2024 m. spalio 2 d. apie 12:40 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot Boxer", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, policijos pareigūno G. M. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, liudytojos D. J. parodymai. Kaltinamasis pripažino, kad išvakarėse 2024 m. spalio 1 d. jis namie vartojo alkoholinius gėrimus, kitą dieną 2024 m. spalio 2 d. jautėsi blogai, todėl nusprendė iš darbo pasiimtu automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti į parduotuvę pasitaisyti sveikatos, nusipirkti alkoholio. Bevažiuodamas užmigo ir nepajuto, kaip atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį „Toyota“. Liudytoja D. J. nurodė, kad gavusi iš bendradarbio pranešimą, kad buvo apgadintas jos stovintis automobilis, nuėjusi prie savo mašinos, rado šalia stovintį mikroautobusą „Peugeot“, kurio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, iškvietus policiją, jis nuėjo į savo automobilį ir jame užmigo. Ji ir policijos pareigūnas G. M. patvirtino, jog vairuotojas pripažino vairavęs automobilį „Peugeot“ ir įvažiavęs į liudytojos automobilį „Toyota CHR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotoją alkotesteriu, jam buvo nustatytas pirmu pūtimu 2,02 promilių neblaivumas, antru pūtimu 2,24 promilių neblaivumas. Kaltinamajam nustatytas girtumo laipsnis patvirtintas alkotesterio kvitais ir neblaivumo nustatymo aktu. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog A. V., būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles, vairavo automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis nurodė, kad buvo neblaivus, vakare vartojo alkoholį, pabudęs kitą dieną jautėsi blogai ir turėjo poreikį „pataisyti sveikatą“ alkoholiu, jo ir važiavo į parduotuvę. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas vidutinis – 2,02 promilių girtumas. Įvertinus šias aplinkybes, tai, kad kaltinamasis jautė neblaivumo požymius, buvo stipriai mieguistas, jis privalėjo suvokti, kad yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonių negali. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. V. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai vertintini ir kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, A. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda bei jos dydžiu, prašė esant galimybei leisti sumokėti baudą dalimis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis A. V. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant A. V. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas 8 kartus: dažniausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, paskutinį kartą už nusikaltimus žmogaus sveikatai, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, baustas administracine tvarka – dažniausiai už važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, byloje nėra, pats kaltinamasis nurodė, jog psichiatrinėje ligoninėje ir priklausomybių ligų centre nesigydė, galvos traumų dėl kurių galėjo sutrikti atmintis, neturėjo. A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamasis nurodė uždarbiaujantis neoficialiai, todėl turi galimybę baudą sumokėti. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad anksčiau nėra teistas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką ar baustas už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamasis pateikė prašymą išdėstyti jam baudos mokėjimą dalimis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, teismo baudžiamuoju įsakymu jam nustatoma ir kita didelė finansinė prievolė, teismas laiko, kad bauda sumokėti nustatytinas 16 mėnesių terminas.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).

A. V. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, dėl neblaivumo užmigęs sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą, mažesnį nei nustatytas vidurkis – dvejus metus. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. gruodžio 13 d.

BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, kad A. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Peugeot Boxer", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilis priklauso trečiajam asmeniui – SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialui, jo valdytojas UAB „X“. Kaip nurodė UAB „X.“ vadovas, minėtą automobilį įprastai vairuodavo jis pats, A. V. patikėdavo nebent jį perstatyti, esant poreikiui. Jo teigimu kaltinamasis 2024 m. spalio 1 d. pasiėmė automobilį be jo leidimo, žinodamas, kur yra automobilio rakteliai, jis nežinojo, kad jis vairuos transporto priemonę neblaivus.

Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis A. V. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, padarė žalą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui. Kadangi transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie jos panaudojimą nusikalstamai veikai daryti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto - automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021, 2K-201-303/2022). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Atsižvelgiant į tai, jog konfiskuotinos transporto priemonės vertė pagal VšĮ „Emprekis‘ duomenis yra pakankamai didelė, akivaizdu, kad taikant transporto priemonių vertės (24 430 Eur) konfiskavimą visa apimtimi, atsižvelgiant į kaltinamojo realias galimybes sumokėti tokią pinigų sumą, nebūtų teisinga. Iš esmės turto konfiskavimas šiuo gi atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, aplinkybę, kad bylos duomenimis jis pirmą kartą baudžiamas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, iš kaltinamojo A. V. konfiskuotina ne visa transporto priemonės, kuria padaryta nusikalstama veika, vertė, o tik jos dalis, t. y. 10 000 eurų. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.

Kiti klausimai.

A. V. 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas. Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to naikintinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 120 MGL, tai yra 6 000 (šešių tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. V. paskirti bausmę – 80 MGL, tai yra 4 000 (keturių tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 13 d.;

2) turto konfiskavimą, išieškant iš A. V. dalį transporto priemonės „Peugeot Boxer", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų valstybės naudai.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsitesėjimo, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti, pranešant VĮ Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. V. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 13 d.

Išaiškinti A. V., kad 4 000 Eur bauda per 16 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 10 000 Eur per tris dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ ar atitinkamai „konfiskuotino turto vertė“(būtina nurodyti bylos numerį Nr. e1-4128-369/2024), įmokos kodas 6801 (baudai), ir 6610 (konfiskuojamam turtui)): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos ar konfiskuotino turto vertės sumos, ši bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti A. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.