- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-29
- Bylos Nr.
- N-575-948-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutarties R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausioji darbo inspektorė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. M. už tai, kad jis, būdamas UAB „RS Consulting UAB“ direktoriumi, 2008 m. vasario mėn. nepatvirtino ir nesuderino su darbuotojų atstovu darbo grafikų, juose nenurodė pertraukų laiko pailsėti ir pavalgyti (tuo pažeidė Darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 str. 1 d.); 2008 m. vasario 19 d. bendrovėje ne pagal savo darbo grafiką dirbo L. S. ir D. V. (DK 147 str. 3d.); Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymimas faktiškai dirbtas laikas (viršvalandžiai) (DK 147 str. 6 d. bei 2004 m. sausio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 78 patvirtintos Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo 2 p.); neužtikrino, kad įmonės darbuotojų darbo laikas neviršytų 48 val. per 7 dienas (DK 144 str. 3d.); darbuotojų darbo sutartyse sulygstama, jog darbuotojas sutinka, kad nutraukiant darbo sutartį, kompensacija už jo mokymui ir kvalifikacijos kėlimui skirtas išlaidas būtų išskaičiuojama iš išeitinės pašalpos ir kitų mokėjimų (DK 226 str., 94 str. 2 d.); darbuotojų darbo sutarčių 10.8 punkte numatoma, kad atleidimo iš darbo dieną šiems neatsiskaičius su buhalterija, darbuotojams skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (DK 94 str. 2 d.). Tokia veika R. M. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. vasario 29 d. Valstybinės darbo inspekcijos nutarimu R. M. už protokole nurodytą pažeidimą nubaustas 2000 litų bauda.
Šalies argumentai
R. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti nutarimą ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą – įspėjimą, kadangi jam administracinė nuobauda paskirta pirmą kartą, inkriminuoti pažeidimai nėra sunkūs, neigiamų pasekmių nesukėlė, pažeidimai yra pašalinti. Su patikrinimo metu nustatytais pažeidimais sutiko, išskyrus dėl to, jog 2008 m. vasario 19 d. bendrovėje ne pagal savo darbą grafiką dirbo darbuotojos L. S. ir D. V. ir, kad joms darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo žymimas faktiškai dirbtas laikas (viršvalandžiai), kadangi šios darbuotojos po darbo valandų nedirbo, jos darbo vietoje tvarkė savo asmeninius reikalus. Nurodė, kad gailisi dėl padarytų pažeidimų, o paskirtoji nuobauda yra per griežta.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi patenkino pareiškėjo skundą – pakeitė Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. vasario 29 d. nutarimą, kuriuo R. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 2000 litų bauda – ir R. M. įspėjo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. M. pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, padarymą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, reikalavimas pašalinti pažeidimus, patikrinimo aktai, darbo grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo sutartys, darbo užmokesčio lentelės. Teismas nurodė, jog R. M. iš esmės neginčijo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal minėtą straipsnį. R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino pareiškėjo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padaryto pažeidimo pobūdį ir pasekmes, R. M. asmenybę, kuri laikytina teigiama, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, Kauno apygardos administracinis teismas R. M. skyrė švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Teismo nuomone, tuo taip pat bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
III.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, kad R. M. bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog R. M. per paskutinius metus (2007 m. rugpjūčio 8 d.) VDI buvo trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį, paskirtos baudos nemokėjo, o VDI teko kreiptis į antstolius dėl baudos išieškojimo (išieškota priverstine tvarka 2008 m. sausio 16 d.). Be to, nagrinėjamoje byloje aptariami R. M. padaryti pažeidimai pažeidžia ne tik darbuotojų teises ir laisves, bet ir pagrindinės konstitucinės žmogaus teisės – darbuotojo teisė į tinkamas ir saugias darbo sąlygas bei teisingą apmokėjimą. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad R. M. pažeidimas yra formalus, tiesiogiai nepažeidžiantis darbuotojų teisių. Taip pat apeliantas nesutinka su R. M. pirmosios instancijos teismui pateiktu argumentu, kad pažeidimai, nurodyti VDI reikalavime bei protokole, yra pašalinti. Remdamasis R. M. atsakymu į VDI inspektorės reikalavimą, apeliantas daro išvadą, kad direktorius ir toliau nepripažįsta, jog 2008 m. vasario 19 d. jo darbuotojos dirbo viršvalandžius, todėl joms už viršvalandinį darbą nesumokėjo (vietoj to į darbo tvarkos taisykles įtraukė punktą, kad administracijos pareigūnų darbas nebus laikomas viršvalandžiais). Tai įrodo, kad anksčiau skirta administracinė nuobauda nepasiekė tikslų – R. M. padarė netinkamas išvadas – t. y. kad reikia vengti atsakomybės ir kovoti prieš valstybines institucijas, o ne laikytis įstatymų ir nedaryti naujų pažeidimų. Tai leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo asmenybę, polinkį pažeidinėti įstatymus, neatsakingumą. ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – bauda nuo 500 iki 5000 litų. Pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas – yra nepagrįsta ir neproporcinga padarytam pažeidimui (remiasi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. N16-1757/2006). Be to, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., LVAT administracinė byla Nr. N1-1396/2007). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokių ypatingų, išimtinių aplinkybių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamu nutarimu R. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 41 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 19 d. atlikus patikrinimą R. M. vadovaujamoje UAB „RS Consulting UAB“, buvo nustatyti tokie pažeidimai: 1) 2008 m. vasario mėnesio darbo grafikai buvo nepatvirtinti administracijos, nesuderinti su darbuotojų atstovu, juose nenurodytas pertraukos pailsėti ir pavalgyti laikas; 2) ne pagal grafiką dirbo darbuotojos L. S. ir D. V. ; 3) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo žymimas faktiškai dirbtas laikas; 4) nebuvo užtikrinta, kad įmonės darbuotojų darbo laikas neviršytų 48 val. per septynias dienas; 5) darbuotojų darbo sutartyse buvo nurodyta, kad darbuotojas sutinka, jog nutraukiant darbo sutartį, kompensacija už jo mokymui ir kvalifikacijos kėlimui skirtas išlaidas būtų išskaičiuojama iš išeitinės pašalpos ir kitų mokėjimų bei 6) darbo sutarčių 10.8 punkte buvo numatyta, kad atleidimo iš darbo dieną šiems neatsiskaičiuos su buhalterija, darbuotojams skaičiuojami 0,2 procentų delspinigiai nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kauno apygardos administracinis teismas už visus šiuos pažeidimus R. M. skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą, t. y. žymiai švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios praktikos, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies, kurioje ir yra reglamentuojamas mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, taikymas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo administracinę atsakomybę, konstatavimu (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007, N17-103/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskirdamas R. M. švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nenustatė. Šioje byloje ATPK 30¹ straipsnio taikymą teismas pagrindė iš esmės tik tuo, jog pažeidėjas pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas neleidžia daryti išvados, kad pažeidėjui skiriama nuobauda negali būti tinkamai individualizuota įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribose (ATPK 30² str.), ar kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga nuobauda padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad R. M. vadovaujamoje įmonėje buvo nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokole įvardinti net 6 pažeidimai, kurie šiurkščiai pažeidžia darbuotojų teises – teisę į tinkamas darbo sąlygas, į teisingą atlyginimą. Be to, nors pareiškėjas teigė, kad padaryti pažeidimai buvo pašalinti, tačiau iš Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui skirto atsakymo (b. l. 27-28) matyti, kad daugumą pažeidimų planuojama ištaisyti vėliau.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog R. M. per paskutinius 12 mėnesių yra traukiamas atsakomybėn už tos pačios rūšies pažeidimą ne pirmą kartą. Paskirtos baudos gera valia nesumokėjo, ją išieškoti teko antstoliams. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šį faktą, todėl teismas neturi galimybės jo tinkamai įvertinti. Tai turėtų būti ištirta iš naujo nagrinėjant bylą.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 30¹ straipsnį ir pažeidėjui paskyrė pernelyg švelnią nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka negali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties ir ištaisyti teisės taikymo klaidos šioje byloje, todėl skundžiamas teismo nutarimas panaikinamas ir byla gražinama iš naujo nagrinėti teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.