Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. (T. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 11 d. Sprendimo Nr. 24S11653, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra Azerbaidžano pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini) turėjęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2024 m. rugsėjo 20 d., kuris ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas.

Į bylą yra pateiktas pareiškėjo 2022 m. spalio 3 d. prašymas Nr. 2210-LLG-0433 išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį UAB „HTF Group“. Prašyme nurodyta, kad numatomas mėnesinis darbo užmokestis pareiškėjui yra 1 285,00 Eur, kuris bus pareiškėjo vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Byloje pateiktas UAB „HTF Group“ tarpininkavimo raštas Nr. 20221003-147906, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju bus įdarbintas nuo 2022 m. lapkričio 1 d. pagal neterminuotą darbo sutartį. Numatomas mėnesinio darbo užmokesčio dydis - 1 285,00 Eur.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 12 d. dirbo UAB „HTF Group“, tačiau prašyme bei tarpininkavimo rašte nurodytas 1 285,00 Eur darbo užmokestis jam nebuvo išmokėtas nė vieną mėnesį. Taip pat matyti, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. dirbo UAB „Turane“. Pareiškėjui 2023 m. kovo 17 d. išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

Migracijos departamentas 2024 m. sausio 11 d. priėmė Sprendimą Nr. 24S11653 tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat asmuo neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja UTPĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuojantis Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o to paties straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

UTPĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams; leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas; o kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos; jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją (UTPĮ 44 straipsnio 3-6 dalys).

Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus nustato UTPĮ 50 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalies 2 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) (ginčui aktuali Aprašo redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 5 d. iki 2024 m. sausio 14 d.) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Aptartų teisės aktų nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ar panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu (UTPĮ) suteiktos diskrecijos ribose.

Minėta, kad, kaip nurodyta Sprendime, leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo panaikintas, kadangi pareiškėjui dirbant UAB „HTF Group“ nė vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi ir tarpininkavimo rašte nurodytas 1 285,00 Eur darbo užmokestis, taip pat dėl to, kad pareiškėjas, dirbdamas UAB „HTF Group“, dirbo ir UAB „Turane“, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį. Pareiškėjas šių Migracijos departamento Sprendime nurodytų faktų neginčija. Tai paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, kaip ir įrodymų, kad būtų kreipęsis į Migracijos departamentą dėl jam mokamo mažesnio nei numatyta atlyginimo bei dėl to, kad ketina pakeisti darbdavį. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų negalėjęs kreiptis į Migracijos departamentą dėl darbdavio ir kitų su leidimu laikinai gyventi susijusių aplinkybių pasikeitimo laiku ir nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atsakovo priimto ginčijamo Sprendimo neteisėtumą sieja su tuo, kad Sprendime nenurodoma, kokie pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, ir tuo, kad išvardytos pareiškėjo darbovietės ir vykdomos veiklos savaime prieštarauja Migracijos departamento argumentui dėl pareiškėjo pakankamų lėšų neturėjimo ir (ar) reguliarių pajamų negavimo. Sprendimą pareiškėjas neteisėtu laiko dar ir dėl to, kad Migracijos departamentas nesikreipė į pareiškėją, siekiant gauti jo paaiškinimus dėl gaunamo darbo užmokesčio dydžio, nesikreipė ir į darbdavį, jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam, paaiškinti susiklosčiusių aplinkybių, pateikti paaiškinimus apie Migracijos departamento nurodytu laikotarpiu turėtą nedarbingumą, ketinimą kreiptis ir ruošiamus dokumentus dėl darbdavio pakeitimo, pateikti lėšas pragyvenimui pagrindžiančius dokumentus ar kitus paaiškinimus.

Teismas pažymi, kad Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi grindė darbu UAB „HTF Group“, nurodė, kad jam bus mokamas 1 285,00 Eur atlyginimas. Sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėjui už 2023 m. balandžio mėn. išmokėta 764,28 Eur, už 2023 m. gegužės mėn. išmokėta 715 Eur, už 2023 m. birželio mėn. išmokėta 1 231,23 Eur, už 2023 m. liepos mėn. išmokėta 847 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 715 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėn. darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, už 2023 m. spalio mėn. darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, už 2023 m. lapkričio mėn. išmokėta 68,27 Eur. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime taip pat konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas įdarbintas UAB „HTF Group“, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. dirbo UAB „Turane“ neturėdamas leidimo pakeisti darbdavį. Nustatyta, kad UAB „Turane“ pareiškėjui už 2023 m. rugpjūčio mėn. išmokėjo 502,27 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėjo 850 Eur, už 2023 m. spalio mėn. išmokėjo 425 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. išmokėjo 467,5 Eur, o už 2023 m. gruodžio mėn. išmokėjo 192,08 Eur. Papildomai nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2023 m. balandžio 15 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. ir 2023 m. gruodžio 9-10 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą. Pareiškėjas pagal verslo liudijimą deklaravo gautų pajamų: už 2023 m. balandžio 15 d. – 28 Eur, už 2023 m. balandžio 22 d. – 28 Eur, už 2023 m. balandžio 29 d. – 28 Eur, už 2023 m. gegužės 2 d. – 27,1 Eur.

Įvertinęs Migracijos departamento Sprendime nustatytas aplinkybes, kurios akivaizdžiai neatitinka tarpininkavimo rašte bei prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytų darbo sąlygų bei kitų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog Sprendime nenurodoma, kokie pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, yra nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 patvirtino 2023 m. taikomą minimaliąją mėnesinę algą (MMA)– 840 eurų. Įvertinęs Sprendime nurodytas pareiškėjo gautas pajamas 2023 m. (pareiškėjas duomenų, paneigiančių Sprendime nurodytus pajamų dydžius, nepateikė), teismas konstatuoja, kad pareiškėjas ne visais mėnesiais (net ir įvertinus abiejų darbdavių mokėtą darbo užmokestį) gavo MMA, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. LVAT praktikoje akcentuojama ir tai, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr. LVAT 2023-11-22 nutartį adm. byloje Nr.: eA-2489-463/2023; LVAT 2023-11-22 nutartį adm. byloje Nr.: eA-2476-821/2022).

Nors pareiškėjas ir nurodo, kad Migracijos departamentas nesikreipė į pareiškėją ar į darbdavį, kad jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam, paaiškinti susiklosčiusių aplinkybių, pateikti paaiškinimus, teismas pažymi, jog galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento kiekvienu atveju kreiptis į užsieniečius ir aiškintis dėl kokių nors aplinkybių neatitikimo. Vien faktas, jog pareiškėjui buvo mokamas mažesnis nei numatyta darbo užmokestis bei tai, jog nepranešus Migracijos departamentui buvo pakeistas darbdavys, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Be to, būtent pareiškėjui yra UTPĮ nustatyta pareiga informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusias aplinkybes, lyginant su tomis, kurios egzistavo išduodant pareiškėjui leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu.

Papildomai pažymėtina, kad Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto imperatyvaus pagrindo buvimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Kritiškai vertintini ir pareiškėjo argumentai, jog su Lietuva jį sieja artimi ryšiai vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 1995 m. Teismas pažymi, jog nors pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 1995 m., byloje nėra jokių duomenų, jog jis būtų kreipęsis į Migracijos departamentą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo ar pilietybės suteikimo. Sprendime nustatyta, kad Lietuvoje leidimų gyventi pagrindu gyvena ir pareiškėjo tėvai. Pareiškėjas leidimo laikinai gyventi pagrindu Lietuvoje gyvena taip pat jau ilgą laiko tarpą, todėl jam yra žinoma, kokie reikalavimai yra taikomi siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat žinoma ir tvarka, kurios reikia laikytis, siekiant pakeisti darbdavį. Vien faktas, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo vaikystės, neatleidžia jo nuo UTPĮ ir Apraše nustatytų reikalavimų laikymosi.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisės normos pritaikytos tinkamai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Teismas taip pat pažymi, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai pritaikė UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų, UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Aprašo 130 punkto nuostatas ir priėmė teisėtą Sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas laikėsi UTPĮ bei Aprašu nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

Ginčijamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Vertinant ginčijamą Sprendimą šiuo aspektu pažymėtina, kad aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus reikalavimus minėtas Sprendimas taip pat atitinka.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2024 m. sausio 11 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 24S11653, kuriuo panaikintas pareiškėjo T. M. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760208766, galiojęs iki 2024 m. rugsėjo 20 d., todėl Sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. M. (T. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.