Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Šiaulių RAAD Šiaulių miesto agentūros, atstovei Rimai Juodkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą dėl Šiaulių RAAD Šiaulių miesto agentūros vyriausios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2009 m. liepos 23 d. Šiaulių RAAD Šiaulių miesto agentūros vyriausios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės nutarimu pagal ATPK 51¹⁰ str. 1 d. paskirta 500 litų bauda už tai, kad 2009 m. liepos 22 d. atliekant UAB „Brėkšma“ patikrinimą A. K., UAB „Brėkšma“ direktorius, atsisakė pašalinti spyną, esančią pastato rūsyje ant šachtos durų, už kurių buvo nuvesti nuotekų vamzdžiai, kėlę įtarimų dėl legalaus nuotekų šalinimo. Durų neatidarymu, vengimu pašalinti (nupjauti) spyną A. K. kliudė vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 1 d., 54 str. 2 d., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 3 d. 31 straipsnio nuostatas. A. K. kaip UAB „Brėkšma“ vadovas yra baudžiamas pagal ATPK 51¹⁰ str. 1 d. už tyčinį kliudymą aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti UAB „Brėkšma“ priklausančius objektus, vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. prašo paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jis nubaustas nepagrįstai. Nurodė, kad buvo informuotas, jog bus tikrinama įmonė, tačiau nebuvo pasakyta, koks bus patikrinimas ir kad reikia turėti raktus nuo visų durų. Atvykus inspektorei, kieme buvo pakviesti žmonės iš UAB „Šiaulių Tauro energetika“ ir vyko patikrinimas. Inspektorė apžiūrėjusi rūsį prašė atrakinti šachtos duris, bet jis raktų tuo metu neturėjo, tiksliai nežinojo, kur jie yra. Jis tam nebuvo pasiruošęs. A. K. paaiškino situaciją, kad atrakins duris, įleis viską apžiūrėti ir paprašė, kad leistų nuvažiuoti į namus paieškoti raktų. Namuose raktų nerado. Prisiminė, kad raktus gali turėti buvęs darbuotojas, tačiau jo nerado, tik iš kaimynų vaikų sužinojo, jog jis bus vakare. Inspektorei paaiškino, kad raktai bus tik vakare ir tik tada atrakins patalpas arba kitos dienos ryte. Inspektorė reikalavo, kad būtų pjaunama spyna. Mano, kad taip elgtis nebuvo būtinybės, be to, jam neužtikrino kas atlygins atsiradusius nuostolius. Buvo iškviesta policija. A. K. buvo supažindintas su pareigūnės pažymėjime nurodytomis teisėmis ir pareigomis įeiti į bet kokį įmonei priklausantį objektą, t.y. nekliudomai patekti, apžiūrėti. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros pavedimą patikrinimas jo įmonėje turėjo vykti tris dienas, todėl jis pasiūlė patalpas apžiūrėti kitos dienos ryte, kai turės raktą. Policijos pareigūnai pasiūlė užplombuoti patalpas, taip ir buvo padaryta. Ryte plombos nebuvo pažeistos, jis jau turėjo raktą, atrakino rūsio duris ir tęsė patikrinimą. Nemano, kad jis savo veiksmais trukdė ar kliudė atlikti patikrinimą, nes buvo rimtų, objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atrakinti patalpos durų. Jo pateiktame CD diske užfiksuota situacija vėliau, po ATP pažeidimo surašymo ir esminės reikšmės neturi.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą ŠRAAD Šiaulių miesto agentūros, atstovė Rima Juodkienė prašo nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti, nes A. K. nubaustas pagrįstai. Nurodė, kad turėjo atlikti patikrinimą dėl nuotekų tvarkymo įmonėje. Iš anksto tarėsi dėl patikrinimo laiko, nes savaitę įmonė atostogavo. Vykdama į A. K. įmonę buvo įsitikinusi, kad netrukdomai pateks į visas patalpas. UAB „Šiaulių tauro energetika“ darbuotojai buvo reikalingi padėti fiziškai: jie atidarinėjo sunkius dangčius, o ji žiūrėjo, kur buvo matyti vamzdžiai. Žiūrėjo, ar UAB „Brėkšma“ yra atsijungusi tinklus, ar UAB „Šiaulių tauro energetika“ iš savo pusės yra padariusi savo darbą, ar tinklai atjungti, ar paskui nebus pretenzijų, jog nuotekos išteka iš įmonės ir teršia kitos įmonės tinklus. Taip pat žiūrėjo, ar visi įeinantys ir išeinantys vamzdžiai yra užplombuoti, ar nėra jokios galimybės iš įmonės tiesiogiai ar aplinkiniais keliais vėl patekti į vamzdyną, priklausantį kitiems asmenims. Žinojo, kad UAB „Brėkšma“ atskirų nuotekų valymo įrenginių neturi, todėl turi jungtis prie kažkieno tinklų. UAB „Brėkšma“ nuo UAB „Šiaulių tauro energetika“ ir kitų tinklų atsijungė, o veiklą vykdo, susidaro atliekų, todėl agentūra nežino, kur dedamos nuotekos, kaip jos tvarkomos, ar yra išvežamos, ar nelegaliai kažkur į gruntą pilamos, ar teršiama aplinka, ar nėra daroma žala. Tikrinimo metu lauke apžiūrėjo teritoriją, pirmą aukštą, nusileido į rūsį, ten taip pat labai paini nuotekų valymo įrenginių sistema. Įdomios linijos pasirodė už vienų užrakintų durų, už kurių yra didelė tamsi šachta, apšvietimo nėra. Paėję rado įvairių tuščių bakelių, taros, užterštos cheminėmis medžiagomis, hidroforą ir šulinį. Kita šachta buvo užrakinta ir ten A. K. neleido, ieškojo raktų, bet nerado, sakė, kad juos turi kažkuris darbuotojas. Važiavo į namus ieškoti raktų, bet ir ten jų nerado. Ji pasiūlė spyną pašalinti, negaišti laiko, nes ją domino vamzdynai, o šachta tamsi, tik šiek tiek matėsi vamzdis. A. K. atsisakė pašalinti spyną. Iš praktikos žino, kad jeigu yra kažkokių pažeidimų, tai siekiama pakeisti, kažką padaryti, todėl norėjo tikrinti tą dieną nedelsiant. Pakartotinai supažindino A. K. su pareigūno pažymėjimo kitoje pusėje išdėstytomis pareigūno teisėmis, kad turi teisę pakliūti į visus objektus ir tikrinti visa, kas juose laikoma pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau A. K. atsisakė leisti nupjauti spyną. Buvo iškviesti policijos pareigūnai dėl viešosios tvarkos palaikymo. Buvo pasiūlyta plombuoti duris, įėjimus į šachtą, bet tai negarantavo saugumo, nes tai rūsys, yra įvairių angų uždengtų mediniais padėklais, galima patekti per lubas, kurių neužplombuosi. Durys buvo užplombuotos. Kitą dieną šachtoje apžiūrėjo vamzdžius, rado pažeidimų, t.y. neapskaitytų, nenaudojamų cheminių medžiagų atliekų, kitų atliekų suskilusiuose pakeliuose, pavojingų atliekų talpų, metalo atliekų. Pažeidimai ir faktai išdėstyti patikrinimo akte Nr. 86.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas tenkintinas. Paskirta administracinė nuobauda panaikintina ir administracinė byla A. K. atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 259 str. 1 d. numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:

nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);žinomas pažeidimą padaręs asmuo;galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame: 1) formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir 2) fiksuojami nustatyti įrodymai (ATPK 256 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidom (Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 328-329).

Padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, jog konstatuojant pažeidimus turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė – tyčinis kliudymas aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus arba vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų ir pareigūnams – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų. Šios teisės normos dispozicijoje suformuluotas turinys veikos, už kurios padarymą atsiranda atsakomybė. Iš teisės normos dispozicijos matyti, kad pažeidimas gali būti padarytas tik aktyviais veiksmais ir ji nėra blanketinė teisės norma, nes ji nenukreipia į kitą teisės aktą. Todėl vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis nereikia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. ⁹ (62)-1833/2006). Administracinio teisės pažeidimo protokole A. K. kaltinamas atsisakymu pašalinti spyną, esančią pastato rūsyje ant šachtos durų, už kurių buvo nuvesti nuotekų vamzdžiai, kėlę įtarimų dėl legalaus nuotekų šalinimo, t.y. durų neatidarymu, vengimu pašalinti (nupjauti) spyną kliudė vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotu kaltinimu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Taigi, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuojamo pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, jeigu nėra bent vieno iš jų, negali būti ATP sudėties ir negali atsirasti administracinė atsakomybė. ATP subjektas yra asmuo, kuris padaro AT pažeidimą ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika, kaltės forma-tyčia. Objektas – yra teisės normų reguliuojami ir administracinės teisės sankcijų tam tikra tvarka ginami visuomeniniai santykiai. Administracinio pažeidimo objektyviąją pusę apibrėžia teisės normos dispozicija – kliudymas aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus arba vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę.

Kaip nurodyta ATP protokole ir nutarime, A. K. durų neatidarymu, vengimu pašalinti (nupjauti) spyną tyčiniais veiksmais kliudė vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K., tiek institucijos atstovė, tiek liudytojai Gintaras Mikšiūnas ir Adolfas Kęstutis Mačiulis nurodė, kad A. K. neleido pjauti pastato rūsyje ant šachtos durų esančios spynos. Šios aplinkybės niekas neginčija ir A. K. nurodė tam svarbią priežastį – yra raktas, kuriuo galima duris atrakinti ir duris atrakinus raktu, nebus gadinamas turtas. Tai, kad A. K. nepavyko iš karto rasti rakto, nerodo jo tyčinių veiksmų ir neužtraukia administracinės atsakomybės pagal jam inkriminuotą kaltinimą. Liudytojas Edmondas Armalis patvirtino, kad išeidamas iš darbo UAB „Brėkšma“ 2009 m. birželio 30 d. raktus nuo rūsyje esančios šachtos durų spynos įsidėjo į darbinius drabužius, parsinešė namo ir juos rado, kai pas jį atvažiavo A. K.. Netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo. Juo labiau, neradus raktų, patalpos buvo užplombuotos (b. l. 7), o plombą nuėmus 2009 m. liepos 23 d. 9.00 val. patikrinimas buvo tęsiamas. Patalpų užplombavimas patikrinimo laiko neužtęsė, nes pagal 2009 m. liepos 20 d. pavedimą Nr. 83 (b. l. 8) UAB „Brėkšma“ neplaninis specifinis patikrinimas pavestas atlikti nuo 2009 m. liepos 22 d. iki liepos 24 d. Teismo nuomone, administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad per naktį buvo kas nors pakeista ir jog A. K. tyčia siekė sutrukdyti pareigūnei patekti į patalpą. Institucijos atstovės aiškinimai, kad iš praktikos žino, jeigu yra kažkokių pažeidimų, tai siekiama pakeisti, kažką padaryti bei tai, kad durų ir įėjimų į šachtą užplombavimas negarantavo saugumo, nes yra įvairių angų uždengtų mediniais padėklais, kuriomis į šachtą galima patekti per lubas, yra vien tik prielaidos, kaip ir ATP protokole bei nutarime kaltinimas pagrįstas prielaida – institucijos atstovei kilusiu įtarimu. Tačiau kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidom.

Pateiktame CD diske užfiksuota situacija vėliau, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K., ir esminės reikšmės neturi, todėl ja teismas, vertindamas įrodymus, nesiremia.

Tiek administracinėn atsakomybėn patraukto A. K., tiek institucijos atstovės pasisakymai dėl taršos leidimo, sutarčių su UAB „Šiaulių tauro energetika“ teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismo nuomone, iš aukščiau nurodytų aplinkybių negalima konstatuoti visų būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų pagal ATPK 51¹⁰ str. 1 d., todėl A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, paskirta administracinė nuobauda panaikintina ir administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 18 str. 2 d. 8 p., 124 str. 1 d. 2 p., ATPK 250 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą patenkinti.

Panaikinti 2009 m. liepos 23 d. Šiaulių RAAD Šiaulių miesto agentūros vyriausios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės nutarimą, kuriuo A. K. pagal ATPK 51¹⁰ str. 1 d. paskirta 500 litų bauda, ir administracinę bylą A. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.