Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-234-348/2011

2011 m. balandžio 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui, nuteistajam A. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinį skundą dėl 2011 m. sausio 7 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010-08-10 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš A. S. priteista Valstybinei ligonių kasai prie SAM – 9968,53 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, jog 2010-08-07 apie 17.20 val., Lazdijų r., Šventežerio sen., Mikyčių k., J. S. sodybos kieme, V. K. tyčia vieną kartą dūrė šakėmis į krūtinės sritį, tuo padarydamas durtines žaizdas krūtinės kairėje pusėje ir kairiame žaste, dėl ko nukentėjusiajam V. K. dėl durtinių krūtinės kairės pusės žaizdų su išsivysčiusiu kairės pusės hemopneumotoraksu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, skunde nurodoma, jog nors A. S. parodė, kad neprisimena, neįsidėmėjo kokį įrankį ir kokioje padėtyje laikė V. K., tačiau besiginantis asmuo, būdamas streso būsenoje, dažnai nesugeba detaliai įsiminti susiklosčiusios situacijos ir veikia instinktyviai. Tai, kad V. K. išėjęs iš namo į kiemą pasiėmė kastuvą ir jį pakėlęs ėjo link A. S. patvirtino liudytoja A. K.. Todėl nagrinėjamu atveju A. S. V. K. sužalojo veikdamas būtinosios ginties sąlygomis ir būtinosios ginties ribose, t.y. jo gynyba visiškai atitiko akivaizdaus ir realaus kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas M. Norvaišas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuosprendyje išsamiai ir nešališkai išanalizuoti visi bylos duomenys ir padaryta teisinga išvada, kad A. S. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, nes tyčia dūrė šakėmis V. K. į krūtinės sritį, ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. K. padarė durtines žaizdas krūtinės kairėje pusėje ir kairiame žaste.

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu surinktiems ir ištirtiems įrodymams bei jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms. Teismas, nustatydamas A. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką, nesant būtinosios ginties sąlygų, pagrįstai vadovavosi iš esmės nuosekliais paties kaltinamojo, nukentėjusiojo V. K., liudytojos A. K. parodymais, kurie atitinka kitus bylos duomenis bei įvykio aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad konfliktinė situacija prasidėjo dėl A. S. neteisėtų veiksmų. Būtent jis pirmasis pradėjo konfliktą, kuomet atėjęs į kiemą prašė A. K. cigarečių ir valgyti, o šiai papriekaištavus dėl to, kad nuteistasis girtuokliauja, turi jį maitinti, A. S. sudavė jai ranka į veidą. Liudytojos A. K. parodymais nustatyta, jog ji išsigando dėl patirto smurto, todėl apie tai pranešė sūnui V. K.. Nukentėjusysis V. K., žinodamas ūmų nuteistojo būdą, pasiėmęs kastuvą, liepė jam eiti iš kiemo. Tada A. S. nubėgo į kluoną ir pasiėmęs šakes dūrė nukentėjusiajam šakėmis į krūtinės sritį.

Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad nuteistojo veika vertintina kaip padaryta būtinosios ginties situacijoje, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nusikaltimo padarymo situacija, susiklosčiusi šioje baudžiamojoje byloje, negali būti vertinama kaip būtinoji gintis. BK 28 straipsnyje nustatyta, kad būtinoji gintis yra situacija, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Iš šios baudžiamojo įstatymo normos matyti, kad būtinoji gintis yra galima tik nuo prasidėjusio ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, o asmens, įgyvendinančio savo teisę į būtinąją gintį ir neperžengiančio jos ribų, veiksmai prasidėjusiu ar tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi nepripažįstami.

Byloje anksčiau aptartų aplinkybių visuma nenustatyta, jog buvo realus, akivaizdus ir pavojingas kėsinimasis A. S. atžvilgiu. Teismas nuosprendyje šiuo klausimu pasisakė ir argumentavo, kad vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmus pažymėtina, kad remiantis paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, matyti, kad kaltinamasis net nematė, ką rankose turi nukentėjęs, nukentėjęs negrasino žodžiais nuteistajam, nebuvo užsimojęs kastuvu, nesudavė nė vieno smūgio, o kastuvo net nepanaudojo. Šių aplinkybių neginčija ir nuteistasis. Vien tai, kad nukentėjusysis rankose nešėsi kastuvą, liepdamas kaltinamajam eiti iš kiemo, ir tai, kad kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis buvo susinervavęs, negalima pripažinti buvus akivaizdų, realų pradėtą ar gresiantį kėsinimąsi nuteistojo atžvilgiu. Nukentėjęs negrasino nuteistajam ir jo nepuolė, todėl gintis nebuvo nuo ko. Atsižvelgus į tai, kad byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad A. S. veikė būtinosios ginties situacijoje, daroma išvada, kad jo veika negali būti vertinama ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimas. Nuteistasis su šakėmis durdamas nukentėjusiajam į krūtinės sritį, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti sunkūs padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Apeliacinio skundo argumentai, kad nuo to momento, kuomet V. K. griebėsi kastuvo ir šį įrankį iškėlęs puolė į A. S., neturinčiam jokio įrankio nei rankose, nei su savimi, iškilo pavojus A. S. gyvybei ir sveikatai yra nepagrįsti. Nuteistojo parodymais nustatyta, kad jokių grasinimo žodžių iš V. K. jis negirdėjo, kad būtų užsimojęs kažkuo turėtu rankoje nematė. Nors liudytoja A. K. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad jos sūnus (nukentėjęs V. K.) buvo pakėlęs kastuvą ir jį paėmęs vijo A. S. iš kiemo, tačiau byloje nustatyta, kad V. K. nešėsi kastuvą per kiemą. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, kad A. S. gyvybei ir sveikatai realios grėsmės ir pavojaus nebuvo. Be to, byloje nėra nustatyta, kad analizuojamoje konfliktinėje situacijoje, pats nuteistasis būtų kaip nors sužalotas ar sužeistas. Visa tai, dar labiau patvirtina apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą dėl būtinosios ginties salygų.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į A. S. psichologinę būseną dėl to, kad nuteistasis net nematė, ką rankose turi nukentėjusysis, nes jis būdamas streso būsenoje, nesugebėjo detaliai įsiminti susiklėsčiusios situacijos ir veikė intuityviai, yra nepagrįstas. Tai paneigiama teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktu kuriame nustatyta, kad A. S. jam inkriminuojamos pavojingos visuomenei veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir šiuo metu neserga, jam diagnozuojama emociškai nestabilaus, impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas. A. S. nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis sužalojo nukentėjusįjį įdūręs jam su šakėmis į krūtinės sritį, be jokios realios dingsties. Esant šioms aplinkybėms pagrįstai nustatyta, jog A. S. elgėsi neteisėtai, o būtinosios ginties situacijos įvykio metu nebuvo.

Todėl atmestinas nuteistojo gynėjo advokato M. Norvaišo prašymas nuteistąjį A. S. išteisinti.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendis nekelia abejonių dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo, jis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utarė:

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinį skundą atmesti.