Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2274-864/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-02
Bylos Nr.: e2S-2274-864/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Mikonienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Bright energy“

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bright energy“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2 - 923- 631/2020 pripažino ieškovo A. S. nuosavybės teisę į 400 vienetų 11 584 Eur nominaliosios vertės paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Bright energy“ akcijų, pripažino negaliojančiu 2019 m. balandžio 25 d. įrašą UAB „Bright energy“ vertybinių popierių sąskaitoje dėl 400 vienetų akcijų perleidimo UAB „Bright energy“ pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir ABĮ) 45 straipsnio 12 dalį, pripažino negaliojančiais 2019 m. gegužės 7 d. UAB „Bright energy“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus.

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A- 1763- 855/2020 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo A. S. ieškinį atmetė.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 208-1075/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą panaikino, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą paliko galioti.

Šalies argumentai

4. Atsakovė (pareiškėja) uždaroji akcinė bendrovė UAB „Bright energy“ (toliau ir atsakovė, pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. galutine, neskundžiama ir įsiteisėjusia nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 bei priteisti iš ieškovo A. S. bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat išreiškė prašymą sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 vykdymą iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovės (pareiškėjos) prašymą tenkino ir sustabdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 vykdymą iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.

6. Teismas nurodė, kad sprendimo vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra glaudžiai susiję, nes taikant abu institutus gali būti siekiama išsaugoti tą pačią faktinę ir teisinę situaciją (status quo) tam, kad būtų realiai apgintos bylą laimėjusios šalies teisės ir išvengta tolesnių teisinių ginčų. Todėl sprendimo vykdymo sustabdymo institutui mutatis mutandis gali būti taikomi tie patys principai ir normos, kurie galioja taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo iš esmės vadovavosi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualiu reglamentavimu.

7. Teismas sprendė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo suformuluotus reikalavimus atsakovė pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, taip pat kartu su prašymu pateikė prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Vertino, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovės prašymo reikalavimas yra akivaizdžiai negalimas pažeistų teisių gynimo būdas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tai, ar iš tiesų egzistuoja sprendimo pripažinimo negaliojančiais teisiniai pagrindai, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų išsamaus įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – atsakovės prašymas atnaujinti procesą yra prima facie pagrįstas.

8. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nurodė, kad atsakovei galimai palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju, jo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas ar realiai sunkiai įvykdomas. Tokią išvadą teismas grindė tuo, jog išnagrinėjus prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priėmus galimai palankų atsakovei teismo sprendimą, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus vykdomas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 atliekant įrašą vertybinių popierių sąskaitoje, patvirtinantį ieškovo nuosavybės teisę į ginčo akcijas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Apeliantas A. S. (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021 vykdymo sustabdymo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Apeliantas skundą motyvuoja aplinkybe, kad šiuo atveju nebuvo nei vienos iš sąlygų sprendimo vykdymo sustabdymo taikymui. Teigia, kad skundžiama nutartis yra naudinga atsakovei, kuri siekia persvarstyti tiek pirmosios, tiek kasacinės instancijos priimtus procesinius sprendimus bei jų nevykdyti, tokiu būdu pažeidžiant apelianto interesus – nuosavybės teisę į 400 vnt. UAB „Bright energy“ akcijų, galimybę dalyvauti įmonės valdyme, inicijuoti jos auditą, gauti dividendus ir kitus. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties vykdymas yra sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl proceso atnaujinimo, kuomet Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 372 straipsnio 2 dalis leidžia sustabdyti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies formuluotė skiriasi nuo įstatyminio reguliavimo, kadangi bylos išnagrinėjimas ne visais atvejais sutampa su sprendimo įsiteisėjimo momentu.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko preliminaraus prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo vertinimo bei pažymėjo, kad tik įsitikinęs prašyme išdėstytų reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti dėl grėsmės būsimo palankaus teismo sprendimo, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, egzistavimo.

Šalies argumentai

12. Apelianto teigimu, atsakovės prašymas atnaujinti procesą, kuris grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais, yra visiškai nepagrįstas. Paaiškino, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytu pagrindu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atsakovė laiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021, kuri jai buvo „siurprizinė“. Apeliantas savo ruožtu pažymėjo, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė sietina su konkrečiais faktais, o ne su nepalankiu teismo procesiniu sprendimu, priimtu toje pačioje byloje. Teigia, kad visi teismų sprendimai savo pobūdžiu yra „siurpriziniai“, kadangi iki jo paskelbimo nei viena iš šalių negali žinoti teisinio bylos rezultato.

13. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, be kita ko, yra tada, kai įrodoma, jog tokios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Apeliantas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties teisinis rezultatas ir motyvai bylos nagrinėjimo metu bei priimant sprendimą nebuvo žinomi, todėl atsakovės prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Šalies argumentai

14. Apeliantas pažymi, kad atsakovė procesą atnaujinti prašo remdamasi, be kita ko, ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir toks sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindas proceso atnaujinimui šiuo atveju taip pat neegzistuoja. Apelianto įsitikinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad sprendimo vykdymo sustabdymui šiuo atveju nebuvo pirmosios būtinos sąlygos – tikėtino prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo.

15. Apeliantas taip pat nurodė nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priėmus atsakovei galimai palankų teismo procesinį sprendimą, jo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas ar realiai sunkiai įvykdomas. Pažymėjo, kad šiuo atveju skirtingai nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymu siekiama užtikrinti, kad nebūtų apsunkintas sprendimo vykdymo atgręžimo įvykdymas, jei atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas. Apelianto teigimu, šiuo atveju netenkinus atsakovės prašymo sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį, nebūtų apsunkintas teismo procesinių sprendimų atgręžimo įvykdymas, nes atnaujintame procese priėmus priešingą sprendimą, įrašas vertybinių popierių sąskaitoje būtų atliktas pagal naujai priimtą teismo sprendimą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kaip bus apsunkintas įrašo vertybinių popierių sąskaitoje atlikimas, kuomet nurodytą sąskaitą tvarko pati atsakovė.

16. Apeliantas papildomai pažymėjo, kad nėra jokio apsukinimo ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo dalies, kuria pripažinti negaliojančiais 2015 m. gegužės 7 d. UAB „Bright energy“ visuotinio akcininkų susitarimo nutarimai, kuriais buvo sumažintas bendrovės įstatinis kapitalas. Teigia, kad vykdant nurodytą teismo sprendimą šiuo atveju turi būti įregistruotas didesnis įstatinio kapitalo dydis, tačiau po proceso atnaujinimo priėmus kitokį procesinį sprendimą, jo vykdymo atgręžimas nebūtų apsunkintas, kadangi registre būtų atliekami analogiški veiksmai registruojant pradinį įstatinio kapitalo dydį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliantas nurodo, kad šiuo atveju nėra ir antrosios sprendimo vykdymo sustabdymui būtinos sąlygos – sprendimo įvykdymo atgręžimo pasunkėjimo.

Atsiliepimas

17. Atsakovė (pareiškėja) UAB „Bright energy“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį.

18. Atsakovės teigimu, ieškovas atskirajame skunde nepaneigė to, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog prašymas atnaujinti procesą yra prima facie pagrįstas. Nurodo, kad pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, atsakovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą bei pateikė formos ir turinio reikalavimus atitinkantį, išsamiai motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą. Teigia, jog ieškovo teiginiai dėl to, kad prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas yra ne tik nemotyvuoti, bet ir išimtinai susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, o ne su klausimo dėl sprendimo vykdymo sustabdymo išsprendimu.

19. Pažymėjo, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo išsamiai pagrindžiama, jog egzistuoja visos sąlygos proceso atnaujinimui, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartyje konstatavo, kad 2016 m. kovo 21 d. sutartis dėl 400 vnt. akcijų pasirašymo, sudaryta tarp atsakovės ir ieškovo yra negaliojanti (pasibaigusi), tačiau, priėmęs, atsakovės manymu, siurprizinį, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kasacinis teismas išaiškino, kad ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje imperatyviai reglamentuota restitucija, nepaisant akcijų pasirašymo sutarties negaliojimo (pasibaigimo), neva turi būti netaikoma, kas, atsakovės vertinimu, yra naujai paaiškėjusi esminė išnagrinėtos bylos aplinkybė. Tuo pačiu atsakovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą, kuriuo, atsakovės vertinimu, padarius aiškią ABĮ 45 straipsnio 8 ir 12 dalių taikymo klaidą, prieštaraujančią kasacinio teismo nutarties išaiškinimams, 2016 m. kovo 21 d. akcijų pasirašymo sutartis, ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, yra pripažinta galiojančia. Nurodo, kad tai yra visiškai nesuderinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties dalimi dėl restitucijos netaikymo, nes restitucijos (ne)taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik pripažinus sutartį negaliojančia. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo ir negalėjo šiuo aspektu būti peržiūrėtas apeliacine tvarka, nes akcijų pasirašymo sutarties galiojimas ir išimties iš restitucijos taikymas atsirado tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

Žemesnės instancijos teismas

20. Atsakovės nuomone, ieškovas atskirajame skunde nepaneigė to, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nesustabdžius sprendimų vykdymo būtų iš esmės apsunkintas ar net neįmanomas sprendimų vykdymo atgręžimo įvykdymas, jei atnaujintame procese būtų priimtas priešingas, t. y. atsakovei palankus, teismo sprendimas. Pažymėjo, kad priešingai nei nurodo ieškovas, sprendimų vykdymo atgręžimo apsunkinimas šiame ginče būtų susijęs ne tik su įrašų UAB „Bright energy“ vertybinių popierių sąskaitoje atlikimu ir įstatinio kapitalo registravimu juridinių asmenų registre, nes sprendimų vykdymo laikotarpiu, kol būtų sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, ir vėliau, kuomet atnaujinus procesą ginčas būtų sprendžiamas iš esmės, UAB „Bright energy“ būtų valdoma dviejų akcininkų. Paaiškino, kad teisminio proceso metu įmonės veiklai įtaką darytų dviejų akcininkų korporatyviniai sprendimai, o įmonės įprastinė veikla, tikėtina, būtų iš esmės trikdoma akcininkų ir įmonės konfliktais. Dėl šios priežasties, priėmus atsakovei palankų sprendimą dėl ginčo esmės, sprendimų vykdymo atgręžimas sąlygotų būtinybę peržiūrėti ir, tikėtina, naikinti daugybę korporatyvinių sprendimų, iš kurių dalis galimai netgi būtų įgyvendinti.

Atsiliepimas

21. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas 2021 m. liepos 1 d. pateikė atsakovei reikalavimą dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų/nutarčių vykdymo, kuriame išdėstytas reikalavimas vertybinių popierių sąskaitoje atlikti įrašą, patvirtinantį ieškovo nuosavybės teisę. Tą pačią dieną ieškovas pateikė atsakovei reikalavimą pateikti didelės apimties UAB „Bright energy“ dokumentus, apimančius 2016-2021 m. laikotarpį bei paraišką dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, kurioje nurodyti susirinkime svarstytini klausimai. Atsakovės vertinimu, tokiais veiksmais ieškovas siekia įnešti destrukciją į įmonės veiklą, todėl sprendimų vykdymo sustabdymas yra būdas to išvengti, o nesustabdžius sprendimų vykdymo, jų vykdymo atgręžimas būtų iš esmės apsunkintas, kadangi tikėtinai paveiktų ne tik ginčo šalis, bet ir trečiuosius asmenis bei sukurtų papildomą erdvę teisminiams ginčams kilti. Atsakovės manymu, ieškovas siekia, kad teismo sprendimų pagrindu į įmonės akcininkų struktūrą patektų net ne pats ieškovas, o trečiasis asmuo D. S., kuris jau ilgą laiką yra konfliktiniuose santykiuose su UAB „Bright energy“ vieninteliu akcininku ir vadovu A. B.. Pažymėjo, kad šiuo metu tarp atsakovės UAB „Bright energy“ ir D. S. vadovaujamos UAB „Trinas“ vyksta teisminis ginčas Kauno apygardos teisme, kuris yra inicijuotas atsakovės dėl D. S. bendrovės UAB „Trinas“ ilgalaikio vengimo vykdyti finansines prievoles atsakovei (ieškinio suma 120 556,94 Eur civilinės bylos Nr. e2-1033-924/2021).

22. Atsakovės teigimu, ieškovas siekia į UAB „Bright energy“ akcininkų struktūrą įleisti asmenį, kuris yra priešiškai nusiteikęs tiek prieš įmonę, tiek prieš jos vienintelį akcininką A. B. ir su pastaraisiais jau ilgą laiką yra konfliktiniuose santykiuose. Papildomai nurodė, kad ieškovas reikalauja, kad į UAB „Bright energy“ vadovo pareigas būtų paskirtas, atsakovės manymu, įmonei nelojalus asmuo G. D., kuris yra su D. S. ir jo bendrove UAB „Trinas“ susijęs asmuo, t. y. esamas UAB „Trinas“ dukterinės bendrovės UAB „Betanet energy“ vadovas. Atsakovės manymu, tokiu būdu bendrovės vadovu būtų paskirtas asmuo, kuri galimai veiktų nei pačios bendrovės, o išimtinai D. S., kuris yra priešiškai nusiteikęs bendrovės atžvilgiu, interesais.

23. Atsakovė nurodo, kad UAB „Bright energy“ akcininkų struktūroje atsiradus ieškovui, o vėliau galimai ir D. S./jo bendrovei UAB „Trinas“ bei jam lojaliam asmeniui G. D., įmonės veikla taptų visiškai paralyžiuota, sklandus nei kasdienių valdymo sprendimų, nei strateginių sprendimų priėmimas ir įgyvendinimas būtų iš esmės neįmanomas, nes visus sprendimus ir jų įgyvendinimą lydėtų akcininkų ir valdymo organų ginčai, tokiu būdu įmonė nebegalėtų vykdyti įprastinės veiklos, be to, prarastų verslo partnerių (kontrahentų) pasitikėjimą ir statusą rinkoje, kas yra labai svarbu, atsižvelgiant į tai, kad įmonės veikla išimtinai yra susijusi su viešaisiais pirkimais.

24. Atsakovės įsitikinimu, bylai dėl proceso atnaujinimo pasibaigus atsakovei palankiu teismo sprendimu, sprendimų vykdymo atgręžimas sąlygotų poreikį ne tik keisti įstatinio kapitalo dydį, kaip tai nurodo ieškovas, bet ir keisti UAB „Bright energy“ akcininkų struktūrą, galimai naikinti visą eilę korporatyvinių sprendimų, kurių dalies panaikinimas galimai net būtų neįmanomas dėl jų įvykdymo, o taip pat ir bandyti atkurti įprastinę įmonės veiklą, kas gali būti labai sudėtinga ar net neįmanoma, priklausomai nuo to, kokio dydžio žala įmonės veiklai bus padaryta laikinai akcininkų struktūroje buvusio asmens.

Atsiliepimas

25. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

26. Suinteresuoto asmens teigimu, ieškovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas tariamai netinkamai įvertino prašymo dėl proceso atnaujinimo prima facie pagrįstumą. Nurodo, kad ieškovas prašymo dėl proceso atnaujinimo prima facie pagrįstumo nepaneigė, tačiau ėmėsi analizuoti atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą iš esmės, kas, sprendžiant klausimą dėl sprendimų vykdymo sustabdymo nėra nei pagrįsta, nei leidžiama. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas būtų nagrinėjęs atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą iš esmės, suinteresuoto asmens vertinimu, teismas vis tiek būtų konstatavęs, kad šis prašymas yra pagrįstas, tačiau tokiu būdu teismas būtų padaręs proceso pažeidimą.

27. Nurodo, kad ieškovas prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą iš esmės ėmėsi analizuoti ir vertinti jau šiame bylos dėl atnaujinimo etape, kuomet yra sprendžiama dėl būtinybės sustabdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą, tačiau suinteresuoto asmens įsitikinimu, atskirajame skunde taip ir nenurodoma faktinių ar teisinių pagrindų, kurių pagrindu atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo būtų galima laikyti nepagrįstu. Savo ruožtu suinteresuotas asmuo iš esmės pritarė atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams dėl proceso atnaujinimo prašymo pagrįstumo.

28. Suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog skundžiama nutartimi buvo nepagrįstai konstatuota, jog netaikius sprendimų vykdymo sustabdymo, sprendimų vykdymo atgręžimas būtų iš esmės apsunkintas ar net neįmanomas. Suinteresuotas asmuo grįsdamas savo poziciją nurodė atsakovės atsiliepime į atskirąjį skunde jau išdėstytas faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad nesustabdžius sprendimų vykdymo, vėlesnis sprendimų atgręžimo vykdymas būtų iš esmės apsunkintas ar net neįmanomas, nes apimtų ne tik įrašų vertybinių popierių sąskaitoje atlikimą, bet ir eilės korporatyvių sprendimų potencialų naikinimą, bandymą atkurti buvusią situaciją įmonėje ir įprastinę bendrovės veiklą, kuri dėl konfliktų gali būti negrįžtamai sutrikdyta.

29. Teisme 2021 m. rugpjūčio 25 d. gauti apelianto A. S. rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovės UAB „Bright energy“ atsiliepimo į atskirąjį skundą, kuriuose prašoma priimti rašytinius paaiškinimus bei su jais pateikiamus rašytinius įrodymus – 2019 m. ir 2020 m. UAB „Bright energy“ finansines ataskaitas, 2021 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2598-435/2021 bei 2014 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad:

Žemesnės instancijos teismas

29.1. apelianto veiksmų, kuriais buvo siekiama gauti informaciją apie bendrovės veiklą bei siekiama sušaukti akcininkų susirinkimą negalima laikyti destruktyviais, nes po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties priėmimo suinteresuotas asmuo A. B. nėra vienintelis bendrovės akcininkas;

29.2. atsiliepimo į atskirąjį skundą samprotavimai, jog sprendimų sustabdymas yra būtina priemonė, nes apeliantas gali mėginti perleisti UAB „Bright energy“ akcijas D. S. yra nepagrįsti bei negali būti laikomi grėsme sprendimo vykdymo atgręžimui. Be to, teiginiai apie D. S. ir UAB „Trinas“ konfliktinius santykius nagrinėjamai bylai neturi reikšmės, nes nurodyti asmenys nėra nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei UAB „Bright energy“ akcininkai. Atsiliepimo motyvą, kad UAB „Trinas“ vengė vykdyti finansinius įsipareigojimus UAB „Bright energy“ apeliantas laiko nepagrįstu, nes jo nurodyta Kauno apygardos teismo civilinė byla dar nėra išnagrinėta, todėl UAB „Bright energy“ pretenzijų teisėtumas nėra patvirtintas;

29.3. teiginiai, kad apeliantas siekia pakenkti bendrovei neatitinka tikrovės. Apelianto teigimu, turėdamas pagrindinį akcijų paketą jis siekia gauti duomenis apie bendrovę, dalyvauti bendrovės valdyme, kontroliuoti jos sudaromus sandorius, bei gauti pelną, todėl apeliantas suinteresuotas sėkminga bendrovės veikla;

Šalies argumentai

29.4. apeliantas pažymi, kad atsakovės teiginiai apie apelianto siūlomo bendrovės vadovo pareigas užimti asmens G. D. nelojalumą UAB „Bright energy“ yra nepagrįsti, nes nurodytas asmuo turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir patirties vadovaujančio asmens pareigose;

29.5. teigia, kad UAB „Bright energy“ finansiniai rezultatai blogėja, nes 2019 m. bendrovė turėjo 102 705 Eur grynojo pelno, 2020 m. – tik 14 607 Eur grynojo pelno, kas indikuoja prastą vadovavimą įmonei, nes įmonės grynasis pelnas per metus sumažėjo septynis kartus;

29.6. apelianto pateikiamoje 2021 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-2598-435/2021, konstatuota, kad UAB „Bright energy“ sistemingai mažina savo turtą, pajamas, pelną ir šios nutarties pagrindu UAB „Bright energy“ atžvilgiu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones areštuojant bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Apelianto įsitikinimu šiuo atveju reikšminga įvertinti, ar sprendimo vykdymo sustabdymas nepadarys žalos bendrovei bei jos akcininkui (apeliantui). Pažymėjo, jog 2014 m. sausio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutarime A. B., būdamas UAB „Bright energy“ ir UAB „Betanet“ vadovu pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką ir padarė Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl apelianto įsitikinimu tai patvirtina, kad A. B., būdamas įmonių vadovu, pažeidinėja įstatymus;

29.7. pirmosios instancijos teismui sustabdžius sprendimo vykdymą, negalėjo įvykti UAB „Bright energy“ akcininkų susirinkimas, kuriame turėjo būti pakeista įstatų redakcija ir įmonės vadovas, todėl tokiu būdu nėra vykdomi įsiteisėję teismų sprendimai. Atsakovės pateiktas 2021 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašas neturi įrodomosios reikšmės, nes jame pateikiami duomenys iki 2021 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo. Po nurodytos nutarties apeliantas pateikė VĮ „Registrų centras“ įsiteisėjusius teismų sprendimus, tokiu būdu registrui yra žinomos aplinkybės, jog apeliantui pripažinta nuosavybės teisė į 400 vnt. UAB „Bright energy“ akcijų;

29.8. papildomai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir tuo aspektu, kad pritaikęs sprendimo vykdymo sustabdymą teismas ignoravo apelianto prašymą dėl galimų nuostolių užtikrinimo, kuris teismui buvo pateiktas 2021 m. liepos 15 d. Apelianto teigimu, teismas šio prašymo nesprendė, tačiau 2021 m. liepos 19 d. rezoliucija nurodė, kad klausimas bus sprendžiamas išnagrinėjus apelianto atskirąjį skundą ir bylai grįžus iš apeliacinės instancijos teismo. Apeliantas pabrėžė, kad tiek sprendimo vykdymo sustabdymui, tiek galimų nuostolių užtikrinimui mutatis mutandis taikoma CPK 147 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad klausimai, susiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis sprendžiami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui vengiant atlikti CPK numatytus veiksmus, apeliantas 2021 m. liepos 26 d. pateikė prašymą dėl procesinio termino nustatymo, tačiau šis prašymas 2021 m. liepos 27 d. rezoliucija buvo priimtas į bylą. Apelianto vertinimu, teismas nebuvo objektyvus ir pažeidė šalių lygybės principą, todėl tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

Atsiliepimas

30. Teisme 2021 m. rugpjūčio 31 d. gauti pareiškėjos UAB „Bright energy“ rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovės UAB „Bright energy“ atsiliepimo į atskirąjį skundą, kuriuose pareiškėja nurodo, jog pilna apimtimi palaiko savo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus motyvus bei papildomai atsikerta į apelianto pateiktus paaiškinimus. Paaiškinimuose nurodoma, kad:

30.1. byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantas veikia prieš UAB „Bright energy“ interesus, siekdamas įnešti sumaištį ir destrukciją į bendrovės valdymą ir paralyžiuoti bendrovės veiklą, nes siekia įgyvendinti perversmą bendrovėje. Apelianto nebendradarbiavimas su bendrove bei jos akcininkais negali būti vertinami kaip sąžiningas naudojimasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytomis teisėmis;

30.2. apeliantas siekia perleisti bendrovės akcijas D. S. (jo bendrovei), šią aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2 - 923- 631/2020 esantys įrodymai, be to, pareiškėjos žiniomis, apeliantas siekia perleisti bendrovės akcijas neatlygintinai, t. y. galimai dovanojimo būdu, tokiu būdu „apeinant“ bendrovės akcininko A. B. pirmumo teisę šias akcijas įsigyti. Pažymėjo, kad bendrovės akcijų perleidimas, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, apsunkintų sprendimo vykdymo atgręžimą, ar net padarytų jį neįmanomu. Pasisakydama dėl bendrovės ir jos vadovo A. B. konfliktinių santykių su D. S. pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1033-924/2021 tarp bendrovės ir UAB „Trinas“ būsimas teisinis rezultatas neturi reikšmės, nes nagrinėjamu atveju yra svarbus vien faktas, kad teisminis ginčas vyksta, patvirtinantis akivaizdžiai konfliktinius šalių santykius;

30.3. pasisakydama dėl apelianto nurodytos Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėja nurodo, kad būtent apelianto veiksmai lėmė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bendrovės atžvilgiu. Paaiškino, kad pastaroji byla vyksta tarp UAB „Energosistemos“ ir bendrovės, todėl apeliantas, sužinojęs apie vykstančią bylą, ėmėsi bendradarbiauti su UAB „Energosistemos“, pastarajai bendrovei ne tik pateikdamas visą informaciją apie tarp apelianto ir UAB „Bright energy“ vykstančius ginčus, bet ir perduodamas UAB „Energosistemos“ prašymą dėl galimų nuostolių užtikrinimo, pateiktą byloje dėl proceso atnaujinimo, siekiant, kad UAB „Energosistemos“ šį prašymą panaudotų byloje, prašydama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjos manymu, tai patvirtina, kad apeliantas siekia pakenkti bendrovei. Šiame kontekste pareiškėja pažymi, kad apeliantas tiesiogiai prisidėjo, jog bendrovės teisiniame ginče su kontrahentu, nagrinėjamame Kauno apylinkės teisme, bendrovės atžvilgiu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o nagrinėjamos byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktą nesąžiningai siekia panaudoti prieš bendrovę;

30.4. teigia, kad apelianto nurodomos aplinkybės apie G. D. tinkamumą eiti UAB „Bright energy“ vadovo pareigas nepagrindžia, jog siekdamas bendrovės vadovu paskirti nurodytą asmenį apeliantas elgiasi sąžiningai. Nurodo, kad dabartinis bendrovės vadovas A. B., kuris yra įmonės steigėjas, akcininkas ir ilgametis vadovas, puikiai išmano bendrovės veiklos sektorių ir veiklos specifiką bei palaiko ir vysto įmonės veiklą nuo pat jos įsteigimo;

Šalies argumentai

30.5. pareiškėja nesutinka su apelianto kritika bendrovės finansiniams rezultatams bei nurodo, kad analizuojant 2017-2020 m. laikotarpį matyti, kad bendrovės nuosavas kapitalas stabiliai augo visus pastaruosius ketverius metus. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2020 m. buvo mažiausi per pastaruosius ketverius metus ir lyginant su 2019 m. sumažėjo beveik 13 kartų. Atitinkamai, tokia pačia apimtimi 2020 m. mažėjo ir trumpalaikis turtas, panaudotas įsipareigojimų vykdymui. Bendrovės pardavimo pajamos 2020 m. buvo daugiau kaip 16 kartų didesnės nei 2017 m. ir daugiau kaip 2 kartus didesnės nei 2018 m. bendrovės pelnas prieš mokesčius 2020 m. buvo daugiau kaip 4 kartus didesnis nei 2017 m. ir netgi didesnis nei 2018 m. Galiausiai bendrovės grynasis pelnas – rodiklis, kurį analizuoja apeliantas – 2020 m. buvo daugiau kaip 3,5 karto didesnis nei 2017 m. ir netgi didesnis nei 2018 m. ataskaitų duomenimis. Pareiškėjos nuomone tai įrodo, kad įmonė vykdo veiklą įprastomis rinkos sąlygomis, generuoja ne tik pajamas, bet ir pelną;

30.6. pasisakydama dėl apelianto pateikto nutarimo administracinio nusižengimo byloje pareiškėja nurodo, kad pateiktas nutarimas nėra aktualus nagrinėjamai bylai, nes nėra susijęs su ginčo dalyku, be to, administracinė atsakomybė A. B. buvo taikyta ne kaip UAB „Bright energy“, o kaip UAB „Betanet“ vadovui, ji taikyta prieš 7 metus už mokėjimų eiliškumo pažeidimą, kuris buvo padarytas turint tikslą paskirstyti mokėjimus ir tokiu būdu užtikrinti UAB „Betanet“ veiklos tęstinumą;

30.7. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucija dėl apelianto prašymo užtikrinti galimus nuostolius visiškai atitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, nes apelianto prašymą dėl galimų nuostolių yra tikslinga ir pagrįsta spręsti tik tada, kai bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties. Be to, apelianto prašymo dėl nuostolių užtikrinimo nagrinėjimas procesine prasme net ir nebuvo bei nėra galimas, nes byla dėl atnaujinimo, kartu su atskiruoju skundu, yra Vilniaus apygardos teismo žinioje, todėl pirmosios instancijos teismas savo žinioje neturėdamas bylos, jokių veiksmų, susijusių su apelianto prašymo nagrinėjimu, byloje atlikti negalėjo ir negali.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų apeliacinė instancijos teisme

32. Kartu su teismui 2021 m. rugpjūčio 25 d. teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimais, apeliantas pateikė papildomus įrodymus – 2019 m. ir 2020 m. UAB „Bright energy“ finansines ataskaitas, 2021 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2598-435/2021 bei 2014 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog UAB „Bright energy“ finansinės ataskaitos apima 2019 m. ir 2020 m. laikotarpį, o Kauno apylinkės teismo nutarimas dėl administracinės atsakomybės taikymo yra datuojamas 2014 m. spalio 7 d. Taigi, minėti įrodymai galėjo būti teikiami teismui ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2598-435/2021 buvo priimta 2021 m. liepos 23 d., t. y. jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, tačiau pažymėtina, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir nurodytą teismo nutartį peržiūrėti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO), todėl šiuo atveju nėra pagrindo priimti apelianto pateikto teismo procesinio dokumento. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagrindo prijungti kartu su rašytiniais paaiškinimais įrodymus nėra.

Dėl bylos aplinkybių

33. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 923 - 631/2020 pripažino ieškovo nuosavybės teisę į 400 vienetų 11 584 Eur nominaliosios vertės paprastųjų vardinių UAB „Bright energy“ akcijų, pripažino negaliojančiu 2019 m. balandžio 25 d. įrašą UAB „Bright energy“ vertybinių popierių sąskaitoje dėl 400 vienetų akcijų perleidimo UAB „Bright energy“, pripažino negaliojančiais 2019 m. gegužės 7 d. UAB „Bright energy“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė. Galiausiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą panaikino, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

34. Atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. galutine, neskundžiama ir įsiteisėjusia nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020, be kita ko, išreiškė prašymą sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo vykdymą iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl teismo procesinių sprendimų vykdymo sustabdymo tenkino ir sustabdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 vykdymą iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta civilinė byla dėl proceso atnaujinimo Nr. eA2-24454-808/2021.

35. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį kaip neteisėtą, kadangi pirmos instancijos teismas sprendimų vykdymo sustabdymą taikė nepagrįstai ir prašo atsakovės prašymą dėl sprendimų vykdymo sustabdymo atmesti. Iš esmės nurodo, kad neegzistavo nei viena iš įstatyme numatytų sąlygų, būtinų sprendimo vykdymo sustabdymo taikymui, kadangi prašymas atnaujinti procesą, grindžiant jį CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais, yra visiškai nepagrįstas, be to, po proceso atnaujinimo priėmus kitokį procesinį sprendimą, jo vykdymo atgręžimas nebūtų apsunkintas.

36. Taigi, nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sustabdė įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl teismo procesinių sprendimų vykdymo (ne)sustabdymo

37. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas, reiškiantis, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Visgi net ir po procesinio sprendimo įsiteisėjimo gali susiklostyti tokios procesinės situacijos, kai šis teismo sprendimas modifikuojamas (pakeičiamas ar panaikinamas), pavyzdžiui, atnaujinus procesą ar po kasacinio proceso. Tokiais atvejais objektyviai gali atsirasti poreikis išspręsti sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą, jeigu jis iš dalies ar visiškai būna įvykdytas iki naujo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo ir įsiteisėjimo, o kai kuriais atvejais – ir spręsti nuostolių atlyginimo klausimą (CPK 373, 760 straipsniai). Tokiems padariniams išvengti įstatymų leidėjo valia ir yra nustatytas teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas (CPK 363, 372 straipsniai).

38. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendimo vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra glaudžiai susiję institutai, todėl sprendimo vykdymo sustabdymo institutui mutatis mutandis gali būti taikomi tie patys principai ir normos, kurie galioja taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo galimybę taikyti atsakovės (pareiškėjos) prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įsiteisėjusių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo vykdymo sustabdymą. Pažymėtina, kad remiantis teismo sprendimo privalomumo principu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tai reiškia, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas paprastai yra galimas tik išimtiniais proceso įstatyme nustatytais atvejais – kai paduodamas kasacinis skundas ir šis teismas nusprendžia sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo įsiteisėjusio sprendimo ar nutarties vykdymą (CPK 363 straipsnis); kai paduodamas prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje ir teismas nutaria vykdymą sustabdyti iki bus išspręstas toks prašymas (CPK 372 straipsnio 2 dalis).

40. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymo taikyti sprendimų vykdymo sustabdymą paminėtomis išskirtinėmis aplinkybėmis negrindė, tačiau jį motyvavo tuo, kad vykdant nurodytus teismo procesinius sprendimus iš esmės pasikeis UAB „Bright energy“ valdymo organų struktūra, o tuo atveju, jei teismas nuspręs tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priims atsakovei palankų teismo sprendimą, įvykdytų teismo procesinių sprendimų atgręžimas bus itin komplikuotas, kadangi gali tekti naikinti visą eilę įmonės priimtų korporatyvinių sprendimų, kurių dalies panaikinimas galimai net būtų neįmanomas dėl jų įvykdymo, todėl tokiu būdu būtų sudėtinga atkurti įprastinę įmonės veiklą.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad ieškovas 2021 m. liepos 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį, toje apimtyje, kiek tai susiję su kasacinio teismo nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad šis ieškovo prašymas išspręstas pirmosios instancijos teismo teisėjos Gražino Žukauskienės rezoliucija nurodant, jog „esant bylai dėl proceso atnaujinimo, vykdomojo rašto neišduoti“. Iš to seka, kad vykdomasis raštas ieškovui šiuo metu nėra išduotas. Taigi, įvertinus aplinkybę, kad klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra išspręstas, įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų priverstinio vykdymo procesas nėra prasidėjęs. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucijos turinio matyti, jog vykdomojo rašto išdavimo procedūros klausimas, kol nebus išspręsta byla dėl proceso atnaujinimo, apskritai nebus sprendžiamas. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sustabdant įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymą, šiuo atveju nėra tikslingas, kadangi tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis šiuo metu nėra vykdomi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

43. Ieškovas pateikė sąskaitą už teisines paslaugas bei duomenis, kad už atskirojo skundo parengimą patyrė 968 Eur atstovavimo išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Apeliacinės instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šiuo atveju nesprendžia, nes byla iš esmės yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį sprendimą byloje dėl proceso atnaujinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimų vykdymo sustabdymo. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir klausimas sprendžiamas iš esmės – atsakovės (pareiškėjos) prašymas dėl sprendimų vykdymo sustabdymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (ieškovo) A. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bright energy“ prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 vykdymo sustabdymo iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, atmesti.

Teisėja Ramunė Mikonienė